Vitaminai3
5 (100%) 1 vote

Vitaminai3

VITAMINAI

Lotyniškai vita – gyvybė, gyvenimas + aminum – aminas. Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai.

Dar iki XX a. vidurio buvo manoma, kad gyvybei palaikyti užtenka baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų ir vandens. 1880 m. mokslininkas N. Luninas nustatė, kad maisto produktuose yra po truputį kažkokių nežinomų medžiagų, kurios taip pat labai reikalingos žmogui. Šios medžiagos vėliau pavadintos vitaminais. Vitaminai yra įvairios sudėties, nedidelės molekulinės masės. Vitaminai nesuteikia organizmui energijos, bet jie dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, t.y. kontroliuoja daugelį metabolizmo reakcijų. Žmonės daugiausia vitaminų gauna su augalinės ar gyvulinės kilmės maisto produktais. Organizmui jų reikia labai nedaug ( paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų ), tik vitamino C reikia daugiau – keliasdešimt miligramų per parą. Vitaminai žymimi lotyniškosios abėcėlės didžiosiomis raidėmis ( su skaitmenimis ar be jų, pavyzdžiui, vitaminas B6, vitaminas C ), be to, turi pavadinimus, atitinkančius jų cheminę sandarą ( pavyzdžiui askorbino rūgštis ). Dabar jau žinoma daugiau kaip 30 ištirtų ir maždaug tiek pat neištirtų vitaminų. Vieni iš jų tirpsta vandenyje, o kiti riebaluose:Dauguma vandenyje tirpstančiųjų vitaminų, organizme virsta fermentų sudėtinėmis dalimis ir yra būtini jų aktyvumui. Organizmas vitaminų beveik negamina ( tik truputis vitamino K, kai kurių B grupės vitaminų susidaro žarnyno floroje ), beveik nekaupia, todėl vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Daugumos vitaminų yra kasdien valgomuose produktuose (1, 2 lentelės ). Vitaminais organizme virsta ir kai kurie provitaminai ( pavyzdžiui, kepenyse iš β karotino, esančio morkose, šaltalankio vaisiuose, susidaro vitaminas A ). Riebaluose tirpstančius vitaminus organizmas įsisavina su riebalais. Kai kuriuose produktuose yra antivitaminų ( pavyzdžiui, baltymas avidinas, esantis žaliame kiaušinyje, askorbinazė agurkuose ), jie ardo vitaminus. Jei maiste trūksta vitaminų arba sutrinka jų įsisavinimas ir apykaita ( geriant vaistus, svaigalus ) , padidėja vitaminų poreikis ( pavyzdžiui, nėščiajai, gimdyvei ). Gali atsirasti hipovitaminozė. Hipovitaminozei būdinga: žmogus greitai pavargsta, jam silpna, sumažėja darbingumas, greičiau peršąla ir suserga infekcinėmis ligomis. Vitaminų turi daugiau vartoti tie žmonės, kurie dirba intensyvų protinį ar fizinį darbą, nėščios ar kūdikį maitinančios motinos, žmonės, sergantys infekcinėmis virškinamojo trakto ligomis, kai sutrikęs vitaminų pasisavinimas, taip pat operatoriai, vairuotojai, mašinistai,

lakūnai ir kt. Žiemą ir pavasarį dažnai organizmui stinga vitamino C. Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti hiperitaminozę.

1 lentelė Gyvūninės kilmės produktai ( μg/100g)

Karotinas A B1 B2 B6 C D E Folacinas PP

Aviena – – 0,09 0,16 0,32 – – – 5,5 2,8

Dešrelės – – 0,18 0,15 0,13 – – – 3,9 1,54

Grietinė 0,1 0,23 0,02 0,1 0,03 0,2 0,15 0,55 8,5 0,07

Grietinėlė 0,03 0,06 0,03 0,1 0,06 0,5 0,12 0,52 7,5 0,15

Jautiena – – 0,07 0,18 0,39 – – – 8,9 3,0

Karpis – 0,02 0,14 0,13 0,17 – – 0,48 9,3 1,5

Kefyras 0,01 0,02 0,03 0,17 0,06 0,07 – 0,07 7,8 0,14

Kiauliena – – 0,52 0,14 0,33 – – – 5,5 2,4

Kiaušinis 4,7 0,35 0,07 0,44 0,14 – 4,7 2,0 7,5 0,19

Menkė – 0,01 0,09 0,16 0,17 – – 0,92 11,3 2,3

Pienas 0,01 0,02 0,03 0,13 – 1,0 – – – 0,1

Sviestas 0,34 0,5 0,0 0,01 0,0 – 1,5 2,2 0,0 0,1

Varškė 0,06 0,1 0,05 0,3 0,11 0,5 – 0,38 35,0 0,3

Vištiena – 0,07 0,07 0,15 0,61 – – – 5,8 3,62 lentelė Augalinės kilmės produktai (μg/100g)

Karotinas A B1 B2 B6 C D E Folacinas PP

Abrikosai – 1,6 0,03 0,06 0,05 10 – 0,95 3 0,07

Agurkai 0,06 – 0,03 0,04 0,04 10 – 0,1 4 0,2

Aliejus – – – – – – – 93 – –

Apelsinai 0,05 – 0,04 0,03 0,06 60 – 0,22 5 0,2

Baravykai – – 0,02 0,3 0,07 30 – 0,63 40 4,8

Bulvės 0,02 – 0,12 0,05 0,3 20 – 0,1 8 0,9

Citrinos 0,01 – 0,04 0,02 0,06 40 – – 9 0,1

Duona – – 0,18 0,11 0,17 – – 3,8 32 2,81

Kopūstai 0,02 – 0,06 0,05 0,14 50 – 0,06 10 0,4

Kriaušės 0,01 – 0,02 0,03 0,03 5 – 0,36 2 0,1

Makaronai – – 0,17 0,08 0,16 – – 2,1 20 1,21

Miltai – – 0,25 0,12 0,22 0,0 – 3,05 35,5 2,2

Morkos 9,0 – 0,06 0,07 0,13 5 – 0,63 9 1,0

Pomidorai 1,2 – 0,66 0,04 0,1 25 – 0,39 11 0,53

Pupelės 0,02 – 0,5 0,18 0,9 – – 3,84 90 2,1

Svogūnai 2,0 – 0,02 0,1 0,15 30 – 1,0 18 0,3

SVARBIAUSIEJI VITAMINAI

Svarbiausios funkcijos Paros norma (mg) Produktai kuriuose yra daug šio vitamino Hipovitaminozės padariniai

Provitaminas A (karotinas) Virsta vitaminu A 2 Morkos ,pomidorai, šermukšnio, šaltalankio uogos –

A (retinolis)

Svarbus organizmui augti, regėjimo pigmentui, odos ir gleivinių epiteliui susidaryti.1 Gyvūniniai riebalai, pienas ir jo produktai, kiaušinio trynys, kepenys

Vištakumas, akies junginės uždegimas, kvėpavimo takų ligos

B1 (tiaminas)

Dalyvauja angliavandenių apykaitoje.

1,3-2,2

Mielės , pupelės, žalieji žirneliai, bulvės, grikiai, kepenys, juoda rupi duona.

Apetito stoka, pykinimas, greitas
nuovargis.

B2 (riboflavinas)

Būtinas daugeliui

oksidacijos ir redukcijos reakcijų. 1,5-2,6

Mielės, pienas ir jo produktai ( išskyrus sviestą), pupelės, pupos, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, svogūnų laiškai, kruopos, kepenys, kiaušiniai.

Akių, odos uždegimas, trūkinėja lupų kampučiai.

B5(pantoteno rūgštis) Svarbus riebalų apykaitai.

10

Pupelės, žirniai, bulvės, kukurūzai, kepenys, kiaušinio trynys, lašiša.

Odos uždegimas.

B6 (piridoksinas)

Svarbus aminorūgščių apykaitai, fermentiniams procesams.

1,5-2,6

Pupelės, pupos, žirniai, ropės, kruopos (ypač grikių), mėsa, kepenys, sūris, menkė.

Nemiga, depresija, virškinimo sutrikimai, vaikas auga lėčiau.

B12 (kobalaminas)

Svarbus kraujodrai, meniotino, nukleino rūgščių biosintezei. 0,003

Žuvų kepenys, galvijų kepenys ir inkstai.

Mažakraujystė.

C (askorbino rūgtis)

Būtinas oksidacijos ir redukcijos reakcijoms, baltymo kolageno, steroidinių hormonų sintezei.

55-90

Vaisiai, ypač citrusiniai; uogos, ypač šaltalankiai, erškėtuogės, judieji serbentai; daržovės, ypač lapinės.

Silpnumas, kraujuoja iš dantenų.

D (kalciferolis) Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą. 0,025 Sviestas, kiaušinio trynys, kepenys, ypač žuvų; pienas, ikrai. Vaikui – rachitas, suaugusiam – kaulų išakijimas.

E (tokoferolis) Antioksidtorius; svarbus ląstelių membranų normaliai veiklai, normaliam vaisiaus išnešiojimui. 20-30 Aliejus, javų gemalai, mėsa, kiaušinio trynys, morkos, salotos, briuseliniai kopūstai. Distrofija.

Folacinas

Būtinas nukleino rūgščių, aminorūgščių biosintezei, kraujodarai, normaliam vaisiaus išnešiojimui.

0,2

Burokėliai, morkos, arbūzai, špinatai, kopūstai, petražolės, jautiena, kepenys, inkstai, kiaušinio trynys, kruopos.

Mažakraujystė.

H (biotinas) Svarbus karboksilinimo reakcijoms. 0,01-0,02 Pienas, kiaušinio trynys, morkos, žiediniai ir gūžiniai kopūstai, pomidorai, salotos, kepenys, mielės. Seborėja, odos uždegimas.

K (filochinonas) Antioksidatorius; svarbus baltymų sintezei (kraujo krešėjimui). 0,2-0,3 Morkos, salotos, špinatai, kepenys. Kraujavimas iš nosies, kraujo išsiliejimas į poodį, sąnarius, virškinimo organus.

Niacinas ( vitaminas PP) Svarbus audinių kvėpavimui, baltymų apykaitai, hormonų sintezei. 15-25 Jautiena, kepenys, inkstai, žiediniai ir briuseliniai kopūstai, bulvės burokėliai, pupelės. Odos uždegimas, nemiga, irzlumas, raumenų skausmas.

RIEBALUOSE TIRPSTANTYS

VITAMINAI

A ( retinolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Jo yra gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vitaminas A tirpsta riebaluose, todėl jis randamas kartu su riebalais ( kepenyse, svieste, grietinėje, piene, aliejuose, žuvų taukuose ). Jis atsparus aukštai temperatūrai, lengvai oksiduojasi, suskyla veikiamas ultravioletinių spindulių. Karotino pigmento yra daržovėse, vaisiuose, uogose. Jo yra pomidoruose, morkose, arbūzuose, apelsinuose, bulvėse, obuoliuose ir kt. Kepenyse ir plonojoje žarnoje jis virsta vitaminu A. Karotino pigmentas susideda iš trijų izomerų, t.y. iš alfa, beta ir gama karotinų. Vitaminas A reikalingas tam , kad oda ir gleivinė galėtų normaliai funkcionuoti. Jo trūkstant, sutrinka regėjimas, prietemoje žmogus prastai mato, gali susirgti vištakumu. Dėl to atsiranda pokyčių akyse, akies ragena ir gleivinė rausvėja, nes ašarų liaukos negamina ašarų, kurios vilgo akis ir išplauna nešvarumus. Tuomet į akis patekusios bakterijos sukelia uždegimą, akys pradeda pūliuoti. Senovės graikų filosofas Hipokratas patarė žmonėms, sergantiems šia liga ( dabar ji vadinama vištakumu ) valgyti žalias jaučio kepenis. Vitaminas A reikalingas vaikams tuomet, kai formuojasi dantys ir kaulai. Be to, juo gydomos žaizdos. Retinolis reikalingas angliavandenių baltymų, fosforo apykaitai, taip pat didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jo daugiau turi vartoti operatoriai, vairuotojai, lakūnai.

Vitamino A biocheminė ir fiziologinė svarba žmogui labai didelė. Manoma, kad jis stabdo kai kurių rūšių vėžį.

Per daug vartojant vitamino A, galima apsinuodyti. Tuomet prasideda galvos, sąnarių skausmai, žmogus pasidaro mieguistas, vemia, greitai pavargsta, lūžinėja kaulai ir nagai. Atsiminkite: reikia valgyti daug daržovių ir vaisių, uogų, kuriose yra karotino.D ( kalciferolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitamino D žinomos kelios cheminės formos. Jos žymimos raidėms D2, D3, D4, D5. Augaluose randama vitamino D2. Visų jų biologinis poveikis skirtingas. Dažniausiai vitamino D trūksta jaunam organizmui. Dėl to sutrinka kalcio ir fosforo apykaita. Kaulai darosi minkšti, deformuojasi, vaikas suserga rachitu. Suaugusiems vitamino D trūksta labai retai. Daugiau jo reikia vaikams, nėščiai ar maitinančiai kūdikį motinai, taip pat žmonėms, kurie gyvena šiaurėje.

Mokslininkai teigia, kad saulė ir mažiems, ir suaugusiems yra „vaistas“ nuo rachito.

Saikingai kaitinantis saulėje, žmogaus oda tamsėja. Persikaitinus oda parausta, prasideda odos uždegimas. Oda, nuolat veikiama ultravioletinių spindulių, raukšlėjasi, sensta, nyksta elastingumas, švelnumas, gali net susiformuoti piktybinis navikas. Todėl degintis saulėje
saikingai.

Dabar vitaminą D farmacijos pramonė gamina sintetinį ir išleidžia spiritiniu ir aliejiniu pavidalu. Jis skiriamas vaikams rachito profilaktikai, gydymui ir kt.

Perdozavus kalciferolio, vaiką gali pykinti, skaudėti galvą ir vidurius, paskui gali atsirasti ir kitų organizmo sutrikimų, kurie kartais esti net pavojingi gyvybei.

Vitamino D preparatų draudžiama skirti kai žmogus jautrus kalciui, serga tuberkulioze, kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Vitamino D paros dozė vaikams 0,0025-0,01 miligramų. Kalciferolio yra gyvūnų kilmės maisto produktuose ( piene, svieste, grietinėje, kiaušiniuose ).

E ( tokoferolis ) – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminas E gamtoje yra alfa, beta, gama pavidalo. Aktyviausias jų – alfa tokoferolis. Tai gelsvos spalvos aliejus, tirpus riebaluose. Jis pasižymi antioksidinėmis savybėmis. Jo preparatai laikomi vėsioje ir tamsioje vietoje.

Manoma, kad trūkstant vitamino E, padidėja kraujagyslių pralaidumas ir trapumas, yra nervinės ląstelės, pažeidžiamos kepenys. Vitaminas E vartojamas nėštumo toksikozei, bei gresiančiam persileidimui gydyti. Be to, su kitais preparatais gydomos nervų, raumenų bei periferinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė, hipertonija. Farmacijos pramonė išleidžia vitamino E aliejus. Šį vitaminų kompleksą žmonės geria nuo aterosklerozės, obliteruojančio endarterito profilaktikai. Šis vitaminas patenka į žmogaus organizmą kartu s maistu. Vitamino E gausu augaluose. Jis atsparus kaitinimui. Svarbiausias jo šaltinis- aliejai. Jo yra pupose, žirneliuose, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, erškėtuogėse, mėlynėse, avižose, kukurūzuose, kviečiuose, grikiuose. Labai daug šio vitamino randama kukurūzų ir kviečių daiguose, mažiau – svieste, kiaušiniuose, piene.

Daugiau vitamino E reikia nėščiai ar kūdikį maitinančiai motinai, taip pat vyresniems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Suaugusiam žmogui vitamino E per parą reikia 20-30 miligramų. F – riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminu F vadinamos nesočiosios riebiosios rūgštys: linolinė, arachido ir linolininė. Jos reikalingos biologinių membranų normaliai struktūrai ir funkcijai palaikyti. Vitaminas F dalyvauja riebalų apykaitoje, nuo jo sumažėja cholesterino kiekis kraujyje, pagerėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, tinka ir aterosklerozės profilaktikai. Šio vitamino yra aliejuose: sėmenų, saulėgrąžų, riešutų, alyvų, taip pat kakavoje. Žmogui per parą polinesočiųjų rūgščių reikia 2-6 gramų. Tiek jų yra 15-20 gramų saulėgrąžų aliejaus.

K ( filochinonas )- riebaluose tirpstantis vitaminas. Vitaminas K reikalingas kraujo krešėjimui reguliuoti. Tai gelsva, atspari aukštai temperatūrai medžiaga. Jis dalyvauja protrombino, fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų gamyboje. Be to, vitaminas K skatina raumenis dirbti, gydo žaizdas, padeda apsaugoti organizmą nuo infekcinių ligų. Jo trūkstant, sutrinka kraujo krešumas ir pradeda kraujuoti vidaus organai. Vitaminą K sintezuoja žarnyno mikroflora, bet geriant ar švirkščiant antibiotikus, sulfamidus, slopinama žarnyno mikrobų veikla, taip pat ir vitamino K sintezė. Tuomet žmogus suserga hipovitaminoze, sutrinka protrombino ir kitų reikalingų kraujui krešėti elementų gamyba. Vitamino K kiekis organizme mažėja sergant kepenų ir žarnyno ligomis, sutrikus tulžies sekrecijai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1792 žodžiai iš 5386 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.