Vydūno veikla
5 (100%) 1 vote

Vydūno veikla



Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo Detmoldas (Vokietija). 1991 m. spalio 19 d. Vydūno palaikai perlaidoti Bitėnuose, prie Rambyno kalno esančiose lietuvininkų kapinaitėse.

  Šilutės kraštą su Vydūnu sieja dar ir tai, jog Vydūnas su giedotojų draugijos nariais yra lankęsis Šilutėje, Rusnėje, dirigavęs chorui. Šie faktai ir paskatino Knygos muziejuje kaupti medžiagą apie Vydūną, sudarant galimybes Pamario bei kitų Lietuvos regionų gyventojams artimiau pažinti žymų kraštietį ir jo kūrybą.

Knygos muziejuje saugomos knygos, dabartinės spaudos kopijos apie Vydūno gyvenimą ir kūrybą, fotonuotraukos, asmeninių dokumentų, rankraščių, laiškų, jo leistų laikraščių ir žurnalų, vadovėlių fotokopijos, kvietimai, bukletai ir kita medžiaga. Fotonuotraukose įamžintos akimirkos iš Vydūnui skirtų renginių.

Fonde yra rašytojo kūrinių, išleistų Tilžėje jam gyvam esant, bei knygų, išspausdintų jau po mirties. Iš viso saugomi 31 pavadinimo 52 Vydūno knygų egzemplioriai. Pačios seniausios knygos, išleistos Tilžėje: „Numanė“ (1911), „Sigutė“ (1914), „Žmonijos kelias“ (1914), „Ragana“ (1918), „Vergai ir Dikiai“ (1919).

1993 m. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Vydūnui-125“. Mažosios grafikos kūrėjai Knygos muziejui padovanojo 211 Vydūnui skirtų ekslibrisų. Tais pačiais metais muziejuje pradėti eksponuoti Vydūno portretai. Portretų kolekciją sudaro 57 fotonuotraukos, kuriose Vydūnas įamžintas skirtingais gyvenimo tarpsniais (nuo 1868  iki 1953).

Nuolat veikia ekspozicija „Vydūnas ir jo aplinkos žmonės“. Joje galima išvysti fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti Vydūno gyvenimo momentai, kultūrinė veikla Kintuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Detmolde. Kitos fotonuotraukos mena Vydūno tėvus, brolius, su juo bendravusius žmones (M. Raišukytę, J. Balčiauską, F. Bajoraitį, P. Jakštą ir kt.). Prie fotonuotraukų pateikiami trumpi šių žmonių gyvenimo aprašymai.

Vydūno protėvių dokumentų faksimiles atsiuntė Vydūno giminaitis iš Zalcgiterio miesto (Vokietija) Georgas Haris Ašmonas. Filosofas, Vydūno draugijos pirmininkas Vacys Bagdonavičius padovanojo Vydūno kapo Detmolde kopiją. Saugoma daug fotonuotraukų apie Vydūno palaikų sugrąžinimą į Lietuvą. 2001 m. fondą papildė Z. Putilovo sukurta medžiaga (vaizdajuostė) apie Vydūną „Tamsoje būti šviesa“.

Į Knygos muziejų dažnai užsuka Šilutės mokyklų moksleiviai, mokytojai, kiti šviesuoliai, siekiantys pažinti ir suprasti Vydūną.

XIX a. pb. ir XX a. pr. (iki Pirmojo pasaulinio karo) lietuvių visuomeninis gyvenimas telkėsi Tilžėje. Iš jos tautiškumo idėjos sklido ne tik po šį kraštą, bet gaivinamai veikė ir Didžiosios Lietuvos kultūrą. Ragainėje ir Tilžėje buvo leidžiami Didžiosios Lietuvos žurnalai “Aušra” (1883 – 1886) ir “Varpas” (1889 – 1905). Tilžėje buvo spausdinama keliolika lietuviškų periodinių leidinių, skirtų Mažajai Lietuvai. Ilgiausiai iš jų ėjo “Tilžės keleivis” (1880 – 1924), “Nauja lietuviška ceitunga” (1890 – 1923). Muziejuje saugomi 1892 – 1905 m. leisti “Varpo”, 1910 – 1923 m. – Tilžės keleivio”, taip pat 1899, 1915, 1916, 1921 m. – “Naujos lietuviškos ceitungos” egzemplioriai.

Tuo laiku Tilžėje ėmė kurtis pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinės draugijos: “Birutė” (įkurta 1885 m.), “Tilžės lietuvių giedotojų draugija” (įkūrėjas Vydūnas, 1899 m.). Muziejuje saugomas “Birutės” draugijos nario bilietas, taip pat atvirukas su “Tilžės giedotojų draugija”.

„Birutės“ draugijos nario bilietas

“Santara” – Mažosios Lietuvos jaunimo kultūros ir švietimo draugijų sąjunga (įkurta 1912 m.) – turėjo skyrius Klaipėdos krašte: “Ąžuolą” Rūkuose, “Rūtą” Pagėgiuose, “Vainiką” Katyčiuose, “Jaunimą” Lankupiuose, “Beržą” Plikiuose, “Eglę” Vanaguose ir kt. Šie skyriai organizavo susirinkimus, vakarus, gegužines, Rambyno šventes. Jie rūpinosi gimtosios kalbos, papročių palaikymu, lietuviškų knygų bei laikraščių platinimu, lietuvių kultūrinio palikimo saugojimu. Šią veiklą vaizduojančiose fotografijose užfiksuoti aktyvūs šio krašto kultūros veikėjai: Vydūnas, M. Jankus, A. Brakas, J. Stikliorius, M. Raišukytė ir kt.

A. Brakas jaunimo draugijų suvažiavime Juodkrantėje. 1934 m.

Šiuo laikotarpiu Tilžėje aktyviai reiškėsi Vydūnas. Jis parašė apie 30 dramos kūrinių. Vydūno kūryba praturtino lietuvių literatūrą naujais dramos žanrais. Muziejaus knygų rinkinyje saugoma 26 Vydūno kūriniai, Vydūno rašyti atvirlaiškiai J. Stiklioriui, B. Aleknavičiaus surinkta išsami fotodokumentinė medžiaga apie Vydūno gyvenimą ir veiklą. Leidžiant Vydūno kūrinius, savo lėšomis daug prisidėjo M. Raišukytė. Tilžėje ji buvo įsteigusi lietuviškų audinių ir rankdarbių mokyklą. M. Raišukytės ir jos mokinių rankdarbiai
buvo eksponuojami Tilžėje, Berlyne, Leipcige, Hamburge, Peterburge, Romoje. Muziejaus fondose saugomi jos rankomis siuvinėti dekoratyviniai pagalvių užvalkalėliai.

Vydūno rašytas atvirlaiškis J. Stiklioriui. 1932 m.

Vienos populiariausių lietuvių jaunimo organizacijos “Santara” centras 1919 m. persikelia iš Tilžės į Klaipėdą. Čia ji leido laikraštį “Santara”, turėjo savo knygyną ir biblioteką. 1936 m. “Santara” Klaipėdos krašte turėjo 2699 narius. Jie sudarė solidžią lietuvybės atsvarą uostamiestyje. Informatyvios ir įdomios fotografijos, kuriose užfiksuoti “Santaros” draugijos ir jos skyrių veiklos momentai. Originalus “Santaros” dvidešimtmečio proga išleistas diplomas, išduotas M. Brakaitei-Buntinienei, aktyviai kultūros veikėjai. Diplomas puoštas dailininko Adomo Brako piešiniu.

Aktyviai veikė ir kita klaipėdiškių lietuvių kultūros draugija – “Aukuras” (1922 – 1939). Ją įkūrė J. Stikliorius, M. Jankus, kiti Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai. Draugija telkė ne tik jaunimą, bet viso Klaipėdos krašto lietuvius. Draugija buvo Klaipėdos operos teatro, vaidybos studijos steigimo organizatorė, rūpinosi muzikos mokykla, skatino kraštotyros darbą, leido ir platino periodinę spaudą. Apie “Aukuro” veiklą 1932 – 1937 m. galima sužinoti pavarčius dokumentų bylą iš draugijos archyvų. Lankytojui ir tyrinėtojui bus įdomūs ir pavieniai “Aukuro” veiklą iliustruojantys dokumentai (įvairaus pobūdžio raštai, atsišaukimai), fotografijose atsispindintys renginių momentai.

Religinio švietėjiško pobūdžio organizacija “Sandora” Klaipėdoje veikė 1902 – 1939 m. Daug metų jos pirmininku buvo nusipelnęs kultūros ir švietimo veikėjas kunigas dr. V. Gaigalaitis. Ši organizacija rūpinosi klaipėdiškių lietuvių religiniais reikalais, dorove, kovojo už gimtosios kalbos papročių išlaikymą. Šiai veiklai parodyti sukaupta palyginti nedaug dokumentinės medžiagos. Ekspozicijoje matome draugijos “Sandora” įstatus, 1904 m. pajamų knygelę, spaudos rinkinyje saugomi “Sandoros” laikraščio “Pagalba” 1905 m., 1932 m. komplektai.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1063 žodžiai iš 1997 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.