Vitamingieji augalai
5 (100%) 1 vote

Vitamingieji augalai

Įvadas

Žmonės visada vartodavo augalus ne tik kaip maistą, bet ir medicinos tikslams. Žinios apie gydomuosius preparatus buvo perduodamos iš kartos į kartą, bet mūsų dienomis senoviški gydymo metodai, atrodo, nebeaktualūs. Dabartiniame industrinime pasaulyje mes naudojame medicinos tikslams daug mažiau gamtos žaliavos negu mūsų protėviai, be to ir visas mūsų gyvenimo stilius vargu panašus į jų egzstavimo būdą. Mes susiduriame ne tik su įparstais buities sunkumais, bet ir su absoliutiškai naujomis problemomis (pvz. su aplinkos užterštumu), kurios sukelia stresines situacijas. Laimei kaimiškose vietovės ir miškuose vis dar auga gydomieji bei vitaminingieji augalai, o daugelį jų galima pasisodinti savo darže ar sode. Esančių aplink mus augalų bei jų dalių tyrimas – ir malonumas, ir poilsis, ir sveikatai stiprinti reikialingų žinių papildymas. Vitaminingieji augalai neveiki tuoj pat, reiki vartoti mažiausiai dvi savaites, kad pajustumėte efektą. Jei jūs nepasijausite geriau ir per tris savaites, kripkitės pagalbos į kvalifikuotą gydytoją. Vitaminingieji augalai, apie kuriuos bus parašyta žemiau, ypač naudingi organizmo bendrų negalavimų profilaktikai.



Vitamingi augalai

Didžioji dilgėlė

Augalas žydi liepos mėnesį. Didžiosios dilgėlės auga patvoriuose, miškuose, krūmuose, drėgnose dirvose.

Lapai skinami per žydėjimą apsimovus pirštines. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia skardos ar šiferio pastogėje. Džiovinti lapai yra tamsiai žalios spalvos, trapūs, kartoko skonio. Žaliavos galiojimo laikas – 2 metai.

Dilgėlės lapuose esti angliavandenių, baltymų, riebalinio ir eterinio aliejaus, tanidų, glikozido urticino, skruzdžių rūgšties, vitaminų C, K, B2, B3, pantoteno rūgšties, sitosterino, fermentų, daug chlorofilo, mineralinių medžiagų (chloro, geležies, kalcio, kalio, magnio, natrio, sieros, silicio ir kt.), karotinoidų, fitoncidų, dervų ir kt.

Veikliosios didžiosios dilgėlės medžiagos žmogui vertingos. Jas vertino ir jomis gydė Avicena. Maigytais (trintais) dilgėlės lapais buvo stabdomas kraujavimas iš nosies. Gydytojai susiomėjo šia dilgėlės savybe. Dar XVIa. Dilgėlės lapų nuoviru buvo stabdomi plaučių, žarnyno, gimdos kraujavimai. Dildėlės ypač pagelbėjo per karą, kai dažnai reikėjo stabdyti kraujavimą. Daugiausia vartojamas skystas dilgėlių lapų ekstraktas. Kraujavimą stabdo augalo sudedamosios dalys: vitaminai K, C, karotinas, chrolofilas ir kt.

Biologiškai aktyvios dilgėlės medžiagos gerina hemoglobino ir eritrocitųgamybą, slopina uždegimus, gydo reumatą, podagrą, anginą, tinka akmenligės profilaktikai, stiprina dantenas. Dildėle gydomi medžiagų apykaitos sutirikimai, mažakraujystė, aterosklerozė, kepenų, tulžies pūslės, sąnarių ligos, vidurių užkietėjimas ir radikulitas.

Dilgėlės lapų užpilui reikia 15g žaliavos. Ji užpilama stikline verdančio vandens, ekstrahuojama 15 min., perkošiama, geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną. Užpilas laikytinas 2 paras vėsioje vietoje. Galima paruošti stipresnės koncentracijos dilgėlės lapų užpilą kompresams, pavilgams. Jis skatina nudegintų audinių granuliaciją ir epiteliacija.

Dilgėlės lapai yra vitamingų, kraujavimą stabdančių vaistažolių sudedamoji dalis. Mišinys iš 30g dilgėlės lapų, 70 g šermukšnio vaisių rekomenduotinas sergant hipovitaminozėmis ir avitaminozėmis.

Dilgėlė yra sudedamoji dalis preaparato alochololis ir M.N. Zdrenko mišinio. Bronchinė astma gydoma tokiu užpilu: dilgėlės lapų – 15 g ir pelkinio gailio 25 g (vienam litrui verdančio vandens). Geriama po 0,5 stiklinės 5 – 6 kartus per dieną. Gydomasis kursas – 15 dienų.

Anksti pavasarį jaunos dilgėlės lapai yra vertingas vitamino c šaltinis. Iš lapų ruošiama vitamininga arbata, salotos verdama sriuba. Jų nereikėtų per daug vartoti tiems, kurių padidėjęs kraujo krešumas.

Miškinis erškėtis

Erškėtis prinoksta rugpjūčio – rgsėjo mėnesį. Miškinis erškėtis auga pagrioviuose, pamiškėse, šlaituose tarp kitų krūmų.

Vaistinei žaliavai tinka raudoni, oranžiniai ir rausvi įvairių rūšių erškėčių vaisiai. Jie renkami sunokę, sausi. Išėmus sėklas (gali būti ir su sėklomis), vaisia džiovinami 80˚ C temperatūroje gerai vėdinamose džiovyklose. Sušalę vaisiai vaistinei žaliavai netinka. Džioninta žaliava esti tamsiai raudona, bekvapė, saldžiarūgštė. Ją galima laikyti 2 metus.

Erškėtis – tai viena iš augalų, daugiausia kaupiančių vitamino C, karotino, taip pat B1, B2, E, K, P, PP, gliukozės, fruktozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių), riebalinio ir eterinio aliejaus, raugų, dažomųjų ir mineralinių medžiagų. Vaisiuose yra fitoncidų.

Erškėčio vaisiai vartojami, kaip vitaminai. Jie stiprina organizmo imunitetą, skatina audinių regeneraciją, hormonų sintezę, mažina cholesterino kiekį organizme, šalina šlakus (medžiagų apykaitos produktus). Erškėčiai ypač naudingi žmonėms dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.

Erškėčių vaisiai vitaminų įvairove pranoksta kitus vitamingus augalus (juoduosius serbentus, citrinas ir kt.). Todėl farmacijos pramonė iš jų vaisių gamina polivitaminų
preaparatus. Rožių aliejuje yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių (oleino, linolino ir kt.), vitamino E ir karotino (provitamino A). „Carotolinum“, t.y. erškėčų vaisių aliejinis ekstraktas, turi nemažai karotinoidų.

Erškėčių vaisių užpilą patariama gerti sergant hipovitaminoze, nusilpua ar sumažėjus darbingumui, ypač pavasarį, kai trūksta vitaminų. Erškėčių vaisiai esti vitamininių arbatų Nr. 1 ir Nr. 2 sudedamoji dalis. Be to gaminamas vitamingas erškėčių sirupas su cukrumi.

Užpilą galima ruošti namie. Dešimt džiovintų vaisių termose užpilma stikline verdančio vandens ir paliekama 10 – 12 val. Paskui skystis perkošiamas. Geriama po pusę stiklinės arba po stiklinę prieš valgį du kartus per dieną.

Literatūroje nurodoma, kad gerontologai erškėčio užpilu su jodo preaparatais gydo senyvo amžiaus žmonių aterosklerozę. Gerent erškėčio užpilus, normalizuojasi cukraus kiekis kraujyje, sumažėja eritrocitų nusėdimo greitis ir cholesterino kiekis. Lietuvoje eškėčių arbata gydomas hepatitas, cholecistinas, gastritas (sumažėjusio rūgštingumo), skrandžio opaligė. Erškėčio lapų ir šaknų arbata padeda nuo tulžies pūslės ir inkstų akmenligės. Lapų ir medaus sirupu gydomas burnos ertmės uždegimas, stomatinas, opos. Erškėčių žiedadulkės skatina šlapimo skyrimąsi, neleidžia inkstuose susidaryti akmenims. Erškėtrožių šaknų vonia kojoms gydo trofines ir ilgai negyjančias opas bei žaizdas, padeda sergant reumatu. 50 g erškėtrožių šaknų užplikoma 5 l vandens ir kaitinama 30 min., paskui ataušinama iki 25 – 27˚ C. Kojos įmerkiamos į nuovirą ir laikomos 10 min. Vonios ruošiamos 6 – 7 kartus. Nepatariama kojas kaitinti sergant tromboflebitu.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1064 žodžiai iš 3044 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.