Vizija misija ir filosofija organizacijos strateginiame vystyme
5 (100%) 1 vote

Vizija misija ir filosofija organizacijos strateginiame vystyme

ĮVADAS

Postmodernusis pasaulis, besireiškiąs nuo septintojo XXa. dešimtmečio, yra spartus, koncentruotas, sudėtingas, kupinas netikrumo. Postmodernumas yra toks socialinis būvis, kai ekonominis, politinis, organizacinis ir net asmeninis gyvenimas organizuojamas pagal visai kitus nei modernieji principus. Filosofiniu ir ideologiniu aspektu pažanga telekomunikacijų srityje ir greitesnis, gausesnis informacijos plitimas sumenkina senąją tikrumo ideologiją, nes žmonės pradeda suprasti, kad galima gyventi ir kitaip. Net mokslo tikrumas praranda savo patikimumą, kadangi buvę nepaneigiami atradimai sutriuškinami naujų. Ekonominiu aspektu visuomenė yra gamyklų sistemos nuosmukio liudytoja. Postmodernus ūkis remiasi smulkiąja, o ne stambiąja gamyba, išsiplėtusia paslaugų sfera bei programine įranga, o ne įrengimais, sukurtu įvaizdžiu ir informacija, o ne gaminiais ir daiktais. Kintant gaminiams, kinta ir technologiniai pajėgumai: galima labai greitai ištirti rinkos pokyčius, todėl mažėja atsargų ir inventoriaus poreikis. Dėl to smarkiai mažėja įmonės. Pagrindiniu ekonomikos principu dabar tampa lankstus kaupimas, kadangi pelnas ima priklausyti nuo gebėjimo numatyti ir greitai reaguoti į kintamus rinkos reikalavimus.

Politiniu ir organizaciniu aspektu lankstumo ir reagavimo būtinumas reiškiamas decentralizuotais sprendimais, taip pat plokštesnėmis jų priėmimo struktūromis, siauresne specializacija, vaidmenų ir ribų išsklidimu. Postmoderni organizacinė struktūra primena judančią mozaiką: vaidmenys ir funkcijos nuolat kinta dinamiškuose tinkluose, kurie veikdami tarpusavy reaguoja į atsirandančias nenumatytas problemas ir galimybes. Asmeniniu aspektu šis restruktūruotas postmodernus pasaulis gali sukelti ir žmonių tarpusavio santykių, neturinčių kitų išorinių saugumo ir tęstinumo garantijų, tik tradiciją ar pareigas, krizę.1 Taigi norėdama atsakyti į šiuos postmodernizmo iššūkius, bet kuri organizacija privalo stebėti ir analizuoti aplinką, ieškoti būdų, kaip save realizuoti sparčiai kintančiame konkurenciniame pasaulyje, išnaudoti galimybes, numatyti pavojus, nuolat keistis, mokytis ir žvelgti į ateities perspektyvas. Kitaip sakant, organizacija, ypač jos vadovai, turi mąstyti strategiškai.

Strategija plačiąja reikšme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo funkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti. Tai nustatymas, kaip ketinama naudoti organizacijos išteklius, siekiant išnaudoti galimybes ir sumažinti grėsmes organizacijai, kad būtų gauti norimi rezultatai.

Strateginis mąstymas ir apgalvota strateginė vadyba organizacijai išsprendžia daug problemų:

1. Strategijos planavimo procesas organizacijos vadovui leidžia analitiškai mąstyti apie organizacijos aplinką ir įvairias naudingo veikimo galimybes.

2. Strateginis planas nustato organizacijos veiklos ribas ir formalią kryptį. Tai

padeda darbuotojams sutelkti dėmesį į konkrečius tikslus ir numatyti, kaip juos pasiekti aktyviai veikiant.

3. Vadovai gali popieriuje imituoti organizacijos ateitį. Tai nebrangus metodas,

padedantis vadovui daryti geresnius sprendimus įžvelgiant ateityje tikėtinas galimybes ir grėsmes.

Be to, strateginis planas vadovybei sudaro šias prielaidas:

1. Analizuoti organizaciją kaip sistemą ir siekti, kad visi jos padaliniai veiktų šios sistemos naudai ir skatintų efektyvesnį funkcionavimą.

2. Reaguoti į kasdienius įvykius ne tiesiogine prasme, bet atsižvelgiant į organizacijos perspektyvas, būsimų sunkumų(arba laimėjimų) galimybes.

3. Efektyviau vadovauti organizacijai, prasmingiau suvokti jos tikslus.

4. Operatyviau priimti sprendimus(kai yra aiškūs jų priėmimo kriterijai ir prioritetai – rangai).

5. Rengti racionalias ir visiems organizacijos nariams aiškias strategijas suformuluotiems tikslams pasiekti.

6. Racionaliai paskirstyti organizacijos išteklius.

7. Sistemiškai suvienyti įvairius organizacijos struktūriniuose padaliniuose padarytus sprendimus ir koordinuoti jų funkcijų įgyvendinimą.

8. Parengti realų veiklos planą ir taip neutralizuoti galimą darbuotojų frustraciją.

9. Įtraukti darbuotojus į strategijos rengimo, sprendimų priėmimo procesus ir taip panaudoti jų sugebėjimus. Geriau informuoti ir dalyvaujantys priimant sprendimus darbuotojai yra labiau linkę efektyviai dirbti, yra patenkinti ir atsidavę organizacijai, suinteresuoti šios organizacijos sėkme.

10. Naudoti strategijos planą kaip efektyvią organizacijos vertinimo priemonę.

11. Strateginio planavimo procese išsiaiškinti organizacijai palankius veiksnius(vidaus ir išorės) ir veiklai pavojingas grėsmes ir iššūkius2.

Anot S.T.Palubinsko, strategija susideda iš šių 4 pagrindinių elementų:

§ srities – apibūdinamos rinkos, kurioje organizacija konkuruos;

§ išteklių paskirstymo – rodoma, kaip organizacija planuoja paskirstyti savo

išteklius;

§ konkurencinių pranašumų – detalizuojami pranašumai, kuriuos organizacija turi

lyginant su konkurentais;

§ sinergetikos – įvertinamas numatomas mastas, iki kurio įvairūs organizacijos

objektai, struktūriniai padaliniai organizacijos viduje gali remtis vienas kitu.3

A.Vasiliauskas akcentuoja šiuos esminius strategijos
a turi turėti apibrėžtą tiksline orientaciją – viziją, misiją ir tikslus;

§ neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti;

§ strategija susiejama su tam tikru vidutinės trukmės (3-7 metai) perspektyviniu

laiko periodu;

§ strategija formuojama atsižvelgiant į organizacijos išteklinį potencialą, kuris

lemia organizacijos galimybes ir grėsmes jai;

§ strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį indėlį įneša į pridėtinės vertės kūrimą

organizacijoje;

§ strategija tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencini pranašumą įgyja

organizacija4.

Kiekvienas organizacijos veiklos pobūdis, finansavimo šaltinis, nuosavybė, dydis, diversifikacija, struktūra lemia jos strategijos ypatumus. Tačiau apibendrintai galėtume išskirti svarbiausius strategijos etapus, tinkančius bet kuriai organizacijai:

§ strateginę būklės analizę

§ strategijos kūrimą

§ strategijos įgyvendinimą.

Analizė paremta buvusia organizacijos veikla, jos struktūros, pobūdžio, rezultatų tyrimu, ypač atkreipiant dėmesį į išorinės aplinkos poveikį, analizuojant išteklių panaudojimą.

Šio darbo tikslas – atskleisti, kokią vietą organizacijos strateginiame vystyme užima vizija, misija ir filosofija.

Darbo tikslo siekiame tokiais uždaviniais:

1. Susipažinti su moksline literatūra, vadybos teoretikų darbais apie organizacijos viziją, misiją, filosofiją.

2. Lyginant sukauptą medžiagą, atrinkti esminius teiginius.

3. Aprašyti, remiantis mokslininkų darbais, kas yra organizacijos vizija, misija, filosofija, kuo jos svarbios organizacijos strateginiam vystymui.

Organizacijos vizija, filosofija ir ypač misija yra neatsiejamos strateginio valdymo proceso dalys. Be jų praktiškai neįmanoma sukurti jokios efektyvios strategijos, nes tik jos suformuoja įvaizdį apie siekiamą organizacijos būvį. Plačiausia, o kartu ir abstrakčiausia kategorija yra vizija. Ji apima misiją, filosofiją, kokios jos turėtų būti norimoje sukurti organizacijoje. Misija išreiškia visos veiklos paskirtį, vaidmenį, apibrėžia verslo ribas ir rodo jo esmę. Filosofija – tai organizacijos veiklos “konstitucija”, jos elgesio standartas.5

Toliau detaliai aptarsime visas šias dalis (viziją, misiją ir filosofiją), jų svarbumą organizacijos strateginiam vystymui.

VIZIJA, KAIP VISUMINIS ORGANIZACIJOS ĮVAIZDIS

Vizija – tai bet kurios sąmoningos, nukreiptos į ilgalaikę perspektyvą veiklos pradžia ir atspirties taškas. Vadovai, suvokiantys tokios veiklos svarbą ir skiriantys laiko vizijos kūrimui, beveik apsieina be planavimo ideologijos, kurios esmė yra praeities ekstrapoliacija. Jie plėtoja holistinį supratimą apie organizaciją ir jos įtakos grupes. Organizacijos vizija – komplikuota visuma, apimanti daugelį skirtingų elementų.

Vizija apima įvaizdį apie būsimąją organizaciją ir būdus, kaip šį norimą būvį pasiekti.

Vizijoje turi atsispindėti tokie svarbūs veiklos komponentai kaip:

§ vartotojai – kas jie, kodėl?

§ produktas/paslauga – kokią naudą išreiškia, ko nori vartotojai, kokios alternatyvos?

§ rinkos – kur, kokio dydžio, kokia perspektyva?

§ technologija – kokiu būdu bus kuriama vertė?

§ augimo perspektyva – kokios galimybės ir tendencijos?

§ filosofija – kokie veiklos principai?

§ resursai ir sugebėjimai – kokių reikia, kaip galima apsirūpinti?

§ personalo politika – koks žmonių vaidmuo organizacijoje, kaip geriausiai suformuoti reikiamą potencialą?

§ visuomeninis prestižas – kaip vertins aplinka, kaip daryti įtaką?6

Pačią strateginę viziją gana sunku aiškiai apibrėžti, kadangi ji yra vykstančios veiklos, viso proceso dalis. Vizija gali būti situacinė, išaugusi iš visos veiklos patirties, arba procedūrinė, įdiegta iš kitur. Dalis šių vizijų gana idealistinės. Bet visų jų bendra paskirtis ir idėja – kurti ateitį. Tam reikia sugebėti kūrybiškai analizuoti, vertinti aplinką, pažinti visas galimos įtakos grupes, integruoti įvairių sričių žinias ir sugebėjimus, kad geriau galima būtų įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti organizacija ir jos veikla visoje aplinkoje. Vadovas turi sugebėti spręsti kompleksines problemas ir kurti alternatyvas, panaudoti atsitiktinumus. Tačiau du apibendrinti sugebėjimai yra svarbiausi:

1. Sugebėjimas gauti reikiamą informaciją.

2. Sugebėjimas matyti jos kontekstą.

Sugebėjimas gauti reikiamą informaciją pagrindžiamas atitinkamu požiūriu į problemas ir, be abejo, mokėjimu praktiškai ją rinkti. Vadovai savo pastangas turėtų kreipti dviem kryptimis – per visų įtakos grupių interesų ir vidinių organizacijos interesų prizmę.



Sunkiau yra pamatyti ir panaudoti gautosios informacijos kontekstą. Pati pirmoji organizacijos vadovų misija yra įtraukti, sužadinti organizacijos socialines jėgas, formuojant jos vertybes ir valdant jų tarpusavio sąveiką su aplinkos jėgomis. Ši visumos prasmė yra gana paslaptinga ir sunkiai apibūdinama, ji netampa formalia, direktyvine, nes netelpa į racionalaus, loginio ir dedukcinio mąstymo būdą. Jos pagrindas – intuityvus, kūrybiškas ir integruotas mąstymas.

Vizijos efektyvumui svarbus jos komunikavimas organizacijoje – kaip pasiekti,
kad komunikuojama vizija taptų asmeniškai reikšminga ir motyvuojančia, nukreipiančia veiklą tam tikra linkme. Be abejo, čia galimi įvairūs būdai, tačiau svarbiausia, kad būtų garantuotas asmeninis kontaktas, nuoseklumas ir aiškumas. Personalinio kontakto esmė – būti realiu pavyzdžiu, įsitikinusiu idėja ir ją propaguojančia praktine veikla.

Kokybiškai vizijai būdingas jos nuoseklumas ir aiškumas. Nuoseklumas – tai principinis pagrindinių su vizija susijusių žingsnių darymas. Aiškumas – apibendrinančią viziją turėtų išreikšti labai paprasti ir visiems suprantami teiginiai be didelių aiškinimų, nes bet ką aiškinant galima nukrypti į skirtingą faktų interpretavimą. Pavyzdžiui, “Ford” vizija išreiškiama motto: “Kokybė – Nr.1”.

Komunikavimui padeda įvairių simbolių, motto, ritualų kūrimas. Tačiau, antra vertus, nėra lengva organizacijoje suformuoti bendrą, vizijos lemiamą požiūrį. Yra keletas būdų šį procesą palengvinti:

1. Svarbu investuoti į vadovų konceptualiojo, kūrybinio mąstymo sugebėjimų ugdymą.

2. Siekti, kad būtų geriau suprantama strateginė vizija ir ja paremtas valdymas.

3. Padėti vadovams ir menedžeriams geriau suprasti jų pačių asmeninius tikslus ir interesus.7

Šios problemos sprendimą labai palengvina (jei tai bandoma atlikti) siūlymas viską vertinti iš tokių pozicijų, lyg ši organizacija būtų jų nuosavybė. Šiuo atveju lengviau gauti atsakymus į tokius klausimus:

§ Ar organizacija turi viziją apie tai, kur ir kaip ji eina?

§ Iš kur gaunama reikiama informacija?

§ Kas organizacijoje atsakingas už strateginę viziją?

§ Koks vadovų, ypač pirmųjų, vaidmuo kuriant šią viziją ir ją realizuojant?

§ Ar vizija ir strategija yra realūs ar tik simboliniai organizacijos atributai?



Bendra vizija skatina riziką bei eksperimentavimą, padeda įvykdyti įsipareigojimus, mažina nuolaidumą. Būtina vengti neigiamų vizijų, kylančių iš to, ko norime išvengti, o ne iš to, ko tikrai norime. Neigiamos vizijos yra ribojančios dėl 3 priežasčių:

1. Blogiausia, kad energija nukreipiama nuo ko nors naujo kūrimo į ko nors draudimą.

2. Jos daro bejėgiškumo įspūdį: žmogus iš tikrųjų nesirūpina tam tikra situacija, nebent ji yra tikrai grėsminga.

3. Jos dažnai yra trumpalaikės: tęsiasi tol, kol jaučiama grėsmė.

Svarbūs vizijos elementai yra asmeninio meistriškumo įsipareigojimas tiesai bei kūrybinė įtampa.8

Suformavus viziją yra, o juo labiau ją žinant ir priimant įvairiuose organizacijos lygiuose, tampa žymiai lengviau suformuluoti organizacijos misiją.

MISIJA, KAIP VISOS VEIKLOS LOGINIS PAGRINDAS

Organizacijos vadovų viziją apie tai, ką nori padaryti ši organizacija, kokį vaidmenį ji siekia vaidinti, išreiškia jos misija. Kitaip tariant, misija atspindi organizacijos egzistavimo prasmę. Ja siekiama atsakyti į klausimus: “Kas mes esame, ką darome ir ką darysime ateityje?” Visos veiklos prasmė ir tikslas yra vartotojų sukūrimas. Biznis nėra ir negali būti apibrėžiamas firmos vardu, statutu ar kitu formaliu būdu. Jis apibrėžiamas vartotojo norais ir lūkesčiais, kuriuos tas produktas tenkina. Būtent vartotojų lūkesčių tenkinimas ir yra bet kurio biznio tikslas. Todėl į klausimą “koks mūsų biznis” galima atsakyti tik iš vartotojų pozicijų. Tai, ko nori vartotojas, ką jis galvoja, kuo tiki, turi būti priimama kaip besąlyginis objektyvus faktas. Vartotojui visai nesvarbu pats produktas ar paslauga, organizacija, juo labiau – gamintojas. Jį domina tik tai, ką tas produktas jam gali duoti, jį vartojant. Jį domina tik jo asmeninės vertės, asmeniniai norai, jo asmeninė realybė. Todėl siekiant apibūdinti biznį reikia pradėti nuo vartotojo, jo realybės, jo situacijos, jo elgsenos, jo lūkesčių ir jo vertybių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1944 žodžiai iš 6251 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.