Vokietija3
5 (100%) 1 vote

Vokietija3

Vokietija



Plotas: 356 854 km2

Gyventojų skaičius: 83 536115 mln.

Sostinė: Berlynas

Santvarka: respublika

Valstybinė kalba: vokiečių

Piniginis vienetas: Vokietijos markė ir Euras

Laikas: Vidurio Europos (MEZ). Lygus Lietuvos laikui. Pavasario laikas nustatomas kovo pabaigoje, rudens laikas nustatomas lapkričio pabaigoje.

Geografinė padėtis

Vokietija federacinė respublika, centrinės Europos valstybė. Ji yra šiaurės pusrutulyje, rytinėje dalyje pagal pagrindinį dienovidinį. Europos vakarinėje dalyje, atsižvelgiant nuo Europos centro ji užima 357 000 km2. Vokietijos šiaurinę pakrantę skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos sujungtos per Vokietijos teritoriją Kylio kanalu. Krantai yra labai raižyti ir turi daug įlankų, pusiasalių, lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijos kaimynės yra šios: iš šiaurės pusės- Danija; iš rytinės- Lenkija, Čekija; iš pietryčių- Austija; iš pietų- Šveicarija; iš vakarų- Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija, Olandija.

Sostinė Berlynas

Vokietijos sostinė Berlynas, nors kai kurie valdžios organai likę buvusioje Vakarų Vokietijos sostineje Bonoje. Taigi faktinė sostinė yra Bona, bet 1991 metais Vokietijos parlamentas nusprendė perkelti federacinę vyriausybę į Berlyną. Berlynas yra juridinė sostinė ir didžiausias Vokietijos miestas. Berlynas išsidėstęs Brandenburgo žemės viduryje. Nuo 1945 iki 1990 metų Berlynas, kaip ir visa Vokietija, buvo perskirtas į dvi dalis. Rytų Berlynas buvo Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sostinė, o Vakarų Berlynas turėjo ypatingą statusą. VDR valdžios nutarimu tarp Vakarų ir Rytų Berlyno buvo išmūryta siena. Po Vokietijos susijungimo ši siena buvo nugriauta.

Dideliu miestu Berlynas tapo ne taip seniai. Per II pasaulinį karą Berlynas buvo labai bomborduojamas. Todėl jame išliko nedaug senų statinių. Berlyno simboliu laikomi Brandenburgo vartai. Mieste yra garsių pasaulyje muziejų ir paveikslų galerijų. Vakarų Berlyno širdimi laikomas didelis Tyrgarteno parkas ir šalia jo esantis prekybos centras. Šioje miesto dalyje gausu modernios architektūros statinių. Rytų Berlyno centras – Aleksandro aikštė. Dabar ji ir aplink ją esančios gatvės tapo didžiausia statybos aikštele Europoje. Daugybė socializmo statybų pastatų čia nugriauti, o jų vietoje statomi modernūs, šiuolaikiniai statiniai.

Brandenburgo vartai Berlyne

Pagrindiniai Vokietijos miestai (1991 m.):

1. BERLYNAS 3 400 000 gyventojų

2. Hamburgas 1 600 000 gyventojų

3. Miunchenas 1 200 000 gyventojų

4. Kelnas 955 000 gyventojų

5. Essenas 626 000 gyventojų

6. Frankfurtas 647 000 gyventojų

7. Dortmundas 600 000 gyventojų

8. Diuseldorfas 576 000 gyventojų

9. Štutgartas 583 000 gyventojų

10. Leipcigas 507 000 gyventojų

11. Niurnbergas 495 000 gyventojų

12. Dresdenas 488 000 gyventojų

Truputėlis istorijos

Dėl palankios geografinės padėties Vokietija visą laika buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871-1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 854 km2. plotu ir sostine Berlynu.

Svarbiausios datos iš Vokietijos istrotijos:

IX a.pr.Kr. – Vokiečių kariai išlaisvina žemes nuo romėnų vergijos.

486 m. – Verdeno sutartimi Frankų imperija suskirstoma į tris karalystes.

962 m. – Otas I buvo vainikuotas Šventuoju Romos imperatoriumi.

1075 m. – Konfliktas tarp Henrio IV ir popiežiaus Gregorio VII pradėjo eilę civilinių karų dėl ginčijamos valdžios.

1300 m. – Kalavijuočių ordinas tapo aukščiausia jėga Šiaurės Vokietijoje.

1517 m. – Martynas Liuteris pradėjo protestantų reformaciją.

1555 m. – Augsburgo taika suskirstė Vokietiją į liuteronų ir katalikų teritorijas.

1648 m. – Vestpolijos taika pabaigė 30 metų karą.

1740 m. – FridrikasDidysis tapo Prūsijos karaliumi ir pradėjo Prūsiją daryti galinga šalimi.

1848 m. – Revoliucija apėmė visą Vokietiją. Pirmoji vokiečių asamblėja susirinko Frankfurte ir tikėjosi suvienyti šalį.

1871 m. – Prūsijos ministras pirmininkas Otas fon Birmarkas įgyvendino savo svajonę ir suvienijo Vokietija.

1918-1919 m. – Vokietija buvo suvaržyta Versalio sistemos. Buvo įkurta Veimaro respublika.

1933 m. – A. Hitleris ir naciai pradėjo kilti

1939 m. – Vokietija užpuolė Lenkiją, pradėdama II pasaulinį karą.

1945 m. – Sąjungininkų armijos užėmė Vokietiją ir paskirstė į dvi Okupacines zonas. Naciai buvo nubausti Niurnbergo procese.

1949 m. – Vokietija buvo suskirstyta į Vakarų ir Rytų. Berlynas taip pat buvo paskirstytas į dvi dalis.

1961 m. – Rytų vokiečiai pastatė Berlyno sieną.

1989 m. – Žlugo momunistų valdžia ir griuvo Berlyno siena.

1990 m. – Rytų Vokietija susijungė su Vakarų.

1994 m. – Helmutas Kolis buvo išrinktas kancleriu ketveriems metams.

1998 m. – Gerhardas Schroderis tapo kancleriu.

1999 m. – Vokietijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pradėjo cirkuliuoti Euras.


Vokietijos salos

Vokietijai priklauso nemažai salų: Riūgeno, Ūzedano, Fryzų, salos. Šiaurės jūroje gausu mažų salelių, iš kurių labiausiai megiama yra Sylt sala. Vokiejijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riūgeno sala.

Upės ir ežerai

Vokietija išbraižyta upių. Keturios didelės upės teka per kraštą: Elbė, ištakanti iš Čekijos respublikos (700 km Vokietijos teritorijoje), Reinas ilgiausia Vokietijos upė išteka iš Šveicarijos (865 km Vokietijoje), ir kitos dvi tai Dunojus ir Mainas.Dunojaus ilgis 647 km Vokietijos teritorijoje. Upės daugiausia priklauso Šiaurės jūros baseinui.

Daugiausia ežerų yra Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose. Didžiausi ežerai (visi Bavarijoje): Bodeno, Chymzė, Štarnbergo, Amerzės. Bet pats didžiausias yra Bodeno ežeras.

Kalnai

Europos kalnų- Alpių- kalnagūbriai, baigę formuotis alpinės kalnodaros laikais Bavarijos Alpių kalnagūbriai susidarę daugiausia iš klinčių, kyla į 1700-2600 m aukštį. Aukštesnius kalnus, tarp jų ir aukščiausią Vokietijos viršūnę Zugpitsę (2962 m). Dengia daugiametis sniegas, jų šlaitais leidžiasi ledynai, o tarpukalnėse tyvuliuoja skaidrūs ežerai. Bavarijos Alpėse dar išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras, gausu poilsiaviečių.

Vidutinkalniai

Jie apima plotą nuo Vokietijos žemumos iki Alpių prieškalnių. Kitaip negu šiaurės Vokietijoje, lygumų čia beveik nėra. Per Europos vidurį driekiasi vidutikalniai, prasidedantys Prancūzijoje ir plačia juosta per Vokietiją nutįstantys į Čekiją. Keliolika šioje juostoje esančių kalnų masyvų susidarė paleozojaus eroje (per hercininę kalnodorą). Kalnai stipriai sudūlėję, nes per milijonus metų lietus, sniego tirpsmo vandenys išplovė plačius slėnius, nugludino viršūnes. Nė vienas iš jų neiškyla iki 2 km aukščio. Vidutinkalniuose daug miškų gausą, pavyzdžiui, Švarcvadas, TiuringijosMiškas, Čekijos Miškas. Vidutinio aukščio yra ir Rūdiniai kalnai. Jie sudaro gamtinę Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną. Vokietijos vakaruose iškilę Reino Skalūniniai kalnai, per kuriuos vingiuoja ir dalija šiuos kalnus į dvi dalis Reinas. Šiauriausi Vokietijoje ir visoje vidutikalnių juostoje yra Harco kalnai. Šiai kalnų juostai priklauso ir Bavarijos plynaukštė. Vokietijos vidutikalniuose randama svarbių naudingųjų iškasenų: rusvųjų ir akmens anglių, geležies ir kitų rūdų, akmens ir kalio druska, todėl šiame krašte ir yra tokia stipri pramonė. Svarbiausia pramonės sritis yra Šiaurės- Vestfalijos krašto rytuose.

Klimatas

Vyrauja vidutinių platumų klimatas. Šiaurėje pereina į jūrinį, o pietuose į kontinentinį (žemyninį). Sausio vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje būna apie 00 C, o pietinėje apie -70 C. Liepos vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje 16-170 C, centrinėje apie 180 C,o kalnuose 11- 160 C. Kritulių per metus iškrenta apie 600-700mm, kalnuose iki 1800 mm.

Sniego danga nepastovi, Vidurio Vokietijos kalnuose laikosi 2-3 mėnesius, Alpėse virš 1100 m aukščio- pusę metų.

Gamta

Vokietijoje vyrauja mišriųjų miškų gamtinė zona.Pietiniame pakraštyje- derlingos kalvotos lygumos. Alpės- kalnagūbriai su ryškiomis vertikaliomis augalijos juostomis: apačioje- plačialapiai ir mišrūs miškai, aukščiau- spygliuočių miškai, aukštikalnių pievos, sniegynai ir ledynai. Vokietijoje miškai užima 30%. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai ir klevai. Šiaurėje ir centre vyrauja jauriniai dirvožemiai. Rusvieji ir pilkieji miškų dirvožemiai paplitę Meklenburgo aukštumoje ir pietvakariuose (užima maždaug ¼ ploto). Derlingiausi dirvožemiai yra Harco priekalniuose ir Tiūringijos lygumose. Kalnuose daugiausia kalnų miškų rudieji dirvožemiai. 17% Vokietijos teritorijos saugoma kaip gamtos draustiniai. Yra virš 700 rezervatų. Jų bendras plotas apie 821 km2 (didžiausias Miūrico rezervatas 62.8 km2).

Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų šiaurinių lygumų iki snieguotų Bavarijos Alpių viršūnių. Vienas iš garsiausių ir vaizdingiausių šalies rajonų – Švarcvaldas („Juodasis miškas“) pietvakariuose, taip pavadintas dėl tamsių eglynų.

Šiaurės Vokietijos žemuma

Šiaurinėje Vokietijos dalyje plačia juosta driekiasi Vokietijos žemuma. Jos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą iš ledyno suneštų sąnašų. Tose vietose, kur ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką, susikrovė aukštumos. Jų ruožas puslankiu per visą šiaurės Vokietiją, Lenkiją, pietryčių Lietuvą ir toliau šiaurės rytų kryptimi. Galinėse morenose daugybė kalvų ir duburių. Juos daug kur yra užpildę ežerai. Dėl šių gamtos ypatumų šiaurės Vokietijos kraštovaizdis panašus į Lietuvos aukštumas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1385 žodžiai iš 4501 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.