Vynai
4 (80%) 2 votes

Vynai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………….2

1. Vyno gamyba…………………………………………………………………………………………3

1.1 Vyno gamybos procesas………………………………………………………………………..3

1.2 Brandinimas ir išpilstymas…………………………………………………………………….4

1.3 Baltojo vyno gamyba…………………………………………………………………………….4

1.4 Raudonojo vyno gamyba……………………………………………………………………….5

1.5 Rožinio vyno gamyba……………………………………………………………………………5

2. Stiprieji vynai……………………………………………………………………………………..5-6

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………..7

Įvadas

Vynas yra fermentuotos vynuogių sultys. Ar vynas būtų putojantis, neputojantis, spirituotas arba aromatizuotas, jis yra raugintos vynuogių sultys. Jis gali būti raudonasis, baltasis, ar rožinis, sausas, pusiau sausas ar pusiau saldus ir saldus.

Vykstant alkoholiniam rūgimui vynuogių sultyse, gaunamas vynuogių vynas, kurio sudėtis ir savybės skiriasi nuo kitų alkoholinių gėrimų. Vynuogių vyno asortimentas labai įvairus. Jis skirstomas į kelias grupes: natūralų, stiprų, desertinį, pusiau desertinį, putojantį ir aromatizuotą.

• Natūralus vynas gaunamas, rauginant grynas vynuogių sultis, nepridėjus jokių pašalinių medžiagų. Jame beveik visas cukrus yra suraugintas, todėl šis vynas dar vadinamas sausu. Pagal spalvą natūralus vynas skirstomas į baltąjį, raudonąjį ir rožinį. Natūralus vynas gali būti lengvas (9-10%, vidutinis (11-12%) ir sunkus (13-15% stiprumo).

• Stiprus vynas gaunamas, papildomai stiprinant alkoholiu. Jame yra 17-20% alkoholio ir 3-12% cukraus. Prie stiprių vynų priskiriamas „Portveinas“, „Madera“, „Cheresas“.

• Desertiniame vyne yra 10-16% alkoholio ir 16-30% cukraus. Šis vynas gali būti baltasis, raudonasis, rožinis.

• Pusiau desertinis vynas yra 12-16% stiprumo. Jame yra 4-12% cukraus.

• Putojančiame vyne yra daugiau CO2 dujų. Jos susidaro natūraliu būdu, rauginant vyną arba dirbtinai jį prisotinus. Buteliuose slėgis yra 03-0,4 MPa.

• Aromatizuotame vyne yra ne vynuogių kilmės kvapniųjų medžiagų. Šiame vyne yra 16-20% alkoholio ir 4-16% cukraus. Aromatizuoto vyno pavyzdžiu gali būti „Vermutas“.

1.Vyno gamyba

Kalbant apie vyno gamybą, būtina paminėti vieną iš svarbiausių tiesų – apie 80% viso darbo vyksta vynuogyne. O ne vyno rūsyje. Tad didžiausią įtaką vynui turi šalia pačios vynuogės susiformavęs mikroklimatas (saulė, dirvožemis, krituliai) ir žmonių darbas laukuose.

Pagrindinis derliaus nuėmimo tikslas – į vyno rūsį atvežti prinokusias ir sveikas vynuoges. Kadangi vynuogių rūšys subręsta skirtingu laiku, visų pirma į vyno rūsį atkeliauja paprastesnės, stalo vynui ar šampano gamybai skirtos vynuogės, kurios anksčiau ir prisirpsta. Po to kitos.

Vynuogėse yra cukraus ir obuolių rūgšties. Išskirtinė šios uogos medžiaga – vyno rūgštis. Vynuogių odelėje slypi daugiausia aromatų bei uogos spalvą lemiančių medžiagų: priklausomai nuo rūšies, uogos būna gelsvos, raudonos ar net tamsiai mėlynos.

Jei vyktų raudonų uogų fermentacija be sąlyčio su odele – gautume baltąjį vyną, jei fermentacija trumpa – rožinį.odelė vynui papildomai suteikia žemės skonio. Raudonųjų vynuogių odelėse dar yra taninų. Brandūs taninai vyną padaro kompleksiškesnį bei žymiai padidina jo brandinimo potencialą, nes atlieka antioksidantų funkciją. Jauni taninai dažnai sutraukia burną, karsteli.

1.1Vyno gamybos procesas

Vyne vyksta alkoholio fermentacija. Paprasčiau šį procesą galima parašyti tokia formule:

C6H12O6(cukrus)+mielės→2 CH3CHOH(alkoholis)+2 CO2 (anglies dvideginis)

Formulė reiškia,kad mielės cukrų (fruktozę ir gliukozę) paverčia į alkoholį ir anglies rūgštį. Šiam procesui būtina tam tikra temperatūra (nuo 22 iki 280C), nes kitaip nukenčia vyno vaisiškumas ir aromatas. Dažnai vynų aprašymuose nurodoma, kokioje temperatūroje vyko fermentacija. Atkeliavusios į vyno rūsį vynuogės pirmiausia patenka į malūną, kuris atskiria vynuogių kekes nuo kotelių ir pašalina esančius lapus, kurie vyną šiek tiek apkartina. Vynuogių košė keliauja į spaudyklę, iš kurios jau teka vynuogių sultys. Po dviejų ar trijų dienų natūraliu būdu prasidės fermentacija, nes ant vynuogių yra laukinių mielių. Tačiau dažnai sultyse esančių laukinių mielių neužtenka, kad fermentacija vyktų sklandžiai iki galo. Tokiu atveju išgavus vynuogių sultis į jas papildomai dedama specialių vynui gaminti skirtų mielių.

1.2Brandinimas ir išpilstymas

Vyno brandinimui labai svarbus laikas, kuris akivaizdžiai lemia vyno kokybę ir skonį, ir nesvarbu, kur brandinama: specialiuose aukštos kokybės plieno cisternose, buteliuose ar ąžuolo statinėse.

Cisternose brandintų vynų ypatumai:

-Vaisiškumas, lengvumas,
ir minerališkumas

Ąžuolo statinėse brandintų vynų ypatumai:

-Vynas praturtinamas papildomais medžio, vanilės ir kitais aromatais

-Dėl taninų vynas gali bręsti ilgiau. Brandinimas statinėse geriau stabilizuoja aromatą ir spalvą

-Dėl taninų ir medžio lėčiau vyksta vyno oksidacija.

Statinės būna įvairaus dydžio. Jos daromos iš ąžuolo ar net kaštonmedžio, vyšnių medžio. Statinių talpa labai įvairi: nuo tradicinių, 225 l.,iki didžiųjų 10000 l. Bent trumpą laiką dauguma raudonųjų ir dalis baltųjų vynų papildomai brandinami tokiuose induose.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 1423 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.