Vokiečių nacionalizmas ir žydų genocido problema
5 (100%) 1 vote

Vokiečių nacionalizmas ir žydų genocido problema

Turinys

Įvadas 3p.

I. Antisemitizmo šaknys 4p.

II. Vokiečių nacionalizmas 5p.

III. Antisemitizmas nacionalsocializmo propagandoje 6p.

Išvados 12p.

Literatūros sąrašas 14p.

Įvadas

Šiame rašto darbe nagrinėjama viena skaudžiausių XXa. istorinių problemų – žydų genocidas. Po A.Hitlerio įsitvirtinimo valdžioje 1933m. iki II Pasaulinio karo pabaigos Europą apėmusi didžiausia istorijoje smurto prieš žydų tautą banga buvo inspiruota Vokietijoje įsigalėjusio nacionalsocialistų judėjimo. Pagrindinė šiame rašto darbe keliama problema – vokiečių nacionalizmo santykis su žydų genocidu. Koreliaciją tarp šių kintamųjų stengiamasi surasti, nagrinėjant vokiečių nacionalizmo ir nacionalsocializmo ideologijos sąsajas ir priešstatas, antisemitizmo kilmę bei šių ir kitų faktorių įtaką holokaustui.

Remiantis B.Anderson pateiktu nacijos apibrėžimu, nacija – tai įsivaizduojama politinė bendruomenė – ir įsivaizduojamai iš prigimties ribota bei suvereni. Ilgus amžius Europoje gyvavęs ir iki šių dienų visiškai neišnykęs antisemitizmas taip pat pasižymi įsivaizduojamumu. Taigi šiame darbe kalbama apie dviejų žmonijos sąmonės vaizdinių – nacionalizmo ir antisemitizmo – sandūrą bei iš to gimusį istorinį produktą – žydų genocidą.



I. Antisemitizmo šaknys.

Antisemitizmo reiškinys Europoje egzistavo nuo pat amžių pradžios. Net Romos imperijos laikais į žydus žiūrėta įtariai, nes jų griežtas monoteizmas be jokių išlygų smerkė imperatorių dievinimą ir tam skirtas apeigas. Atsiradus krikščionybei, judaizmą išpažįstanti žydų tauta tapo atstumtaisiais. Krikščionys žydus laikė surambėjusia tauta, atkakliai nepripažinusia Kristaus, kaip Mesijo. Remiantis evangelija, jiems buvo priskiriama ir dievažudystės kaltė. Judaizmas neretai buvo klasifikuojamas kaip antireligija, o jo išpažinėjai – demoniškų galių ir siekių turinčiais žmonėmis.

Dėl religinio savitumo, gyvenimo uždaromis bendruomenėmis Viduramžiais žydai tapo šiurpių įtarinėjimų ir prietaringos baimės objektu. Viduramžių visuomenėje plačiai tikėta, jog žydų religinės praktikos dalį sudarė ritualinės žmogžudystės bei demonų garbinimas. Dingus vaikui ar įvykus nusikaltimui, atsakomybė už tai būdavo priskiriama žydams. Ši tauta buvo laikoma ir stichinių nelaimių, maro epidemijų kaltininkais. Ištikus kokia negandai į juos nukrypdavo minios smurto banga.

Vokietijoje masinio antisemitizmo protrūkių pasitaikydavo per visus Viduramžius ir Naujųjų amžių pradžioje. Neretai juos paskatindavo bažnyčia, kartais net padėdama žydus atpažinti pagal priverstinai dėvimas aprangos detales (pvz., geltonus lopinėlius ar raguotas kepures, kaip XVa. buvo priimta Bamberge).

Įsigalint Reformacijai, kiek nuslūgusi priešiškumo žydams banga vėl sustiprėjo. Martinas Liuteris 1543m. parašytame traktate “Apie žydus ir jų melagystes” rašė, jog reikia “padegti jų sinagogas ir mokyklas, o visa, kas nedega, užberti žemėmis, idant joks žmogus nė jų akmens ar peleno neberegėtų”, “griauti ir naikinti jų namus <…>, kad jiems reikėtų glaustis pašiūrėse nelyg čigonams, ir jie galop suprastų nesą mūsų žemėje ponai, kaip kad giriasi”, “uždrausti jiems keliauti ir prekiauti ir nusavinti jų turtą tuo pagrindu, jog “visa, ką jie turi, jie išplėšė ir pavogė iš mūsų lupikaudami” .

Taigi antroji, Naujausiems laikams ne mažiau būdinga nei Viduramžių ar Naujųjų laikų antisemitizmo priežastis buvo ekonominė.

Tai, jog žydai niekuomet iki II Pasaulinio karo pabaigos neturėjo savo valstybės, lėmė, kad jie neturėjo agrarinės kultūros. Tai buvo klajoklių ir prekeivių tauta. Išstumti iš tradicinių verslo šakų, žydai buvo priversti ieškoti naujų pragyvenimo šaltinių. Jie vertėsi bankininkyste ir palūkininkavimu, daug kur dominavo smulkiajame versle ir laisvuosiuose amatuose.

XIXa. antrojoje pusėje Vokietijoje vyko milžiniškos ekonominės permainos. Sugebėję geriau prisitaikyti prie naujų sąlygų, žydai lengviau už daugumą vokiečių, mažų miestelių gyventojų, adaptuotavosi didmiesčiuose ir įsitvirtino tokiose naujose verslo šakose kaip tekstilės pramonė. Ši jų savybė atsigręžė prieš juo pačius: imta įtarti, jog žydai prisidėjo prie socialinių struktūrų ardymo ir turėję iš to naudos. Nepasitenkinimą kėlė žydų bankų ir investicinių firmų klestėjimas Berlyne ir Frankfurte, pavienių piliečių ir komercinių struktūrų įsiskolinimai žydams. Jie buvo kaltinami išnaudojimu, kadangi tekstilės pramonės magnatai naudojosi pigia kaimo darbo jėga. Taigi ekonominių nuosmukių metu į žydų verslininkus buvo žiūrima kaip į pikčiausius priešus ir išnaudotojus, nors teikdami paskolas ir supirkinėdami turtą jie ne tik patys pralobdavo, bet ir daugeliui padėdavo išgyventi ekonominius sunkumus.

Antisemitizmas, kerojęs Europoje ilgus amžius, XIXa. pabaigos – XXa.pradžios Vokietijoje ne tik nenuslūgo, bet buvo palaikomas vykstančių naujų socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių, kurie sąlygojo socialines, ekonomines krizes bei iš to kylantį visuomenės imlumą radikalių politinių srovių idėjoms.

II. Vokiečių nacionalizmas

Vokiečių nacionalizmo fenomenas atsirado gana anksti ir itin išryškėjo Napoleonui užvaldžius Vokietiją. Patriotinių jausmų protrūkis pirmiausia pasireiškė antiprancūziškos propagandos sklaida. Buvo griežtai pasisakoma prieš pažangias ir kosmopolitines Švietimo pažiūras ir skleidžiamos vienijančio nacionalizmo idėjos su nemenka krikščionybės priemaiša. Žydų publicistas Saulas Ascheris apie šią “germanomaniją” 1815m. rašė: “Krikščionybė ir vokiškumas netrukus buvo sulieti į viena. <…> Jie mąsto šitaip. Vokietiją galėtų išgelbėti tik tautos vienovė ir tapatybė su Idėja. Vienybė ir religinis tapatumas visiškai išreiškia šį reikalavimą.”

Kita vokiškojo nacionalizmo ypatybė ta, jog, kaip teigia autorius N. Cohn , jis pasižymėjo priešinimusi modernumui ir nostalgija praeičiai, kuri buvo įsivaizduojama kaip antipodas moderniam pasauliui. Šis požiūris dar labiau įsišaknijo, kai ekonominis vystymasis įtraukė Vokietiją į industrializacijos procesą.

Tuo pat metu, kai Vokietija pamažu virto galinga industrine valstybe, dauguma vokiečių vis dar svajojo apie archajišką visuomenę, kur valstietija buvo susieta kraujo ir žemės saitais į “natūralią”, “organišką” bendruomenę. Taigi modernybė ir tai, kas susiję su ja buvo laikoma dezintegracijos, tautinio susiskaldymo, vienybės ir tuo pačiu – valstybės galios smukimo priežastimi.

Nacionalinių jausmų proveržis Vokietijoje buvo ypač ryškus po I Pasaulinio karo.

Kaip teigia E.Gellner , nacionalizmas yra politinis principas, kuris teigia, jog politinis ir nacionalinis vienetai turi atitikti. Nacionalinis jausmas yra pyktis, kurį sukelia to principo pažeidimas, arba pasitenkinimas, kurį sukelia šio principo įgyvendinimas. Pasak autoriaus, egzistuoja keletas būdų, kuriais galima pažeisti šį nacionalistinį principą. Vienas jų – kai valstybės sienos neapima visų tos tautos narių.

I Pasaulinį karą pralaimėjusi Vokietija neteko savo pozicijų pasaulio galingųjų tarpe. Versalio taikos sutartis, atėmusi Vokietijos kolonijas, dalį jos buvusios teritorijos bei apribojusi jos karinę galią, užgavo vokiečių patriotinius jausmus. Pasikeitus valstybės sienoms, dalis vokiečių atsidūrė už Vokietijos ribų. Tad buvo pažeistas jau minėtas nacionalizmo principas.

Vokiečių geopolitikai tuo metu aktyviai propagavo lebensraum arba gyvybinės erdvės idėją. Pasak vokiškosios geopolitikos korifėjaus Karlo Haushoferio, kova dėl Vokietijos išlikimo darėsi vis sudėtingesnė dėl neatitikimo tarp tiekiamo maisto kiekio ir populiacijos tankumo. Besiplečianti vokiečių tauta reikalavo daugiau erdvės ir išteklių savo gyvavimui palaikyti. Geriausias būdas įgyvendinti šiuos poreikius buvo vienytis, siekiant “atitaisyti” Versalio taikos padarytą Vokietijai žalą ir plečiant jos gyvybinę erdvę. Šie geopolitiniai argumentai savo esme buvo nacionalistiniai bei pasitarnavo nacionalsocialistų partijos, 1933m. laimėjusios rinkimus, ideologijos pagrindimui. Nacionalsocializmo doktrina, teigianti tautos vienybės ir valstybės galios stiprinimo svarbą, tuometinės politinės ir ekonominės Vokietijos situacijos šviesoje tapo priimtina daugeliui piliečių valstybės, kurios nacionaliniai interesai buvo ignoruojami pasaulio bendruomenės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1254 žodžiai iš 4141 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.