Vokietijos kultūros vertybių orientacijos
5 (100%) 1 vote

Vokietijos kultūros vertybių orientacijos

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

I magistrantūros kurso

studentų

Referatas

VOKIETIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ ORIENTACIJOS

Vilnius, 2002

TURINYS

LAIKAS 3

APLINKA, ERDVĖ, MĄSTYMAS 4

VEIKLA 5

KOMUNIKACIJA 6

VALDŽIA 10

STRUKTŪRA 11

SANTRAUKA 14

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15



Šiuo metu vykstantys globalizacijos procesai padeda formuoti bendrąją pasaulio kultūrą, tačiau, nors technika, technologija, gaminama produkcija gali būti tapati, bet valdymo struktūros, atlyginimo sistemos, veiklos įvertinimo būdai, vadovavimo stiliai nors ir gali būti panašūs, vis vien turės skirtingą reikšmę įvairių kultūrų individams. Todėl, vis labai daugiau bendradarbiaujant su užsienio šalimis, yra labai svarbu suprasti bei toleruoti kultūrų įvairumą ir turėti kultūrinę kompetenciją verslo sferoje. Atkreipdami dėmesį į nacionalinio elgesio kultūrines šaknis, pastebimas visuomenėje ir versle, galime numatyti ir stebėtinai tiksliai įvertinti, kaip kiti reaguos į mūsų jiems parengtus planus ir koks tvirtas bus jų požiūris į mus. Veiksmingos žinios apie kitų kultūrų (kaip, beje, ir mūsų pačių) pagrindinius bruožus sumažins nemalonius netikėtumus (kultūrinį šoką), iš anksto suteiks įžvalgos ir padės sėkmingai bendrauti su tų tautų atstovais.

LAIKAS

Skiriasi ne tik įvairių kultūrų pasaulėžiūra, bet ir daugybė sąvokų, kurios sudaro ir išreiškia kaleidoskopišką tikrovės vaizdą. Kitos žmogaus patirčiai svarbios ir gyvybiškos sąvokos iš tikrųjų yra universalios, bet jų prasmė bei esmė labai skirtingai suvokiama. Tokios yra erdvės ir laiko sąvokos.

Vokiečiai yra neperkalbami punktualumo šalininkai. Vokiečių pora, pakviesta pietų 7 valandą vakaro, greičiausiai atvyks anksčiau ir palauks automobilyje, kad pasirodytų būtent nurodytu laiku.

Teoriškai padoria riba laikoma 15 minučių – tiek, kiek, pavyzdžiui, vokiečių studentai tradiciškai laukia pavėlavusio profesoriaus. Tik po to oficialiai laikoma, kad paskaita neįvyks. Tas pats ir su verslo reikalais. Jeigu yra pavėluojama 15 minučių – susirinkimas atšaukiamas. Net jei ir atvykstama tik keliomis minutėmis vėliau negu buvo numatyta, nesvarbu, ar reikalas tarnybinis, ar asmeninis, tai bus laikoma menkų sugebėjimų arba abejingumo ženklu. Vokiečiai yra įsitikinę, kad tikriausias kelias į sėkmingą veiklą yra programų, tvarkaraščių, technologijos procesų bei gamybos suskirstymas į smulkesnes dalis.

Tai turi ir vieną privalumą – neįtikėtina, kad kur nors reiktų ko nors laukti. Atvykus anksčiau, vis tiek būsite priimti sutartu laiku. Kitas privalumas yra tas, kad vokiečiai neleidžia pertraukinėti. Ši taisyklė rodo, kad visas dėmesys sutelkiamas į einamąjį reikalą ir atsiribojama nuo bet ko kito.

Išskyrus vyresniuosius vadybininkus, kurie atvyksta į darbą anksti ir išvyksta vėlai, gamyklų, parduotuvių ir įstaigų darbuotojai iš darbo išvyksta numatytu laiku. Įprastas darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio yra nuo 9 val. iki 17.30 val. Kai kurios įstaigos linkusios darbą pradėti ir baigti valanda anksčiau. Į viršvalandžius žiūrima kaip į ženklą, kad darbuotojas nesugeba atlikti darbo per jam skirtą laiką. Jeigu užtrunkama savo verslo reikalais po darbo valandų, šeimininkai vokiečiai gali patarti pasižiūrėti į laikrodį.

Terminus vokiečiai laiko šventu dalyku. Jei yra sutarta kokia nors konkreti data, į įsipareigojimą žiūrima rimtai. Kad neabejotų, jog bus laikomasi sutartų datų ir kokybės reikalavimų, jie gali pareikalauti, kad į sutartį būtų įtraukti pabaudų ir garantijų punktai.

Jei negalima ko nors atlikti laiku, būtina kuo anksčiau perspėti partnerius vokiečius ir paaiškinti priežastis.

Vokiečiai, kaip ir amerikiečiai, mano, kad laikas, praėjęs nepriėmus jokių sprendimų ir neatlikus jokios veiklos, yra tuščias – nepanaudotas tikslingai dabarčiai ir ateičiai. Germanų tauta yra iš esmės kryptingai veikiančios, varžomos laiko ir vienspalvės. Vienu metu jos mėgsta daryti vieną dalyką, ties juo susitelkti ir atlikti numatytu laiku. Jų nuomone, taip padaroma daugiau ir geriau. Taigi, Vokietijoje laikas yra vienaplanis: laikas neatskiriamas nuo laikrodžio ir kalendoriaus; abstrakčiu būdu smulkiai padalytas, kad juo patogiau būtų galima naudotis.

Vienaplanėse, pramoninėse vakarų kultūrose laikas suprantamas kaip kelias, kuriuo mes einame. Tokios veiklos žmonės nemano, kad ateitis yra visiškai nežinoma, nes jie kruopščiai planuodami, ją įspraudė į tam tikras vėžias.

APLINKA, ERDVĖ, MĄSTYMAS

Susitikimų pradžia. Vokiečiai mėgsta susitikimus iškart pradėti. Jie nemato prasmės gaišti.

1 pav. Susitikimų pradžia.

Šaltinis: Richard D. Lewis. Kultūrų sandūra: kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. – Vilnius: „Alma littera“, 2002. – P. 109.

Derybos. Vokiečiai smarkiai kliaunasi logika, sukaupia daug faktų ir svarstomiems klausimams pasirengia labai kruopščiai. Vokiečiai ateina į derybas „apsiginklavę sunkiąja amunicija“ ir paprastai apgalvoję galimus kontrargumentus. Su jais geriausia derėtis, ieškant sąlyčio taškų, pabrėžiant bendradarbiavimo solidarumą ir patikimumą. Turtinga vokiečių kalba yra sunki, griozdiška,
logiška, griežta ir turi tokio pagreičio, kuris yra neįveikiamas, jai kaktomuša susidūrus su kita kalba. Tačiau pagaulus derybininkas tą pagreitį gali atremti ir tai gali būti į naudą abiem pusėms.

Vokiečiai iš pat pradžių užduos sunkius klausimus. Jų manymu, prekių kokybė ir pristatymas laiku yra jų koziriai, ir jie to paties viliasi iš savo partnerių kuo mažesne kaina. Pradžioje jie nesiima didelės veiklos, o tik daug vėliau – po partnerio išbandymo.

Vertybės ir savo paties įvaizdis. Vokiečiams svarbiausia nuodugnus aptarimas, punktualumas, išsitekti per numatytą susitikimui laiką ir atlikti visą programą. Tam jie reikalauja išsamios programos apie esamą padėtį ir nieko nepalieka “pakibusio ore”.

Vokiečiai yra tarp tų, kuriems rašytinis susitarimas yra jei ne visai šventas dalykas, tai iš tikrųjų galutinis. Taip pat, aptarinėdami verslo reikalus, vokiečiai labiau vertina tiesumą, stačiokiškumą ir sąžiningumą nei vingrią diplomatiją. Vokiečiai kartais diplomatiją arba įmantrumą palaiko nenuoširdumu. Pasak seno sąmojo, vokiečiai, paklausti, ar nežino kuri valanda, atsako: “taip, žinau’, ir pokalbis tuo pasibaigia. Šis pavyzdys rodo tikslumo svarbą kalbantis su vokiečiais.

Nepriklausomai nuo organizacijos didumo, vokiečių valdininkai smulkiai planuoja toli į priekį ir dažnai kritikuoja JAV bendrovių strategiją už trumparegiškumą. Savieiga nei remiama, nei mėgstama. Vengiama rizikos, nors tai, ką vokiečiai laiko rizika, kitose šalyse dažniausiai laikoma normaliu rinkos neapibrėžtumu. Vokiečių bankai valdo verslą, bet tai daro labai atsargiai. Rizikos kapitalo, galima sakyti, nėra. Prieš išleidžiant gaminius, jie bandomi, o rinka tiriama kartais iki kraštutinumų.

Vokiečiai nelinkę rizikuoti, bet jie nėra neryžtingi. Jie atsargūs. Geriau pasirenkami kad ir ribotų galimybių, bet tiksliai apibrėžti dydžiai.

Vokiečiai yra labai geros nuomonės apie save. Jie nemėgsta klaidų ir dar labiau nemėgsta prisipažinti suklydę. Kai jie neteisūs, tampa agresyvūs. Be kita ko, jie labai vertina atvirumą. Kartais, rėždami tiesą į akis, sudaro netakto ir šiurkštumo įspūdį, bet tai bent jau sąžininga. Jie nori, kad ir kiti taip darytų, net jeigu kartais jiems ir nepatiktų tai, ką išgirstų.

Vokiečiai pilni humoro, bet jie labiau mėgsta organizuotas linksmybes negu savaime pratrūkstantį pasijuokavimą. Retai jei būna tiek pasitikintys savimi, kad drįstu iš savęs juoktis. Populiaru juokauti geriant.

Vienaplanės kultūros kraštų žmonės paprastai suglumsta tada, kai pažeidžiama jų asmeninė erdvė. Vokiečiams 1,2 metro atstumas nuo svetimų žmonių yra neįžengiama teritorija, o nuo artimų draugų bei giminių 0,5 metro.

VEIKLA

Kelis šimtus tautinių ir regioninių pasaulio kultūrų būtų galima apytikriai suskirstyti į tris grupes: dėmesį telkiantys į tikslą, itin organizuoti planuotojai (vienaplaniai); telkiantys dėmesį į žmones, šnekūs tarpusavio ryšio ieškotojai (daugiaplaniai); ir intravertai, kurių dėmesys sutelktas į pagarbą (santūrūs). Pavyzdžiui, vokiečiai atrodo italams formalūs ir sukaustyti laiko; italai vokiečiams – chaotiški mostiguotojai; japonai stebi ir tylomis mokosi iš vienų ir kitų.

Vokiečiai yra kryptingi žmonės: vienu metu daro viena (didelės reikšmės teikia projekto analizei, jo suskirstymui, vienu metu sprendžia vieną problemą), ties tuo susikaupia ir tai padaro per numatytą laiką; todėl pasiekia kone tobulų rezultatų. Šie žmonės mano taip galį padaryti geriau ir daugiau. Jiems kelia nerimą ne taip dirbantys žmonės, tarkime, arabai ar daugelis Viduržemio jūros pakrančių kultūros atstovų ( žr. 1 lentelėje).

1 lentelė. Vienaplanės ir daugiaplanės veiklos skalė.

1. Vokiečiai, šveicarai

2. Amerikiečiai (baltieji protestantai anglosaksai)

3. Skandinavai, austrai

4. Britai, kanadiečiai, N.Zelandijos gyventojai

5. Australai, Pietų afrikiečiai

6. Japonai

7. Olandai, belgai

8. Amerikos etninės grupės (žydai, italai, lenkai)

9. Prancūzai, belgai (valonai)

10. Čekai, slovėnai, kroatai, vengrai

11. Šiaurės italai

12. Čiliečiai

13. Rusai ir kiti slavai

14. Portugalai

15. Polineziečiai

16. Ispanai, pietų italai, Viduržemio jūros pakrantės tautos

17. Indai, pakistaniečiai

18. Lotynų Amerikos gyventojai, arabai, afrikiečiai

Šaltinis: Richard D. Lewis. Kultūrų sandūra: kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. – Vilnius: „Alma littera“, 2002. – P. 46.

Vienaplanėms kultūroms būdingi bruožai: intravertai, kantrūs, ramūs, nesikiša į kitų reikalus, mėgsta privatumą, metodiškai planuoja ateitį, vienu metu daro viena, dirba nustatytomis valandomis, punktualūs, laikosi tvarkaraščių ir grafikų, susiskirsto projektus, laikosi planų, laikosi faktų, informacijos semiasi iš statistikos, žinynų, duomenų bazės, svarbiausia darbas, nejausmingi, dirba vienoje srityje, eina oficialiais keliais, paslaugas priima nenoromis, laikosi darbų sekos, mėgsta nustatytas darbotvarkes, telefonu kalba glaustai, gerbia formalumus, nemėgsta prarasti reputacijos, prieštarauja logiškai, kūno kalba ribota, retai pertraukia pašnekovą, atskiria profesinius santykius nuo draugiškų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1587 žodžiai iš 5123 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.