Vitaminu rinkos analizė
5 (100%) 1 vote

Vitaminu rinkos analizė



Kiek pasaulyje žmonių, tiek ir nuomonių. Todėl dažnai tenka susidurti su labai prieštaringomis nuomonėmis apie vitaminus net tuo atveju, kai, atrodo, jų savybės turėtų būti griežtai apibrėžtos. Pavyzdžiui ar vitaminų vartojimas didina kūno svorį, ar ne, ar polivitaminai skatina piktybinių auglių vystymąsi, ar, priešingai – gerina onkologinių ligų būklę, kokie kokybiniai skirtumai tarp “sintetinių” ir “natūralių” vitaminų ir t.t. Nekalbant jau apie tai, kad dar nėra vieningo atsakymo į pagrindinį, gana hamletišką klausimą: ar tinkamai maitinantis reikia papildomai vartoti vitaminų bei kaip ir kada tai daryti?

Taigi nesvarbu kaip sveikai gyvenate, atrodote ar jaučiatės – jums yra reikalingi vitaminai. Juk 100% sveikų žmonių nėra!

Taigi mūsų darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie vitaminus, išanalizuoti vitaminų rinką Kauno vaistinėse. Šiam tikslui pasiekti išsikėlėme tokius uždavinius:

v Supažindinimui pateikti informaciją apie maisto papildus ir jų vartojimo būtinybę;

v Išanalizuoti pasirinkto maisto papildo (vitamino) įvairovę ir diferenciaciją;

§ Išskirti jos lygmenis;

§ Pateikti vitaminų asortimentą ir klasifikaciją

§ Gamintojų naudojamas strategijas;

v Nurodyti informacijos apie gaminamas vitaminų rūšis šaltinius;

v Atlikti vitaminų rinkos segmentavimą;

v Apibūdinti prekės paskirstymo politiką;

v Atlikti konkurencinę vitaminų gamintojų ir prekiautojų analizę;

v Pateikti pasiūlymų dėl marketingo komplekso, susijusio su vitaminais, tobulinimu, inovacijų įvedimu.

Tam, kad atlikti tinkamą vitaminų rinkos analizę reikia, gerai žinoti kas yra tie vitaminai, kam jie naudojami, kada jų reikia, kodėl jų reikia, ir daugybę kitų klausymų, kuriuos ir bandysime savo darbo pradžioje išdėstyti.

1. MAISTO PAPILDAI

1.1 Kas yra maisto papildai

Sena tiesa kad ligos išvengti lengviau nei ją išgydyti, ir spaudoje pasirodantys pranešimai, kad kai kurie maisto papildai padeda išvengti ar sumažinti tam tikrų ligų riziką, skatina nemedicininės visuomenės susidomėjimą mityba ir maisto papildais – vitaminais ir mineralais. Paskutiniu metu vis daugiau žmonių naudoja maisto papildus, norėdami gauti visų būtinų vitaminų ir mineralų, nepaisant to, kaip maitinasi. Šiandien pasaulyje nevartojantieji maisto papildų (be kūdikių ir senelių) sudaro mažumą. Tačiau, remiantis 1997-98m. apklausos duomenimis, 57,3% Lietuvos gyventojų niekada nevartoja vitaminų preparatų, 26,6% – vitaminų preparatus mitybai papildyti vartoja kartais, 7,0% – 1-2 mėn. per metus, 4,7% – 2-4 mėn. per metus, 4,4% – beveik kasdien.

Žmogus su maistu kasdien gauna apie 100 000 įvairių cheminių medžiagų, tačiau tik 300 iš jų priskiriamos maisto medžiagoms ir tik 45 yra esminės, nepakeičiamos. Medžiagos nepatenkančios į šias grupes, taip pat naudingos – vienos padeda išlaikyti produktus nesugedusius, kitos (prieskoniai, kvapai, dažai) pagerina maisto skonį ir išvaizdą. Daugelio tyrimų metu įrodyta, kad medžiagos, gautos prarijus multivitaminą, nėra tokios naudingos kaip gaunamos su natūraliu maistu. Tačiau retas šiuolaikinis žmogus galėtų pasigirti, kad reguliariai valgo įvairų ir pilnavertį maistą. Taip pat reikia nepamiršti ir tyrimų, rodančių, kad daugiau vitaminų reikia nėštumo ir laktacijos metu, taip pat kūdikiams ir vaikams, kurie intensyviai auga, rūkantiesiems ir būnantiems užterštame ore, alkoholikams, vegetarams, vyresnio amžiaus asmenims, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą, susilpnėjus organizmo atsparumui.

Visiems vartojantiems maisto papildus reikėtų atsiminti, kad jų perteklius gali pakenkti. Todėl multivitaminų preparatų vartojant profilaktiškai labai svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų, atkreipti dėmesį, ar preparate yra riebaluose tirpių vitaminų, ypač A ir D, ar tuo pat metu nevartojama kitų preparatų su šiais ingredientais. Tirpūs riebaluose vitaminai saugomi kepenyse, todėl jų perdozavimas gali pakenkti sveikatai, o tirpių vandenyje vitaminų perteklius pašalinamas pro inkstus – didesnė žala bus piniginei. (Žurnalo „Gydymo menas“ priedas)

1.1.1 Vitaminai

Vitaminai – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetina, todėl turi būti gaunami su maistu. Žmogui jų reikia labai nedaug (paros norma – nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų, tik vitamino C reikia daugiau – keliasdešimt miligramų per parą). Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau jų organizmui nepakanka.

Terminą vitaminai pasiūlė lenkų chemikas M. Funkas, kuris vitamino B1 struktūroje nustatė aminogrupę ir norėjo pažymėti šio junginio svarbą gyvybei : vitaminai – gyvybės aminai. Vėliau, atradus kitus vitaminus, paaiškėjo, kad vitaminai yra įvairios struktūros organiniai junginiai. Kai kurie jų neturi aminogrupės ir azoto.

Vitaminai, atsižvelgiant į tirpumą, skirstomi į dvi grupes:

§ Riebaluose tirpūs vitaminai:

Ø Vitaminas A,

Ø Vitaminas D,

Ø Vitaminas E,

Ø Vitaminas K.

§ Vandenyje tirpūs vitaminai:

Ø Vitaminas B1,

Ø Vitaminas B2,

Ø Vitaminas B3,

Ø Vitaminas PP (B5),

Ø Vitaminas B6,

Ø Folio
rūgštis, vitaminas B9,

Ø Vitaminas B12,

Ø Vitaminas H,

Ø Vitaminas C.

Visi vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus C, turi azoto ir vadinami B grupės vitaminai. (Grafini jų vaizdavimą matysime produkto klasifikavime)

Vitaminai vadinami trejopai:

· Lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis su skaitmenimis arba be jų (pvz., vitaminas B6, vitaminas C);

· Atsižvelgiant į cheminę struktūrą;

· Atsižvelgiant į fiziologinį veikimą.

Pavyzdžiui, vitaminas C, askorbo rūgštis, antiskorbutinis.

To paties vitamino specifinis aktyvumas gali būti būdingas keletui junginių, turinčių panašią cheminę sudėtį. Tokie junginiai vadinami vitamerais. Pavyzdžiui, vitamino PP aktyvumas būdingas nikotino rūgščiai ir nikotinamidui.

Kai kurie vitaminai gaunami su maisto produktais provitaminų pavidalu. Jie organizme virsta vitaminais. Žinomi vitaminų A, D provitaminai. Pavyzdžiui, vitamino A provitaminai yra a-, b-, - karotinai.

Vandenyje tirpius vitaminus (su nedidelėmis išimtimis) gauname, valgydami augalinius ir gyvūninius maisto produktus: duoną (jų daug grūduose), vaisius, daržoves, mėsos ir pieno produktus. Nedidelius jų kiekius (išskyrus vitaminą C) sintetina žarnyno bakterijos.

Kai vandenyje tirpių vitaminų kiekis kraujo plazmoje didesnis už inkstų slenkstį, jie išsiskiria šlapimu. Todėl organizme susidaro tik labai nedidelės vandenyje tirpių vitaminų atsargos. Jos turi būti nuolat papildomos, valgant maisto produktus, turinčius šių vitaminų.

Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) randami tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Be to, vitaminą K sintetine žarnyno bakterijos. Šie vitaminai netirpsta vandenyje, gana stabilūs, todėl gaminant maistą išlieka aktyvūs.

Be šių vitaminų, žinoma įvairios cheminės sudėties junginių, sintetinamų organizme, kuriems būdingos kai kurios vitaminų savybės. Jie vadinami:

· Į vitaminus panašios vandenyje tirpios medžiagos: cholinas – vitaminas B4, inozitas – B8, oroto rūgštis – B13, pangamo rūgštis – B15, karnitinas – Bt, lipo rūgštis – N, bioflavonidai – P, S-metilmetioninas – U, p-aminobenzenkarboksirūgštis (p-aminobenzoinė rūgštis – Bx);

· Į vitaminus panašios riebaluose tirpios medžiagos: polinesočiosios riebalų rūgštys – vitaminas F ir ubichinonas – CoQ.

Šiandien vitaminai vis dažniau rekomenduojami apsaugai nuo ligų. Gerai sveikatai išlaikyti ir apsisaugoti nuo lėtinių ligų reikia didesnių vitaminų dozių, negu įprasta. Todėl ir tolesnis mūsų darbas bus koncentruotas į vitaminus. Kad nekiltų klausimų kuo vitaminai skiriasi nuo mineralų, pateikėme trumpa ir jų aprašymą, nors tolesniame darbe jie nebus nagrinėjami. (A. Praškevičius, J.Burneskienė, L. Ivanovienė)

1.1.2 Mineralai

Mineralai – tai medžiagos, kaip ir vitaminai, būtinos žmogaus mitybai. Jie reikalingi normalioms organizmo funkcijoms, normaliems fiziologiniams procesams. Daugelio jų reikšmė žmogaus organizmui gerai ištirta, tačiau kai kurių vaidmuo nevisiškai išaiškintas ir optimalūs poreikiai nenustatyti.

Mineralai skirstomi į dvi grupes:

· Mineralai, kurių organizme yra didesni kiekiai, vadinami makroelementais. Tai natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis.

· Mineralai, kurių organizme yra labai mažai, vadinami mikroelementais. Tai alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas, vanadis, varis.

Mineralų reikia beveik visoms organizmo gyvybinėms reakcijoms. Mineralai reikalingi sintetinti sudėtingiems baltymams, fermentų, vitaminų, hormonų apykaitai, kraujo kūnelių gamybai, ląstelių medžiagų apykaitai. Jie svarbūs nervų sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, endokrininių liaukų normaliai veiklai, širdies raumens darbui, krūtimi žindančių moterų pieno liaukų normaliai veiklai ir pieno sudėčiai. Pakankamai gaunant mineralų, ypač mikroelementų, didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.

Mineralai svarbūs vandens apykaitai; jo organizme yra pakankamai daug – pavyzdžiui, 65 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 40 litrų vandens. Mineralų poreikis priklauso nuo to, kiek jų pašalinama iš organizmo, o kalcio, cinko ir vario poreikis didėja vartojant daug baltymingo maisto. Ypač didelę reikšmę mineralai turi skeleto ir dantų formavimuisi, augimui. Jie palaiko normalią šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme.

Pagal šarmingumą ir rūgštingumą makroelementai skirstomi į dvi grupes.

· Šarminiai mineralai – kalcis, magnis, kalis, natris.

· Rūgštūs mineralai – fosforas, siera, chloras.

Maisto produktai, kuriuose yra daug kalcio, magnio, kalio, ir natrio, yra šarmingi. Tai vaisiai, uogos,daržovės, ypač ankštinės, pienas, grietinė, kefyras.

Maisto produktai, kurių sudėtyje daug sieros, fosforo ir chloro, didina organizme rūgščių mineralų kiekį. Tai duona, kruopos, kiaušiniai, mėsa, žuvis. (“sveikatos ABC”)

2. VITAMINŲ ĮVAIROVĖ IR DIFERENCIACIJA

2.1 Prekės lygmenys

Gamintojai ir pardavėjai kurdami ar parduodami kokią nors prekę orientuojasi į vartotoją, jo poreikį. Poreikio tenkinimo esmė yra prekės turinys. Tačiau, kad vieno gamintojo prekė išsiskirtų iš kitų tos pačios paskirties prekių yra ieškoma daugybės naudingumą palaikančių požymių. Prekės palaikymas apima, apipavidalinimą,
garantijas, įpakavimą ir kitus požymius, kurie prisideda prie vartotojo poreikių tenkinimo. Kaip išskiria V. Pranulis prekės palaikymo požymiai yra trijų lygmenų: turinio, formos, viso gaminio. Toliau pateiksime vitaminų lygmenų schema ir plačiau ją paaiškinsime:

1pav. Vitaminų lygmenys

Pirmasis lygmuo – gaminio turinys (sumanymas). Čia reikia apibrėžti kokiu tikslu, kokiems vartotojų poreikiams tenkinti yra skirta prekė. Mūsų atveju, vitaminų paskirtis yra susijusi su žmogaus sveikata. Taigi vitaminai, gamintojų sumanymas yra pateikti “maistine – vaistine” prekę, reikalingą žmogaus organų sveikam funkcionavimui.

Antrajame lygmenyje jau išskiriama konkreti prekė – tam tikros rūšies vitaminas: B, C, A ir t.t. Išskiriamas konkretus vitaminas su jam būdingomis savybėmis (B – palaikantis nervų sistema, A – reikalingas regėjimui), skirtingas pavidalas (čiulpiami, kramtomi, geriami), suteikiamas vardas (sutampantis su vitamino pavadinimu (dažniausiai), gaminančios ar prekiaujančios įmonės vardu, prekių serijos, ar kt.) Šiame lygmenyje vitaminų rūšys skiriasi savo kokybe.

Trečiajame lygmenyje atsiduria visas gaminys, arba prekė plačiąja prasme. Čia prie konkrečios prekės, su jai suteikta forma, atsiduria tokie jos naudingumą palaikantys požymiai kaip: pristatymo terminas, saugumas, reguliavimas, garantijos, aptarnavimas, kreditavimas ir pan. Vitaminą, kaip gaminį plačiąja prasme, galime laikyti konkrečią jo rūšį, su tam tikra jam suteikta forma (įpakavimu, paskirtimi) bei su jo vartojimo terminu, jo pateikimu, pristatymu prekybai, galbūt net su kokia nors specialia akcija ir pan.

2.2 Klasifikacija

Marketinge galime klasifikuoti tiek pačią prekę, tiek rinką. Atliekant klasifikaciją prekėms yra atsižvelgiama į prekių pirkimą, naudojimą. Mūsų pasirinktos prekės klasifikavimą galėtume atlikti taip:

ü Laisvai parduodamos (yra pakankamas kiekis);

ü Daiktinės prekės (turi apčiuopiamą ir matomą pavidalą);

ü Vartojimo (skirtos asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti);

ü Vienkartinio vartojimo (suvartojama per vieną kartą);

ü Privataus naudojimo (vartoja žmogus asmeniškai);

ü Realios prekės

ü Įvairiarūšės prekės

ü Pakeičiamos

Vartojimo prekes dar būtų galima išskirti į:

§ Patogumo prekes

o Kasdieninio naudojimo (žmonės kurie vitaminus naudoja nuolat, kiekvieną dieną);

o Nenumatytų atvejų prekės (kai išrašo gydytojas);

§ Pasirenkamos prekės

o Netapačios (vartotojas renkasi pagal paskirtį, kokybę, kainą);

§ Ypatingos prekės (konkrečiam atvejui tinkantis vitaminas).

Kad geriau suvokti vitaminų pasiskirstymą pateiksime klasifikavimo schemą (žr. priedas 1, 2).

Vitaminai yra klasifikuojami pagal daugybę požymių. Pagrindinę schemą mes pateikėme prieduose. Ten yra parodyta, kurioje tiksliai vietoje yra vitaminai, kaip jie yra skirstomi. Schema daryta, remiantis įvairiomis literatūromis, buvo ieškomas ryšys tarp atskirų dalių ir bandoma sujungti tai į vieną visumą. Todėl kitose literatūrose ji tikrai skirsis. Pirmoje schemoje vitaminai pavaizduoti kaip funkcinės paskirties maisto produkto elementai. Trumpai apibrėšime kas tai yra funkcinis maistas. Funkcinis maistas – tai maistas, turintis tradicinę maisto formą, kuriame yra ingredientų, kurie teigiamai veikia vieną ar daugiau organizmo funkcijų. Antrosios schemos detaliai nenagrinėsime, nes apie ją buvo užsiminta pateikiant teorinę medžiagą apie vitaminus, taip pat bus paminėta ir vėliau, kalbant apie kitokį vitaminų klasifikavimą.

Vitaminai gali būti suvokiami dviem aspektais, kaip maisto papildai ir kaip vaistai. Skirtumas tarp jų yra dienos normos kiekyje, kitaip sakant dozavime. Vitaminai kaip maisto papildai turi mažas vitaminų normas, jie labiau vartojami palaikyti žmogaus sveikatai, profilaktiškai, tuo tarpu vaistai – vitaminai yra išrašomi gydytojų, jų dozės yra labai didelės ir jos yra gydomosios. Toks vitaminų skirstymas yra susijęs ir su tam tikrais ekonominiais reiškiniais, nes maisto papildams, reikia mokėti PVM mokestį, o vaistams – vaistų registrą. Todėl gamintojas kartais „sužaidžia“ kaip jam geriau. (2 pav.)

2 pav. Vitaminų skirstymas pagal dienos normą

Kalbant apie dozavimą, galima būtų išskirti dar ir tokį klasifikavimą:

3 pav. Klasifikavimas pagal dozes

Profilaktinė dozė tai dienos norma, kuri reikalinga organizmo palaikymui. Gydomoji – kai vitaminų trūkumas yra labai didelis, sukeliantis sunkias pasekmes. Tikslus dozavimas yra pateikiamas prieduose. (žr. priedas 3 )

Vitaminus galime suskirstyti pagal jų paskirtį atitinkamoms grupėms. Galima būtų išskirti tokias grupes:

o Bendri visai šeimai vitaminai;

o Specialūs pagal amžiaus grupes (paaugliams, vyresniems);

o Pagal veiklos pobūdį (sportininkams);

o Sveikatos sutrikimų prevenciją (streso profilaktikai, antsvoriui mažinti).

Taip pat norėtume supažindinti dar su vienu skirstymu, kuris labiau žinomas su medicina susipažinusiems žmonėms. Tai skirstymas pagal ATC (atominė – terapinė – chemija) kodą. ATC kodu apibrėžiamos vaistų grupės. Jis susideda iš raidžių, skaičių (pvz. A11 BA02). A11 šiuo atveju reiškia vitaminus, t.y. vaistų rūšį, raidės – cheminę sudėtį (BA – polivitaminai, gryni), sekantys
tolesnį jų skirstymą, t.y. iš kokių medžiagų gaminama. (Prieduose bus pateikta ATC rodyklė ir vitaminų skirstymas pagal ATC kodą. Priedas 4)

Čia pateikiu vitaminų skirstymą pagal ATC kodą: 4pav. Klasifikacija pagal ATC kodą

2.3 Vitaminų asortimentas

Dažniausiai įmonė gamina arba parduoda ne vieną prekę, bet tam tikrą prekių asortimentą. Paprastai išskiriami du prekės asortimento parametrai: plotis ir gylis. Plotį sudaro prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius. Vitaminų asortimentas yra pavaizduotas 5 pav.

5 pav. Vitaminų asortimentas

Kaip matome vitaminų asortimento plotį sudaro įvairus skirstymas. Pabandysime išskirti kai kuriuos ir paaiškinti.

Nagrinėjant pagal kilmę, susiduriame su trimis skirstymais: natūralūs, sintetiniai ir gamtiniai. Natūralūs yra tokie, kurie yra gaunami iš tų produktų, kuriuos ir taip valgome. Sintetiniai – gaunami sintetinant laboratorijose, o gamtiniai, tai vitaminai gauti iš gamtos, bet neaiškių, mums nežinomų augalų. Pastarieji du gali organizmą įjautrinti, jį alergizuoti.

Talpos daugiau nesmulkinome, paminėsime tik, kad N (numero) diapazonas buvo 10 – 300, tai reiškia, po tiek vienetų buvo supakuoti vitaminai, ml – nuo 1 iki 325, mg – 0.5 iki 750, mcg (mikrogramai)– 0.25 iki 1 , VV (veikimo vienetai) – tai yra specifinis matavimas.

Pagal sudėtį vitaminai yra gryni, t.y. vitaminas C, B, D ir t.t.; kelių vitaminų junginys, tai kai vienoje tabletėje pvz. yra C ir A vitaminai; vitaminai plius mineralai, tai pvz. Mg +B; vitaminai ir kiti junginiai – tai sakykim Ca ir kitokie ingredientai. Pastarųjų yra mažiau rinkoje, juos sunku rasti vaistinėse.

Gamintojų radome 98, juos pateikėme prieduose (žr. priedas 5), tiekėjų – 61 (žr. priedas 8), tačiau jų yra tikrai daugiau, nes mes rėmėmės tik UAB “Tamro” duomenų baze.

Asortimentas pagal šalį yra labai įvairus taip pat, kaip matysite vėliau tai labai didelę įtaką darys vitaminų kainai.

Farmacinio vaisto forma (žr. priedas 7), – kokiu pavidalu yra vitaminas, pvz. tabletės, kapsulės, granulės ir t.t. Kiekvienas vartotojas renkasi pagal savo skonį.

Vitaminų asortimentas gali būti suskirstytas ir pagal vartotojų grupes. Nes yra vitaminų tik moterims, kiti tik vyrams. Tai yra specialiai subalansuoti tenkinti atitinkamos grupės poreikius.

2.4 Prekės identifikavimas ir įpakavimas

Kiekvienas prekių gamintojas nori, kad pirkėjas pirktų tik jų prekę, o ne konkurentų. Tam, kad tai atsitiktų, reikia paveikti pirkėją. Didelį vaidmenį čia vaidina kokybė, tačiau, kad apie tą prekę sužinotų vartotojas, ją pastebėtų tarp kitų panašios paskirties prekių, reikia mokėti pateikti rinkai. Tam pasitarnauja prekės įpakavimas ir identifikavimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2674 žodžiai iš 8882 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.