Vokietija7
5 (100%) 1 vote

Vokietija7

Vokietijos federacinė respublika yra centrinės Europos valstybė, kuri Šiaurėje ribojasi su Baltijos bei Šiaurės jūromis ir Danija; rytuose – su Lenkija ir Čekija; pietuose – su Austrija ir Šveicarija ir vakaruose – su Prancūzija ir Beneliukso šalimis: Olandija, Belgija, Liuksemburgu. Dėl tokios palankios geografinės padėties Vokietija visą laiką buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871 – 1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 733 kv. km. plotu ir sostine Berlynu.

SVARBIAUSIA INFORMACIJA

Oficialus pavadinimas

Vokietijos Bundesrespublika

(Vokietijos Federacinė Respublika)

Sostinė

Berlynas, nors kai kurie valdžios organai likę buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje Bonoje.

Vėliava

1990 m. Vokietijos bundesrespublikos vėliava patvirtinta buvusios Vakarų Vokietijos vėliava. Spalvos parinktos pagal vokiečių kareivių, kariavusių Napoleono karuose, uniformas. Tokia vėliava Vokietijoje naudojama jau nuo 1848 m. Juoda spalva simbolizuoja paraką, raudona – kraują, o geltona – ugnį.

Himnas

“Deutschlandlied” trečioji versija

ŽEMĖ

Plotas

356 733 kv. km.

Aukščiausias taškas

Zugpitsė (3962 m virš jūros lygio)

Žemiausias taškas

Jūros lygmuo pagal krantą

KLIMATAS

Vidutinė temperatūra

Berlynas

Sausis -1 * C

Liepa 19 * C

Miunchenas

Sausis -2 * C

Liepa 18 * C

Vidutinis kritulių kiekis

Berlyne – 600 mm

Miunchene – 960 mm.

GYVENTOJAI

Gyventojų skaičius

83 536 115 (1998 m. duomenys)

Gyventojų tankis

234 žmonės/kv. km.

Gyventojų urbanizacija

86 % mieste

14 % kaime

Didžiausi miestai

Berlynas 3 454 200

Hamburgas 1 675 200

Miunchenas 1 241 300

Etninės grupės

95 % vokiečių

5 % kitų (turkų, italų, kurdų, graikų, lenkų, ir buv. Jugoslavų)

Kalbos

Oficiali kalba

Vokiečių

Kitos kalbos

Serbų ir kitos.

Religijos

36 % protestantų (daugiausia liuteronų)

35 % Romos katalikų

2 % islamistų

27 % kitų. (įskaitant judaistus ir netikinčius)

EKONOMIKA

Bendrasis vidaus produktas

$ 1,91 trilijono

Svarbiausi ekonomikos produktai:

Žemės ūkis

Kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, vynuogės, obuoliai, naminiai gyvūnai.

Kalnakasyba

Lignitas, natūralus vanduo, nafta, druska, potašas.

Gamyba

Cheminiai produktai, transporto priemonės, beelektrė ir elektrinė mechanika, maisto produktai.

Gyventojų pasiskirstymas

56 % aptarnavimo sfera,

40 % pramonė,

4 % žemės ūkis, miškų ūkis ir žvejyba.

Svarbiausi eksporto produktai:

Mechanika, transporto priemonės, chemikalai, tekstilė, plienas, geležis, drabužiai.

Svarbiausi importo produktai:

Padangos, maisto produktai, drabužiai ir aksesuarai, elektros mechanika.

Svarbiausi prekybos partneriai:

Prancūzija, Olandija, Italija, JAV, Didžioji Britanija, Belgija, Liuksemburgas, Austrija, Šveicarija.

Piniginis vienetas

Vokietijos markė ir Euras

Piniginio vieneto kursas

1,53 markės apytiksliai lygu 1 JAV doleriui.

VALDYMAS

Valdymo forma

Parlamentinė respublika

Valdžios galva

Federalkancleris (renkamas Bundestago, Federalinio prezidento siūlymu)

Valstybės galva

Federalinis prezidentas (renkamas visuotiniais rinkimais, penkeriems metams).

Valdžios organai:

Bundestagas (Federalinė asamblėja) – 672 nariai.

Bundesratas – 68 delegatai

Visuotiniai rinkimai:

Visuotiniuose rinkimuose gali dalyvauti asmenys turintys 18 metų

Aukščiausias teismas

Federalinis konstitucinis teismas

Kariuomenė

Kariuomenę sudaro armija, jūrų laivynas, oro pajėgos. 18 metų sulaukę vyrai privalo tarnauti 12 mėn.

Politinis suskirstymas:

16 žemių

ŠVIETIMAS

Universitetai:

Heidelbergo universitetas,

Laisvasis Berlyno universitetas,

Gotingeno universitetas,

Tubingeno universitetas.

SVARBIAUSIOS ISTORIJOS DATOS

IX a. pr. Kr.

Vokiečių kariai išlaisvina žemes nuo romėnų vergijos.

486 m. Verduno sutartimi Frankų imperija suskirstoma į tris karalystes. Netrukus Vokietijos karalystė išskaidoma į hercogystes.

962 m. Otas I buvo vainikuotas šventuoju Romėnų imperatoriumi.

1075 m. Konfliktas tarp Henrio IV ir popiežiaus Gregorio VII pradėjo eilę civilinių karų dėl ginčijamos valdžios.

1300 m. Kalavijuočių ordinas tapo aukščiausia jėga Šiaurės Vokietijoje.

1517m. Martinas Liuteris pradėjo protestantų reformaciją.

1555 m. Augsburgo taika suskirstė Vokietiją į liuteronų ir katalikų teritorijas.

1648 m. Vestpolijos taika pabaigė 30 metų karą.

1740 m. Fridrikas Didysis tapo Prūsijos karaliumi ir pradėjo Prūsiją daryti galinga šalimi.

1815 m. Vokiečių konfederacija buvo sukurta Vienos kongrese.

1848 m. Revoliucija apėmė visą Vokietiją. Pirmoji vokiečių asamblėja susirinko Frankfurte ir tikėjosi suvienyti šalį.

1871 m. Prūsijos ministras pirmininkas Otas fon Bismarkas įgyvendino savo svajonę ir suvienijo Vokietiją.

1918-1919 m. Vokietija buvo suvaržyta Versalio sistemos. Buvo įkurta Veimaro respublika.

1933 m. A. Hitleris ir naciai pradėjo kilti.

1939 m. Vokietija užpuolė Lenkiją, pradėdama II pasaulinį karą.

1945 m. Sąjungininkų armijos užėmė Vokietiją ir paskirstė į dvi

okupacines zonas. Naciai buvo nubausti Niurnbergo procese.

1949 m. Vokietija buvo suskirstyta į Vakarų ir Rytų. Berlynas taip pat buvo paskirstytas į dvi šalis.

1961 m. Rytų vokiečiai pastatė Berlyno sieną.

1989 m. Žlugo komunistų valdžia ir griuvo Berlyno siena.

1990 m. Rytų Vokietija susijungė su Vakarų.

1994 m. Helmutas Kolis buvo išrinktas kancleriu ketveriems metams.

1998 m. Gerhardas Schroderis tapo kancleriu.

1999 m. Vokietijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pradėjo cirkuliuoti Euras.

VALSTYBINĖS ŠVENTĖS:

Sausio 1 d. Nauji Metai

Didysis penktadienis

Velykų pirmadienis

Gegužės 1 d. Gegužės 1-osios šventė

Gegužės 21 d. Dangun žengimo diena

Spalio 3 d. Vokietijos susijungimo diena

Spalio 31 d. Reformacijos diena (tik Brandenburg, Mecklemburg-Vorpommern, Sachsen, Sachsen-Anhalt ir Thüringen žemėse)

Lapkričio 1 d. Visų Šventųjų diena (tik Baden-Wurttemberg, Bayern, Nordrhein-Westfalen, Rheinland-Pfalz, Saarland žemėse)

Gruodžio 25-26 d. Kalėdos

Į XXI amžių Vokietiją ves naujosios kartos lyderis

„Aš noriu čia patekti!“

Istorijose apie politikus Gerhardas Schroderis minimas kaip ambicinga asmenybė. Neseniai buvo prisiminta sena istorija. Devintojo dešimtmečio pabaigoje tuomet dar jaunas parlamentaras G.Schroderis, iki vėlumos linksminęsis su draugais ir šiek tiek įkaušęs, pripuolė prie kanclerio rezidencijos tvoros ir įsikibęs ėmė rėkti: „Aš noriu čia patekti!“

1998 metais šiam norui buvo lemta išsipildyti.

Naujosios kartos politikas

G.Schroderis – pirmasis naujos kartos atstovas, atėjęs vadovauti didžiausiai Europos valstybei. Kartos, kurios pilnametystė sutapo su kairiųjų pažiūrų studentų judėjimu aštuntajame dešimtmetyje.

Švytinti šypsena, madingas garsų nukandimas bei žavi jauna žmona tik sustiprina G.Schroderio, kaip naujosios kartos politiko, įvaizdį. Naujasis kancleris žada šaliai pokyčius po 16 metų trukusio krikščionių demokratų ir Helmuto Kohlio valdymo.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 923 žodžiai iš 1791 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.