Vokietijos prancūzijos ir didžiosios britanijos geopolitinės padėties
5 (100%) 1 vote

Vokietijos prancūzijos ir didžiosios britanijos geopolitinės padėties

112131



Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos geopolitinės padėties

lyginamoji analizė

„Politinės geografijos ir geopolitikos“ kurso rašto darbas

T U R I N Y S

Įvadas 2

I. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija 3

II. Galios nustatymas 4

1. Morfologinė galia……………………………………………………………………………4 2. Demografinė galia…………………………………………………………………………..5

3. Ekonominė galia……………………………………………………………………………..8

4. Karinė galia…………………………………………………………………………………….9

5. Galia išoriniuose santykiuose……………………………………………………………10

III. Suminiai koeficientai 11

Išvados 12

Į V A D A S

Kadangi šiuolaikinės valstybės yra ganėtinai sudėtingi dariniai, jas analizuojant neužtenka nagrinėti tik jų geografinę ir demografinę padėtį – taip pat svarbūs yra politiniai, ekonominiai, kariniai ir kultūriniai aspektai. Nors valstybės kaip tokios egzistuoja jau ilgai, ilga laika jos buvo uždaros sistemos, ir tik su komunikacijos priemonių plėtra jos įgavo galimybes bendrauti tarpusavyje, ėmė kurtis valstybių sistemos, o šiuo metu ir pasaulinė valstybių sistema. Tai reiškė, kad tarp valstybių atsirado tam tikra komunikacija, mainai ir tarpusavio priklausomybė. Tokioje padėtyje tolesnė valstybės ekspansija gali vykti tik kitos arba kitų šalių sąskaita.

Šiuolaikines valstybes tirianti geopolitika pabrėžia geografines šalies savybes, kaip reikšmingai veikiančias valstybės ūkio pobūdį, jo raidą, jos gyventojų demografinę kompoziciją ir būdo savybes. Svarbiausia, geopolitika bando susieti valstybės geografinę padėtį su jos galios sklaida erdvėje. Tartum įvedama nauja dimensija analizuojant žemėlapį. Geopolitikoje valstybės nėra statiški dariniai, jos vykdo ekspansiją, bando kaupti ir realizuoti savo galią ir gerinti savo geopolitinę padėtį, kuri valstybėms visada buvo labai svarbi. Ji apsprendė ne vienos šalies istorinę raidą, neretai ir išlikimo klausimą.

Todėl analizuojant geopolitinę valstybės padėtį be politinės, demografinės ir ekonominės geografijos žinių, būtina apibrėžti valstybės galias ir silpnuosius taškus, nurodyti tos galios sklaidos vektorius ir kitų geopolitinių subjektų įtakos valstybei mastus.

Šio darbo objektas – trys vienos iš labiausiai pažengusių, tačiau pakankamai skirtingose geopolitinėse padėtyse esančios Europos šalys: Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija. Vertinant šių šalių galią remiantis statistine ir politine informacija bus matuojama jų morfologinė, demografinė, ekonominė, karinė galia bei galia išoriniuose santykiuose. Palyginti valstybių galias ir nurodyti išvadas padės galios indeksas.

VOKIETIJA, PRANCŪZIJA, DIDŽIOJI BRITANIJA

Europa – tai ne tik žemės sausumos plote. Ši sąvoka reiškia ypatingą istorinę, kultūrinę bei politinę erdvę. Neatsitiktinai pasirinktos nagrinėti ir šios trys – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija – Europos valstybės. Tai Europos ekonominę ir politinę galią leminačios valstybės.

Prancūzijos geopolitinė padėtis ypač patogi, nes ji yra greta ekonominiu atžvilgiu pirmaujančių šalių, netoli svarbiausių Europos naudingųjų iškasenų telkinių. Be to, vakaruose Prancūzijos krantus sklauja Atlanto vandenynas, o pietuose viduržemio jūra. Nuo Didžiosios Britanijos Prancūziją skiria Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai. Po Lamanšu baigtas statyti tunelis (1994 m.), kuris sujungė šias dvi šalis. Prancūzijos valstybės santvarka – respublika, kuriai vadovauja prezidentas turintis dideluias galias. Prancūzija yra itin aktyvi NATO bei Europos Sąjungos narė.

Būdama salų valstybė, Didžioji Britanija laikosi savitos politikos, kuria skiriasi nuo kitų Europos šalių. Dėl geopolitinės situacijos ypatumų ta šalis visada gali labiau izoliuotis nei žemyne esančios valstybės. Neturėdama bendros sienos su jokia valstybe, išskyrus airiją, ji iš esmės išvengė teritorinių pretenzijų bei karų. Didžioji Britanija turi senas monarchijos tradicijas. Bet šiais laikais, kaip teigia politikai, kralius „karaliuja, bet nevaldo“. Jo valdžią riboja konstitucija. Taigi Didžioji Britanija yra konstitucinė monarchoja, kurioje įstatymus leidžia dviejų lygių parlamentas, o lemiama galia atitenka ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko.

Kalbant apie Vokietiją, verta pabrėžti, kad ši šalis Europoje turi geriausiai išplėtotą ūkį, galingiausią parmonę. Ja ji atsilieka tik nuo JAV, Japonijos ir Rusijos. Beje, nuo Rusijos atsilieka tik pagal bendrąją pramonės produkciją, o technikos ir technologijų pažangumu ją parlenkia. Vokietija pagal BVP nusileidžia tiktai JAV.

II. GALIOS NUSTATYMAS

1. Morfologinė galia

Morfologinė galia – tai geografinė valstybės charakteristika. Svarbiausi rodikliai analizuojant morfologinę valstybės galią yra: teritorija, jūrinės sienos ilgis, ištekliai ir t.t. Darbe analizuojant Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos morfologinę galią remiamasi teritorijos
dydžiu, vidaus vandenų dalimi nuo visos šalies teritorijos, jūrinės sienos ilgiu ir naudingais ištekliais. Valstybių palyginimui, kiekvienoje lentelėje didžiausia absoliuti vertė prilyginama koeficientui “1”, tuo tarpu kitų valstybių duomenis paverčiame koeficientu nuo 0 iki 1, skaičiuojant pagal jų ir pirmaujančios šalies duomenų santykį ( žr. Lentelę nr. 1 ir nr.2).

Lentelė nr.1

Teritorija (km²) Vanduo ( kv. m) Jūrinės sienos ilgis (km)

Vokietija 356945 7.798 2389

Prancūzija 547030 1.400 3427

Didžioji Britanija 244.82 3.230 12429

Teritorija (km²) Vanduo (kv.m ploto) Jūrinės sienos ilgis (km)

Vokietija 0,65 1 0,19

Prancūzija 1 0,17 0,27

Didžioji Britanija 0,04 0,41 1

Visos rašto darbe nagrinėjamos valtybės yra Europoje: Vokietija – Vakarų Europoje, nuo Šiaurės ir Baltijos jūrų ir toliau, jos kaimynė Prancūzija, bei salų valstybė – Didžioji Britanija. Didžiausia savo plotu – Prancūzija, antroji – Vokietija, paskutinė – Didžioji Britanija. Ilgiausią jūrinę sieną turi Didžioji Britanija, trumpiausią – Vokietija, tačiau ši šalis turi daugiausia vidaus vandenų .

Šių dienų Vokietija yra federacinė valstybė: ją sudaro 16 savarankiškų žemių, turinčių savo sostines, parlamentus, vyriausybes. Vyriausybės yra gavusios didelius įgaliojimus. Tačiua aukščiausia šalies valdžia priklauso prezidentui, o įstatymus leidžia bundestagas. Kiekviena Vokietijos žemė skiriasi gamtos ir ūkio ypatumais.Šiaurinėse žemeėse didelio intensyvumo žemės ūkis plėtojamas kartu su uostamiesčiams būdinga pramone. Vestfalija – pagrindinis anglies ir plieno bei su šiomis žaliavomis susijusios mašinų gamybos ir chemijos pramonės centras. Pietinės žemės, pasižyminčios kalnuotu reljefu, senoviniais miestais, kalnų slėniuose įsikūrusiais miesteliais ir kaimais – tai pačių vokiečių bei turistų „meka“.

Prancūzija – viena seniausių Europos valstybių. Plotu Prancūzija Europoje (be Rusijos) nusileidžia tiktai Ukrainai ir yra dvigubai didesnė už Didžiąją Britaniją. Europos mastu tai tikrai didelė valstybė,nors Amerikos mastu maža,nes sudaro vos keturis penktadalius JAV Teksaso valstijos ploto. Savo teritorijos kontūrais ji primena šešiakampį, kurio priešingaskraštines skiria 900 – 1000 km. nuotolis. Prancūzijai,be žemyninės dalies, priklauso Korsikos ir keletas smulkesnių salų, esančių viduržemio jūroje. Be to, Prancūzija turi kelis užjūrio departamentus ir kolonijų. Tai Prancūzijos Polinezija, Markizo salos ramiajame vandenyne, Adelės žemė Antarktyje, Prancūzijos Gviana Pietų Amerikos šiaurės rytų krante, Gvadelupos ir Martinikos salos Karibų jūroje.

Didžioji Britanija, kaip ir Prancūzija, viena seniausių Europos valstybių. Užima patogią geografinę padėtį – įsikūrusi salose. Todėl per paskutinius 500 metų į ją nebuvo įsiveržę jokieužkariautojai. Supama jūrų, D. Britanija plėtojo jūrų laivyną. Jo naudodamasi, po Didžiųjų geografinių atradimų, užkariavo nemažai kolonijų. Didžioji Britanija užima Didžiosios Britanijos, Airijos ir daug gretimųnedidelių salų. Ginčytina teritorija yra Folklendo (Malvinų) salos, esančios Atlanto pietvakarinėje dalyje. Į jas pretenduoja ir Argentina.

Didžioji Britanija susideda iš kelių istorinių sričių. Didžiausia Anglijos teritorija; ji apima šalies pietinę ir centrinę dalį bei sostinę Londoną. Anglijoje pradėjo formuotis stipri centralizuota valstybė, kuri viduramžiais nukariavo Velsą ir Šiaurės Airiją, o XII a. prisijungė Škotiją. Škotijai priklauso Šetlendo, Hebridų, Orknio ir kitos salos. Šios minėtos keturios šalies dalys skiriasi ekonomikos lygiu, kultūra ir tradicijomis

Lentelė nr.2

Naftos gavyba (mln.barelių per dieną, 2004) Gamtinių dujų gavyba (mlrd. m³, 2004) Elektros energijos gamyba (mlrd. kWh 2003)

Vokietija 158.700 21 558.1

Prancūzija 76.300 1.898 536.9

Didžioji Britanija 2.393 105.9 345.1

Naftos gavyba (mln. t 2004) Gamtinių dujų gavyba (mlrd. m³, 2004) Elektros energijos gamyba (mlrd. kWh 2003)

Vokietija 1 0,01 1

Prancūzija 0,48 1 0,96

Didžioji Britanija 0,01 0,55

0,61

Šaltinis: The Economist.com//country briefing:germany//economic structure

The Economist.com//country briefing:france//economic structure

The Economist.com//country briefing:uk//economic structure

Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, nei viena iš nagrinėjamų Europos šalių negali pasigirti išskirtinai dideliu nuadingųjų išteklių kiekiu. Lyginant jas tarpusavyje, daugiaus naftos išgauna Vokietija, o daugiauia gamtinių dujų – Didžioji Britanija, daugiauia elektors energijos pagamina taip pat Vokietijos federacija. Daugiausia Vokietija turi anglių. Pagal jų bendrąsias atsargas šalis pirmauja vakarų Europoje. Vokietijai anglys – tai ne tik energijos ištekliai, bet ir svarbi chemijos pramonės žaliava. Daugiausia akmens anglies yra Rūro, taip pat Acheno bei Saro baseinuose. Prastesnės kokybės rusvosios anglys kasamos prie žemutinio Reino netoli Kelno. Kuro ir energijos iteklius papildo nafta bei dujos. Devyni dešimtadaliai šių išteklių yra Šiaurės Vokietijos žemumoje. Naftos telkiniai pradėti eksplotuoti ir Šiaurės jūroje. Švarcvaldo kalnuose yra urano, Harce ir Reino Skalūniniuose kalnuose – švino, cinko
rūdų. Geležie rūdos ištekliai nėra dideli. Kur kas daugiau yra kalio druskų.

Praeityje Didžiosios Britanijos pramonės raidai pasitarnavo Vidurio Škotijos akmens anglys. Dabar pagrindiniai energijos ištekliai yra nafta ir dujos, išgaunamos Šiaurės jūros šelfe. Labai brangus jos išgavimo būdas vis dėlto labiau apsimoka negu importas iš kitų šalių. Kitos naudingos iškasenos (geležies rūda,kaolinas), jų ištekliams išsekus ir pasikeitus pramonės specializacijai, praranda praeityje turėtą svarbą. Kinta upių funkcinė reikšmė. Energetinę reikšmę iki šiol jos turi kalnuotoje Škotijoje ir Šiaurės Velse.

Prancūzija neturi daug naudingųjų iškasenų, tačiau labai efektyviai mokajuos panaudoti. Didžiausią reikšmę turi boksitai, esantys Lotaringijoje. Čia kasamairgeležie rūda. Pietvakarinėje dalyje, alpių priekalnėse, yra nemažai sidabro, švino ir cinko rūdų. Šiaurėje, centriniame masyve ir pietuose prie Marselio yra anglių, tinkamų metalurgijos pramonei ir energetikai. Miškų šalyje nedaug,nes plečiantis prekiniam žemės ūkiui jie buvo iškirsti. Dabar miškai daugiausia antriniai ir užima 29 proc. tritorijos.

2. Demografinė galia

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1624 žodžiai iš 3215 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.