Vitaminu a c d reikšmė žmogaus organizmui sveikos mitybos taisyklė
5 (100%) 1 vote

Vitaminu a c d reikšmė žmogaus organizmui sveikos mitybos taisyklė

Vitaminų reikšmė. Vitamynai – biologiškai aktyvios medžiagos. Trūkstant, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, smarkiai veikiama medžiagų apykaitą – avitaminozė. Vitaminai dalyvauja susidarant fermentams. Vitaminai patenka į organizmą su augaliniu ir gyvuliniu maistu. Kad būtų patogiau, jie žymimi lotynų abėcėlės raidėmis: A, B, C, D ir t. t.

Vitamino C – yra erškėtuose, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, kopūstuose, pomidoruose, citrinose, apelsinuose, svogūnuose, česnakuose, bulvėse, daugelio vaisių ir augalų želmenyse, ypač ūgliuose. Kai organizmas ilgą laiką negauna vitamino C, prasideda skorbutas – susirgimas, nuo seno žinomas keliautojams ir jūreiviams. Susirgus skorbutu, krujuoja dantenos, atsiranda žaizdelių burnos gleivinėje, ima klibėti ir kristi dantys. Kaulai pasidaro trapus, pradeda skaudėti sąnarius, atsiranda mažakraujystė, ir labai sumažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms. Suaugęs žmogus per parą su maistu turi gauti 50- 78 mg vitamino C.

Vitamino A – daugiausia yra gyvuliniame maiste, pavyzdžiui, žuvų taukuose, svieste, piene, kiaušinio trynyle, kepenyse, inkstuose, žuvų ikruose. Medžiagu, kurios organizme virsta vitaminu A, yra augaliniame maiste: morkose, špinatuose, abrikosuose, ankštpipiriuose, pomodoruose. Vitaminas A veikia organizmo augimą. Kai maiste jo trūksta, vaikai blogai auga, sutrinka jų dantų formavimasis, plaukų augimas, pažeidžiami plaučiai, žarnynas. Gali prasidėti tam tikra liga – vištakumas: prieblandoje tokių ligonių regėjimas silpnėja. Žmogus per parą turi gauti maždaug 1mg vitamino A.

Vitamino D – yra žuvų taukuose, kepenyse, paukščių kiaušinio trynyje ir daugilyje kitų produktų. Kai maiste neužtenka vitamino D, vaikai suserga rachitu. Sergančiųjų rachitu kauluose sumažėja druskų, todėl vaikai lėčiau auga, jų griaučiai formuojasi netaisyklingai Rachitu sergančių vaikų kojos esti kreivos, galva ir pilvas padidėję, krūtinės ląsta pakitusi. Tokie vaikai labai greitai suserga įvairiomis ligomis.

Veikiant saulės spinduliams, žmogaus odoje susidaro medžiaga, galinti virsti vitaminu D. Dėl to mažų vaikų oda saulės spindulių turi gauti ne per daug.

Vitaminai reikalingi normaliai gyvybinei veiklai, bet per didelis jų kiekis gali sukelti sunkius organizmo sutrikimus – hipervitaminozė.. Dėl to negalima piktnaudžiauti sintetiniais vitaninų preparatais

Vitaminų išsaugojimas maiste. Mūsų maisto racione turi būti pakankamai vitaminų. Jų išsaugojimas maisto produktuose priklauso nuo kulinarinio apdorojimo, laikimo sąlygų ir trukmės. Neatspariausi yra A, B1 ir B2 grupės vitaminai.

Nustatyta, kad vitaminas A, verdant maistą, greitai suyra. Virtose morkose jo dvigubai mažiau negu žaliose. Jis suyra ir džiovinant morkas.

Vitaminas C lengvai suyra kaitinamas ir liesdamas su oru. Dėl to daržovės reikia valyti ir pjaustyti prieš pat virimą. Geriausia sudėti jas iš karto į vandenį ir neilgai virti uždarame inde. Liesdamasis su metalu, vitaminas C taip pat yra, todėl daržoves geriausia virti emaliuotame puode. Daržovių patiekelus reikia valgyti ką tik pagamintus.

Kiekvienas žmogus turi kasdien gauti su maistu visų reikalingų vitaminų. Žiemą vitaminų šaltinis gali būti, pavyzdžiui, obuoliai, žalios morkos, kopūstai, sviestas, kiaušiniai. Be to, į maistą, gydytojams nurodžius, galima įdeti vitaminų preparatų.

Energijos apykaita.

Mitybos higiena.

Energijos virsmas organizme. Įvairiems organizmo gyvybinės veiklos procesas (medžiagoms susidaryti, raumenų darbui, kūno temperatūrai palaikyti) reikia energijos – apie 10 500 kJ. (2500 kcal) per parą. Jos šaltinis – su maistu gaunamų organinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) molekulių cheminėsę jungtyse slypinti energija.

Organizme be paliavos vyksta sudėtingi energijos virsmai. Vykstant vieniems virsmams, organizmas įgyja energijos, vykstant kitiems – jos netenka.

Įvairų darbą dirbančių žmonių energijos eikvojimas. Išeikvotą energiją organizmas papildo maitindamasis.

Žinant, kiek energijos per parą išeikvoja vienos ar kitos profesijos žmonės, galima nustatyti jų maitinimosi normas.

Nustatyta, kad energijos išeikvojama tuo daugiau, kuo labiau žmogaus veikla susijusi su fiziniu darbu. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į lentelę.

Profesijos Maisto raciono

Baendroji energetinė

Vertė (kJ)

Profesijos, nesusijusios su fiziniu darbu

Profesijos, susijusios su mechanizuotu darbu

Profesijos, susijusios su nemechanizuotu darbu iš dalies

Mechanizuotu darbu

Profesijos, susijusios su sunkiu nemechanizuotu darbu 13 474

15 086

17 270

19 942

Kiekvienas mokinys žino, kad po dvi valandas trukusio matematikos kontrilinio darbo jis nuvargsta labiau negu po tiek pat trukusio darbo mokyklos dirbtuvėse. Taigi dirbant eikvojamos energijos kiekis negali būti vienintelis darbo įtemptumo, jo varginamumo matas. Štai kodėl svarbu nustatyti, kiek energijos per parą išeikvoja įvairių profesijų žmonės ir kokios maitinimosi normos jiems reikalingos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 717 žodžiai iš 1388 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.