Vitaminais (lot. Vita – gyvenimas ) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų chemine prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomis raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ilgų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis.
Pastaruoju metu žinoma daugiau kaip 20 vitaminų. Išaiškinta jų cheminė sandara ir vaidmuo organizme. Pasirodė, jog daigelis vitaminų panaudojami fermentų sintezei.
Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje (vitaminas C, B grupės vitaminai, vitaminas PP ir kai kurie kiti) ir tirpius riebaluose (A,D ir K grupių vitaminai).
Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Yra įvairios sudėties, nedidelės, molinės masės. Organizmui jų reikia labai nedaug (paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų), tik vitamino C reikia daigiau keliasdešimt miligramų per para. Organizmas vitaminų beveik negamina (tik truputis vitamino K, kai kuriu B grupės vitaminu susidaro žarnyno floroje), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yra kasdien valgomuose produktuose. Vitaminai organizme virsta ir kai kurie provitaminai (pvz.: kepenyse iš karotino, esančio morkose, šaltalankio vaisiuose susidaro vitaminas A). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų (pvz.: baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, askorbinazė agurkuose), jie ardo vitaminus. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita (pvz.: geriant vaistus, svaigalus), padidėja vitaminų poreikis (pvz.; nėščiajai, gimdyvei), gali atsirasti hipovitaminozė. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C. Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti hipervitaminozę.
Vitaminas A
Jo yra gyvuliniuose produktuose- kepenyse, žuvies kepenėlių taukuose, kiaušinio trynyje ir vitaminizuotuose pieno produktuose. Aktyvioji vitaminų A forma- retinolis- gaminasi organizme iš karotino, kurio yra žalialapėse daržovėse ir geltonuose vaisiuose bei daržovėse.
Funkcijos
• Padeda susidaryti kaulams ir dantims
• Išlaiko sveiką odą ir plaukus
• Saugo nuo infekcijos kvėpavimo, virškinimo ir šalinimo sistemas
• Padeda matyti tamsoje
Vitaminas B2 ( Riboflavinas)
Vitamino B2, kitaip vadinamo riboflavinu, randama daugelyje gyvulinių ir augalinių produktų. Šio vitamino yra piene, kepenyse, sūryje, kiaušiniuose, žaliose daržovėse, alaus mielėse, grūduose, pagerintuose javainiuose ir daigintuose kviečiuose.
Funkcijos
• Skatina energijos išsiskyrimą iš maistingųjų medžiagų
• Greitina hormonų gamybą antinksčiuose
• Užtikrina burnos, liežuvio ir odos sveikumą
Vitaminas B1(Tiaminas)
Vitamino B1, kitaip vadinamo tiaminu, randama ir gyvuliniuose, ir augaliniuose produktuose. Jo gausu rupioje duonoje, ruduose ryžiuose, makaronuose, grūduose, sėlenose, kepenyse, inkstuose, kiaulienoje, žuvyje, žirniuose, riešutuose, pupelėse ir kiaušiniuose.
Funkcijos
• Valdo fermentus, stimuliuojančius chemines reakcijas, kuriose gliukozę paverčia energija