Vilniaus prekyba
Andrius
1. Finansinės rinkos
Rinka – prekių, paslaugų ar VP mainų procesas. Rinka yra tų procesų vieta. Rinkos skirstomos:
Regioninės (vieta, tai yra Vilniaus rinka, miesto rinka ir tt.)
Šakinės (pvz.: tekstilės, avalinės, darbo)
Finansinės rinkos skirstomos į:
Pinigų rinką
Kapitalo rinką
Prie pinigų rinkos priskiriama įvairių paskolinių VP, kurių mokėjimo terminai sueina per vienerius metus – trumpalaikiai įsiskolinimai (komerciniai VP (90 dienų), įvairi trumpalaikiai depozitai, paskolos (iki vienerių metų) ir tt.).
Kapitalo rinka priskiria ilgalaikių VP rinkos. Prie jų priskiriamos akcijos, obligacijos, hipoteka (kai užstatomas nekilnojamas turtas), valstybės ir savivaldybės obligacijos, AB akcijos ir obligacijos.
VP rinka skirstoma:
Pirminė – kurioje VP naujai išleidžiami.
Antrinė – VP perparduodami.
Pirminėje rinkoje dalyvauja emitentas, depozitorius (registruoja), VP komisija (taisyklės), VP birža (parduoda).
Tiesioginiai santykiai suveda vieną su kitu.
Pardavėjas – emitentai.
Dar gali būti aukso rinka.
Kaip VP kaupiami ir laikomi?
Investavimas į VP
Būdai:
1. investuoti į paprastąsias akcijas
2. investuoti į VP su fiksuotomis pajamomis (obligacijos, privilegiruotas akcijas, konvertuojamas VP)
3. investuoti į išvestinius VP (pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoris – opcionas, prekinis ir finansinis ateities sandoris)
4. investuoti į kitus investavimo instrumentus (investicinius fondus, nekilnojamąjį ir kitą materialųjį turtą, mokesčių lengvatas turinčius VP).
Investicinių fondų sudėtis ir ypatumai
Fondo
pavadinimas Aktyvai Fondo
struktūra Fondų veiklos apibūdinimas
Pinigų rinkos fondai Pinigų rinkos trumpalaikiai instrumentai, kuriuos galime lengvai realizuoti Atviri (prieinami visiems) Palengvina trumpalaikių instrumentų išpirkimą ir savų investicijų įgyvendinimą
Pelno fondai (padidinto pelno) Vietiniai arba užsienio pinigų rinkų instrumentai (trumpalaikiai) Atviri Palengvina VP išpirkimą
Vietinės ar užsienio šalių koteruojamos ar likvydžios valstybių obligacijos (pvz. kūro) Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus
Vietinių ir užsienio šalių korporacijų obligacijos Atviri Palengvina obligacijų išpirkimą, iššaukia investicinio portfelio pakeitimus
Vietinės ir užsienio šalių akcijos Atviri arba uždari Uždarų ir atvirų fondų veikla yra analogiška
Nekilnojamas turtas Uždari Panaudojamos ar išnaudojamos nekilnojamo turto kaip mažai likvidaus sąvybės
Užtikrintų pajamų Vyriausybės ar korporacijų obligacijos Uždari, veiklos laikas ribotas Veikla esant stabiliai investiciniai bazei
Kapitalo augimo fondai Nacionalinės ir užsienio šalių vyriausybinės ar korporacijų obligacijos Atviri Veikia palengvindami obligacijų pardavimą ir išpirkimą
Koteruojamos, likvidžios nacionalinės akcijos Atviri Palengvina akcijų pardavimą ir išpirkimą
Nekilnojamas turtas Uždari Daugiau ilgalaikiai išnaudojamas mažiau likvidus aktyvas
Naudojami kiti fondai:
Subalansuoti fondai – išnaudojami atskirų fondų privalumai.
Korporaciniai fondai – akcijos, savitarpio fondai (JAV), investicinės kintamo kapitalo fondai (Prancuzija).
Trato fondai (patikėjimo) – įsteigiami remti pasitikėjimo sutartimis (valdytojas ir patikėtinis).
Kontraktiniai (sutartiniai) – kai fondai sudaromi sutartimis tarp investuotojų (jei nėra akcininkai) ir valdytojų.
2. VP, jų klasifikavimo požymiai
3. Atskirų VP apibūdinimas: komerciniai VP, vekseliai ir kiti VP.
Vertybiniai popieriai
Komerciniai popieriai yra nepadengtos skolos dokumentai. Todėl investitorių lėšos per komercinius popierius gali pritraukti tik solidžios arba turinčios garantijas (draudimo, stambesnių, patikimų įmonių) įmonės. Paprastai komerciniai popieriai padengiami per 45 dienas ir negali viršyti 9 mėnesių. KP gali būti parduodami tiek su diskontu (nuolaida), tiek su procentais.
Vekselis – anksčiau plačiai naudotas, dabar – ne taip. Jį išduodantis asmuo – jo gavėjas. Trosantas besąligiškai įsipareigoja pats arba paveda sumokėti (mokėtojui – trasatui) tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui – remitentui.
Būdingi bruožai:
• Abstraktumas (nenurodoma išdavimo priežastis)
• Formalumas (norminiame akte nurodomi būtini rekvizitai, surašomas ant specialaus blanko)
• Prievolės besąlygiškiumas (negali būti mokėjimo išlygų)
• Perleidžiamumas (neribojamas perdavimas kitam subjektui)
• Gali būti kaip abipusio atsiskaitymo ir atsiskaitymo negrynaisiais priemonė. Tai labiausiai likvydus VP.
• Kaip mokamoji priemonė
• Kaip labiausiai likvidus VP
• Gali turėti papildomo apmokėjimo garantiją, įrašyta kitoje pusėje
Vekseliai būna:
• Paprastieji (solo)
• Įsamkomieji (trata)
Paprastojo vekselio davėjas pats įsipareigoja laiku gražinti skolą. Tratos turėtojas įsipareigoja grąžinti skolą per trečiąjį asmenį (trasatą). Jei nepasitikima gavėju galima reikalauti papildomų garantijų.
Privalomi rekvizitai vekseliui:
1. žodžiai „įsakomasis“ arba „paprastatsis“ vekselis
2. besąlygiškas įsakymas įsakomajame vekselyje arba besąlygiškas įsipareigojimas paprastajame
3. mokėjimo terminas
4. mokėjimo vieta
5. kam ir kieno įsakymu turi būti
sumokėta
6. išrašymo data ir vieta
7. vekselio davėjo parašas
Vekselio davėjas be paskolos gali įsipareigoti mokėti palūkanas, tuomet prie sumos nurodomas procentas.
Apmokėjimo tvarka ir terminai:
1. Apmokamas pateikus
2. Per tam tikrą laiką nuo pateikimo
3. Per tam tikrą laiką nuo išrašymo
4. Nustatyta data
Jei dėl apmokėjimo nesutarta – paprastai apmokamas pateikus. Gali būti pateiktas per 1 metus nuo jo išrašymo dienos, jei nenurodytas terminas.
Prie VP priskiriami ir procentiniai indėliai, kurių indėlininkai gali naudotis e-pavedimais, čekiais.