Vitaminai1
5 (100%) 1 vote

Vitaminai1

Vitaminai

Tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, labai svarbūs medžiagų apykaitai ir gyvybinėms organizmo funkcijoms. Jų pakeisti negali jokie kiti junginiai. Pagal tirpumą vitaminai skirstomi į:

• tirpstančius riebaluose (A, D, E, K),

• tirpstančius vandenyje (C ir B grupė).

Tirpstantys riebaluose vitaminai gali kauptis organizme, tirpstantys vandenyje, esant per dideliam jų kiekiui, pašalinami su šlapimu. Žmogus vitaminų gauna su maistu, kai kuriuos iš jų (pvz. B1, B12) sintetina žarnyno bakterijos. Jei žmogus gerai bei įvairiai maitinasi, vitaminų stygius jo nekamuoja. Tačiau vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, menstruacijų, nėštumo metu, maitinant kūdikį motinos pienu, prastai valgantiems, sergantiems, pagyvenusiems. Jiems prireikia vitaminų preparatų kaip mitybos papildo.

Mineralai

Tai medžiagos, kaip ir vitaminai, būtinos žmogaus mitybai. Mineralai skirstomi į dvi grupes:

• Makroelementai – mineralai, kurių organizme yra didesni kiekiai (natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis)

• Mikroelementai – mineralai, kurių organizme yra labai mažai (alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas, vanadis, varis).

Mineralų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms. Mineralai reikalingi sudėtingiems baltymams sintetinti, fermentų, vitaminų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai. Jie svarbūs nervų sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai, širdies raumens darbui, krūtimi žindančiųjų pieno liaukų normaliai veiklai ir pieno sudėčiai. Pakankamai gaunant mineralų, ypač mikroelementų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.

Mineralai svarbūs vandens apykaitai, o jo 65 kg sveriančio žmogaus organizme yra net apie 40 litrų. Mineralų poreikis priklauso nuo to, kiek jų pašalinama iš organizmo, o kalcio, cinko ir vario poreikis didėja vartojant daug baltyminio maisto. Ypač didelę reikšmę mineralai turi skeleto ir dantų formavimuisi, augimui. Jie palaiko normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme.

Pagal šarmingumą ir rūgštingumą makroelementai skirstomi į dvi grupes:

• Šarminiai mineralai – kalcis, magnis, kalis, natris.

• Rūgštūs mineralai – fosforas, siera, chloras.

Maisto produktai, kuriuose yra daug kalcio, magnio, kalio ir natrio, yra šarmingi. Tai vaisiai, uogos, daržovės, ypač ankštinės, grietinė, kefyras.

Maisto produktai, kuriuose yra daug sieros, fosforo ir chloro, didina organizme rūgščių mineralų kiekį. Tai duona, kruopos, kiaušiniai, mėsa, žuvis.

Svarbu valgyti įvairų maistą, kad būtų išlaikyta šių medžiagų pusiausvyra. Valgant daug rūgščių mineralų turinčio maisto didėja rizika susirgti inkstų ligomis, podagra ir kt. Kai kurių mineralų, pavyzdžiui, natrio perteklius gali didinti kraujospūdį. Natrio daug gauname su valgomąja druska, todėl druskos rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip 5 gramus per parą. Jodo stygių galima pašalinti vartojant joduotą druską, jūros produktus. Geras mitybos papildas yra jūros kopūstai. Nors mineralų yra įprastame maiste, jų ne visuomet gali pakakti, ypač augant jaunam organizmui, patyrus traumų, nukraujavus, sergant kai kuriomis ligomis, dirbant sunkų fizinį darbą, intensyviai sportuojant.

Reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį stenkimės gauti su maistu. Jei vis dėlto mityba nėra visavertė, reikėtų ją pagerinti papildais – vitaminų ir mineralų preparatais.

Vitaminas A

Tai grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena jų – retinolis. Biologinis retinolio poveikis yra stipriausias. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas. Kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A. Didžiausia šio vitamino koncentracija yra žuvų taukuose.

Šaltiniai

Vitamino A yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač daug žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje, o beta karotino (augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A) – morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Poveikis organizmui

Efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Vitaminas A būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Esant sausai odai, sergant psoriaze (žvyneline) ir turint paprastųjų spuogų, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60% viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A arba beta karotino kiekis gali mažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu. Vitaminas A taip pat dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

Poreikis

Kasdien organizmui reikia vidutiniškai 800 mikrogramų retinolio ekvivalentų, nėščioms moterims – 1000 mikrogramų, krūties
pienu maitinančioms – 1200 mikrogramų. Medžiagos, priklausančios vitamino A grupei, yra labai skirtingos, todėl duomenys apie jų poreikį ar kiekį įvairiuose maisto produktuose praktiškai sunkiai pritaikomi. Mitybos specialistai įvedė naują sąvoką „retinolio ekvivalentai“. 1 mikrogramas retinolio ekvivalento lygus 1 mikrogramui retinolio arba 6 mikrogramams beta karotino. Tikrasis retinolis yra daug kartų vertingesnis ir veiksmingesnis už kitus karotinoidus. Per didelio kiekio vitamino A, kaip ir kitų riebaluose tirpstančių vitaminų, organizmas nepašalina, todėl jo nereikia perdozuoti.

Vitamino stoka

Pirmasis vitamino A trūkumo požymis yra šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje (vištakumas), taip pat gali dingti apetitas, atsirasti nuovargis, sutrikti skrandžio bei kepenų veikla. Oda tampa sausa ir pleiskanota. Atsiranda spuogų, nagai lūžinėja, plaukai praranda blizgesį ir slenka. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai. Dėl šio vitamino stokos daugelyje neturtingų šalių kasmet apie pusė milijono vaikų kenčia nuo regėjimo sutrikimų. Nukenčia ir akių, ir vidaus organų gleivinė, atsiranda opelių, pro kurias gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Vitamino A žmogus gauna su gyvuliniais, o jo provitaminų karotinoidų – su augaliniais maisto produktais.

Perteklius

Požymiai: virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, svaigulio priepuoliai, psichikos, regos sutrikimai, nekoordinuoti judesiai. Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys. Būna ir persileidimų, ir gimdymo komplikacijų. Vitamino A perdozavimo priežastis gali būti ypač gausus maisto produktų, turinčių daug šio vitamino, vartojimas arba per gausus vitamino A preparatų vartojimas.

Patarimas

Venkite perdozuoti vitaminą A, ypač vaikams – gali atsirasti hipervitaminozė.

Svarbu

Vitaminas A pasisavinamas su riebalais, todėl morkas ar jų sultis reikia vartoti su šiek tiek aliejaus ar kitų riebalų.

Vitaminas D

Vitaminu D vadinama grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką organizmas gamina iš cholesterolio. Jos tampa aktyvios saulės (ultravioletinėje) šviesoje. Žmogaus organizme yra dvi svarbiausios šio vitamino formos: ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Abi šios medžiagos turi tokį pat vitaminui D būdingą poveikį.

Šaltiniai

Vitamino D yra žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenėlėse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.

Poveikis organizmui

Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Nors kaulų struktūra yra standi, jie nuolat „atstatomi ir perstatomi“. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, šioms mineralinėms medžiagoms padeda išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti ir organizmo. Vitaminas D gerina kalcio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės – kaulų ligos, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys po klimakterinio periodo (susitrenkus gali lūžti blauzdikaulis ar šlaunikaulio kaklelis). Vitaminas D gerina ir magnio pasisavinimą, greičiau iš organizmo pašalina šviną, kuris gali veikti toksiškai.

Poreikis

Kasdien 10 minučių būnant saulėje vitaminu D visiškai apsirūpinama. Mūsų šalyje sunku tai įgyvendinti, todėl suaugusiesiems siūloma kasdien vartoti po 5 mikrogramus šio vitamino. Per didelis suvartotas vitamino D, kaip ir visų riebaluose tirpstančių vitaminų, kiekis iš organizmo nepašalinamas, taigi reikia neperdozuoti šio vitamino preparatų. Būdami saulėje vitamino D neperdozuosite, tačiau dažnai ir ilgai kaitinantis didėja rizika susirgti odos vėžiu. Vitamino D skiriama ir kai pats organizmas negali pakankamai jo pagaminti dėl kepenų ir inkstų ligų, rachito profilaktikai, padidėjus jo poreikiui (nėštumo ir maitinimo motinos pienu laikotarpiu). Nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama per parą gauti 10 mikrogramų vitamino .

Vitamino stoka

Trūkstant vitamino D organizmas labai blogai arba visiškai nepasisavina kalcio. Klasikinė vitamino D trūkumo sukeliama liga yra rachitas. Vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, kojos įgyja O arba X formą. Sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir sumažėja atsparumas infekcijoms. Jei jo gaunama vis mažiau, suminkštėja kaulai, susergama vadinamąja osteomaliacija. Šio vitamino gali trūkti dėl keleto priežasčių: visų pirma dėl saulės trūkumo, daug rečiau dėl skrandžio ir žarnyno sutrikimų, sergant tulžies ar kasos ligomis. Pagyvenę žmonės vis sunkiau gauna vitamino D per odą, todėl patartina nenaudoti stiprių apsauginių priemonių nuo ultravioletinių saulės spindulių. Suaugusiesiems vitamino D gali trūkti dėl nevisavertės mitybos, nevartojant gyvulinių maisto produktų, ilgą laiką nebūnant saulėje.

Perteklius

Požymiai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, sunkiais atvejais sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

Patarimas

Saulės spinduliai skatina vitamino D susidarymą, todėl reikėtų kuo
dažniau būti gryname ore. Paprastas lango stiklas ultravioletinių spindulių nepraleidžia. Žmonės turėtų mėgautis saule iki pietų arba vėlyvą popietę, tada saulės spinduliai nėra tokie pavojingi.

Svarbu

Negalima piktnaudžiauti vitamino D preparatais, nes organizmas nepašalina per didelio jo kiekio. Rinkitės vitaminą D3 pavidalu – jo perteklių organizmas pašalina geriau. Vyresni žmonės, kurių kraujyje padaugėjo cholesterolio, turėtų būti atsargesni.

Vitaminas E

Jam priklauso 8 medžiagos (tokoferoliai). Chemiškai jos giminingos, bet poveikis organizmui labai skirtingas. Svarbiausia ir labai mažomis dozėmis veiksminga medžiaga yra alfa tokoferolis. Vitaminas E yra atsparus karščiui (išlieka net esant 100 C temperatūrai). Gyvuliniuose maisto produktuose vitaminas E daugiausia yra aktyviausios formos – alfa tokoferolio pavidalu, o augaliniuose maisto produktuose – kitų izomerų pavidalu.

Šaltiniai

Vitaminas E gamtoje plačiai paplitęs. Jo randama daugelyje maisto produktų, ypač aliejuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, taip pat kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse. Ypač daug motinos piene.

Poveikis organizmui

Vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus (kartu su vitaminais A, C ir selenu), hormonus ir fermentus nuo „laisvųjų radikalų“ žalingo poveikio. Riebalai, susijungę su šiomis medžiagomis, apkarsta. Vitaminas E (taip pat vitaminai A, C ir selenas) yra antioksidantas, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Be to, šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, jis saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina greičiau gyti žaizdas. Svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies, mineralinių druskų apykaitai. Stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Poreikis

Vitamino E kasdien reikia vidutiniškai apie 10 miligramų tokoferolio ekvivalentų. Nėščioms moterims rekomenduojama 12 miligramų, žindyvėms – 14 miligramų tokoferolio ekvivalentų.

Vitamino stoka

Sveiki žmonės nestokoja vitamino E, nes jo yra visuose maisto produktuose. Be to, jis kaupiasi riebaliniame audinyje. Labai retai, trūkstant šio vitamino, sutrinka nervų sistema, virškinimas, atsiranda alergija. Sumažėja vyrų lytinis potraukis ir sulėtėja spermatozoidų judrumas, moterys gali ištikti savaiminis persileidimas ir jod gali tapti nevaisingos. Taip gali atsitikti dėl visiško badavimo arba sutrikus riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos arba tulžies pūslės ligų. Be to, vitamino E gali trūkti neišnešiotiems naujagimiams, nes jie turi labai mažai jo atsargų.

Perteklius

Tyrimais nustatyta, kad vartojant itin daug vitamino E padidėja polinkis kraujuoti, sumažėja organizmo imunitetas, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, odos uždegimai.

Svarbu

Vitaminas E yra gana patvarus junginys, daugiausia jo randama nerafinuotuose aliejuose, trynyje bei kepenyse.

Vitaminas K

Vitaminui K, arba filochinonui, priklauso didelė grupė medžiagų. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos. Vitaminas K reikšmingiausias tuo, kad dalyvauja krešėjimo procesuose.

Šaltiniai

Vitamino K yra augaluose, daugiausia liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Nedideli kiekiai yra gyvuliniuose produktuose – kepenyse, kiaušiniuose.

Poveikis organizmui

Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą. Kartu su vitaminu D dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Nuo vitamino K priklauso vyresnių žmonių kaulų stiprumas. Kartu su vitaminu D jis gali sumažinti osteoporozės (kaulų trapumo) riziką.

Poreikis

Per parą suaugusiam žmogui reikia 0,2-0,3 miligramo vitamino K. Žarnyno bakterijos šio vitamino pagamina pakankamai. Tik naujagimiams maistas yra pagrindinis vitamino K tiekėjas, nes jie dar neturi žarnyno floros, gaminančios šį vitaminą.

Vitamino stoka

kai trūksta vitamino K, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos. Suaugusiems žmonėms vitamino K trūksta dėl kepenų ligų arba dėl gausiai vartojamų vaistų. Bet svarbiausia priežastis yra žarnyno floros pažeidimai, pvz., gydantis antibiotikais, arba sutrikus riebalų rezorbcijai, ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo (akmenų)..

Perteklius

Perdozavus kūdikiams gali išsivystyti gelta.

Patarimas

Didelės vitaminų A ir E dozės slopina vitamino K poveikį, todėl gali prasidėti kraujavimai.

Svarbu

Vartojant kraują skystinančius vaistus reikėtų vengti vitamino K turinčių produktų.

Vitaminas B1

Grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2248 žodžiai iš 7465 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.