Vitaminai1
5 (100%) 1 vote

Vitaminai1

VITAMINŲ ATRADIMAS

…Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius.

1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios,bet dar nežinomos medžiagos.

1897 m. olandų gydytojas Ch. Eikmanas (1858-1930), dirbdamas Indonezijoje, Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu.

1912 m. lenkų biochemikas K. Funkas (1884-1967) iš ryžių išskyrė kristalines medžiagas, išgydančias beri – beri ligą. Šias medžiagas jis pasiūlė pavadinti vitaminais (iš lotynų k. žodžio vita „gyvenimas”, o aminas, nes turi amino grupę), Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.

Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti.

Be baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vandens, žmogus su maistu turi gauti ir vitaminų. Vitaminai – tai biologiniai reguliatoriai, kurių nedidelių kiekių reikia normaliai žmogaus gyvybinei veiklai. Jie yra svarbi, neturinti kalorijų maisto dalis, kuri turi būti gaunama su juo, nes daugelio vitaminų organizmas pats negali pasigaminti biosintezės būdu. Jie svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Dalyvaudami sudėtinguose medžiagų apykaitos procesuose, jie palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas. Vitaminai taip pat yra antioksidantai, naikinantys oksidantus, kurie susidaro dėl jonizuojančios radiacijos, ozono, pesticidų, nitratų, rūkymo, psichologinio streso. Vitaminų žmogaus organizmui reikia labai nedaug, jų normos skaičiuojamos miligramais (mg).

Kai su maistu negaunama pakankamai vitaminų, išsivysto hipovitaminozė. Ji pasireiškia bendru organizmo negalavimu: greitai pavargstama, juntamas silpnumas, mažėja apetitas, žmogus tampa nervingas, susilpnėja jo atsparumas ligoms. Ilgesnį laiką stingant tik kurio nors vieno vitamino, susergama jam būdinga avitaminozė. Per didelis vitaminų kiekis sukelia hipervitaminozę. Ji pasitaiko perdozavus grynus vitaminus. Todėl juos reikia vartoti labai atsargiai, tiksliai laikantis nurodytų instrukcijose normų. Kiek organizmui reikia vitaminų, priklauso nuo gyvenimo ir klimato sąlygų, mitybos pobūdžio, vitaminų reikšmės medžiagų apykaitai. Vitaminų poreikis padidėja sergant, dirbant sunkų fizinį darbą, šalto arba karšto klimato sąlygomis, smarkiai prakaituojant, dirbant su cheminėmis medžiagomis. Kartais vitaminų gali trūkti valgant ir vitaminingus maisto produktus, mat netinkamai paruoštuose ar netinkamai laikomuose produktuose vitaminai greit yra. Todėl daug žmonių vartoja vitaminu reguliariai, kaip maisto papildus. Tačiau prieš juos perkant, derėtų pasitarti su savo gydytoju. Jis rekomenduos jums reikalingiausius ir tinkamiausius vitaminus arba vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą.

Vitaminų cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis yra skirtingas. Jie skirstomi į dvi grupes: tirpstančius riebaluose(A, D, E, K) ir tirpstančius vandenyje (B grupės vitaminai, C, P, PP ir kt.). Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi organizme ir jų perteklius kaip ir trūkumas yra pavojingi.

VITAMINŲ POREIKIS

Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Deja, pats žmogaus organizmas negali jų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu.

Vitaminų poreikį įtakoja daugelis vidinių ir išorinių faktorių:

• maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;

• aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;

• fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;

• infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;

• moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;

• amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste

Vitaminas A (Retinolis)*

Tirpsta riebaluose

Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias
yra beta (β) karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).

Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.

Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra jūros žuvų taukuose ir kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje, piene, inkstuose, rėžiukuose, brokoliuose, kukurūzuose. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, pomidoruose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Funkcijos: reikalingas akių tinklainės fotoreceptoriams, epitelio vientisumui ir lizosomų vientisumui palaikyti, glikoproteinų sintezei. Įvairių organų gleivinei, kaulų ir dantų formavimuisi. Padeda greičiau gyti žaizdoms. Svarbus nervų sistemos veiklai ir infekcinių ligų profilaktikai, sumažina peršalimo riziką. Vitaminas A yra antioksidantas, apsaugantis žmogaus organizmą nuo laisvųjų radikalų.

Trūkumo požymiai: vištakumas, hiperkeratozė, kseroftalmija, keratomaliacija, akių džiūvimas, odos sausėjimas, pleiskanojimas, nuovargio pojūtis, akių ir gleivinės infekcija, sulėtėjęs augimas.

Pertekliaus požymiai: galvos skausmas, odos epidermio lupimasis, druskų kaupimasis sąnariuose, hepatosplenomegalija, kaulų sustorėjimas. Nėščioms moterims vitamino A perteklius pavojingas – gali sukelti vaisiaus apsigimimų. Perteklius kaupiamas kepenyse.

Paros norma: 1,5 mg (-karotino-1,8mg)

Vitaminas A

Vitaminas B1 ( tiaminas)*

Tirpsta vandenyje

Vitaminas B1 – grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.

Poveikis organizmui: vitaminas B1 skatina medžiagų apykaitą (ypač angliavandenių). Taip pat dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją. Gerina apetitą, širdies ir raumenų darbą.

Svarbiausi šaltiniai:. grūdai ( rupi duona ir makaronai), mielės, nevalyti ryžiai, mėsa (ypač kiauliena ir kepenys), pupos, žirniai, kiaušiniai, riešutai, bulvės, sėlenos.

Funkcijos: dalyvauja angliavandenių apykaitoje, reikalingas centrinių ir periferinių neuronų bei miokardo veiklai. Gerina apetitą ir raumenų darbą. Dalyvaujant tiaminui, gaminasi kofermentas kokarboksilazė.

Trūkumo požymiai: vaikų arba suaugusiųjų beriberis (periferinė neuropatija, širdies nepakankamumas, Vernikės-Korsakovo sindromas); priklausomybės būklės, įvairių periferinių nervų uždegimas, raumenų atrofija. (Tiamino poreikis priklauso ir nuo jo vartojimo – kuo daugiau tiamino vartojama, tuo poreikis didesnis. Šiuo metu tiamino trūkumas pasitaiko retai, išimtis – atvejai, kai alkoholis yra pagrindinis su maistu gaunamų kalorijų šaltinis.) Greitas nuovargis, apetito stoka, dažni galvos ir galūnių skausmai, padidėjęs dirglumas, pablogėjusi atmintis, širdies veiklos, žarnyno judesių sutrikimai, odos pakitimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1263 žodžiai iš 4157 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.