Leninas Vladimiras (tikr. Uljanovas;1870 6 22 Simbirske (dab.Uljanovskas) – 1924 01 21 Grokuose), vienas didiausių prol. revoliucionierių ir mąstytojų, K. Markso ir F. Engelso darbų tesėjas, TSKP organizatorius, Tarybų valstybės įkūrėjas. Gimė rusų pedagogo I. Uljanovo šeimoje. Viresnysis brolis Aleksandras 1887 buvo pakartas už pasikesinimo į crą Aleksandrą II rengimą; seserys Ana ir Marija, jaunesnysis brolis Dimitrijus vėliau tapo žymiais komunistų partijos veikėjais. Leninas 1879 – 87 mokėsi Simbirsko gimnazijoje. Lenino pasaulėžiūra formavosi veikiama pažangios rusų literatūros, ypač N. Černyševskio. Baigęs gimnaziją aukso medaliu, įstojo į Kazanės universitetą; 1887 12 iš jo už revoliucinę veiklą pašalintas, suimtas ir ištremtas į Kokuškino kaimą. Po metų jam buvoleista grįžti į kazanę. Čia Leninas įstojo į revoliucionieriaus marksisto N. Fedosejavo suorganizuotą būrelį, kuriame buvostudijuojamiir aptariami K. Markso ir F. Engelso, G. Plechanovo veikalai. Marksizmo pradininkų kūriniai lemiamai paveikė Lenino pasaulėžiūros formavimąsi.
1891 eksternu baigęs Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Leninas pradųjo dirbti prisiekusiojo advokato padėjėju. Čia atsikėlė Uljanovų šeima. Samaroje Leninas suorganizavo marksistų būrelį, pradėjo nuosekliai kovoti su narkotikų ideologija, 1893 parašė pirmąjį ilikusį straipsnį „Nauji ūkiniai valstiečių poslinkiai”. 1893 persikėlė į peterburgą; greit tapo pripažintu marksistų vadovu, užmezgė ryius su pažangiais darbininkais, aiškino būtinumą pereiti nuo marksizmo propagandos prie agitacijos. Parašė knygas „Kas tie „liaudies draugai” ir kaip jie kovoja su socialdemokratais?”(1894) ir „Ekonominis narodnikystės turinys ir jo kritika P. Struvės knygoje” (1895), kuriose kritikavo teorines narodnikų pažiūras ir „legalųjįmarksizmą”.
1895 06 Peterburgo marksistų įpareigotas, išvyko į užsienį ir užmezgė ryšius su V. Lybknechtu, P. Lafargu ir darbo išvadavimo grupės vadovu G. Plechnovu. Su pastaruoju susitarė drauge leisti marks. sraipsnių rinkinius „Darbininkas”. 1895 09 grįždamas į Peterburgą, lankėsi Vilniuje, Maskvoje ir Orechovo Zujeve, užmezgė ryšius su tų miestų socialdemokratais. 1895 11 sujung’ Peterburgo marksistų būrelius į vieną politinę organizaciją; ji vėliau buvo pavadinta Kovos sajunga darbininkų klasaei išvaduoti. Ši organizacija buvo naujo tipo mrksistų partijos užuomazga. 1895 12 21 Leninas su bendražygiais buvo suimtas, kaltinmas.
1897 02 ištremtas į Šušenskoję. Tremtyje toliau rūpinosi rev. Marksistų partijos įkurimu Rusijoje, susirašinėjo su Rusijos įv. miestų marksistais, palaikė ryšius su į Sibirą atitremtais socialdemokratais; kritikavo E. Beršteiną bei kitus revizionistus ir jų šalininkus Rusijoje ekonomistus. Šušinskoje baigė veiklą „Kapitalizmo raida Rusijoje”(1899),paršė „Rusijos socialdemokratų uždavinius” (1898), „Rusijos socialdemokratų protestą” ir kitus darbus išviso parašė 30 darbų, jie turėjo didelę reikšmę, rengiant partijos programą, strategiją ir taktiką.
Minske 1898 įvykęs RSDDP I suvažiavimas partijos faktiškai neįkūrė, nes neparengė jos programos, įstatų, nesujungė Rusijos socialdemokratų į vieningą organizaciją. Leninas parengė konkretų partijos įkūrimo planą. Jo įgyvendinimo pagrindinė priemonė buvo nelegalus politinis visai Rusijai skirtas laikraštis. 1900 02 Lenino tremties laikas baigėsi. 1900 07 jis emigravo į užsienį. Ten su „Darbo išvadavimo” grupe 1900 pabaigoje pradėjo leisti laikraštį „Iskra”, kuris padėjo sukurti Rusijoje rev. marksistų partiją, išugdyti jos kadrus. 1901 12 vieną laikraštyje išspausdintą straipsnį pirmąkart pasirašė Lenino slapyvardžiu. Ypač reikšmingas partijos sukūrimui buvo emigracijoje parašytas veikalas „Ką daryti?” (1902). Jame kritikuojami ekonomistai ir tarptautinis revizionizmas, nagrinėjamos svarbios prtijos organizavimo, ideologijos ir politikos problemos. Teoriniu požiūriu taip pat reikšmingi straipsniai „Agrarinė Rusijos socialdemokratijos programa”(1902) ir „Nac. Klausimas mūsų programoje” (1907). „Iskros” redakcija parangė partijos programos projektą jam vadovavo Leninas; jame buvo įrašyta, kad pereinamuoju laikotarpiu iš kapitalizmo ir socializmą reikalinga prol. diktatūra; tokio reikalavimo nebuvo to meto V. Europos socialdemokratų partijų programose. Leninas parašė RSDDP II suvažiavimo kuriame buvo įkurta partija, darbo planą ir beveik visų rezoliucijų projektus. Lenino pastangomis 1903 kaip polit. minties srovė ir polit. partija susiformavo bolševizmas. Leninas tapo bolševikų kovos su menševizmu vadovu. Veikale „Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal” (1904) Leninas pagrindė organizacinius bolševikų partijos principus ir partinio gyvenimo normas. RSDDP III (1905), IV (1906), V (1907) suvažiavimuose, knygoje „Dvi socialdemokratijos taktikos dem. Revoliucijoje” (1905), daugelyje straipsnių išdėstė bolševikų partijos strategiją ir taktiką (1905 – 07) burž. dem. revoliucijoje, kritikavo menševikų oportavizmą. 1905 11 21 atvyko į Peterburgą čia vadovavo dolševikų partijos CK ir Peterburgo komitetui, ginkluoto sukilimo rengimui.