Vynas ir jo gamyba
5 (100%) 1 vote

Vynas ir jo gamyba

Vynas – tai fermentuotos raudonųjų arba baltųjų vynuogių sultys. kad ir kaip gali būti keista, baltas vynas gali būti padarytas iš raudonųjų vynuogių. Kiekvienų metų kokybė būna kitokia ir dėl klimato ir dėl vyndarių darbo, todėl tos pačios rūšies vynas gali būti ypatingai geras vienais metais ir kiek prastesnis kitais. Vynas raugiamas ąžuolinėse statinėse. Kiekvienais metais visos statinės, visi ruošiamieji indai yra visiškai nauji, jie naudojami vienintelį kartą, po to viskas išmetama. Prancūzai sako, kad jei būtų naudojami tie patys indai ir kitais metais, tai jau nebūtų tikras tų metų vynas, nes jis primintų dalį praeitų metų vyno skonio.

Vynų kokybė priklauso ne tik nuo jo išlaikymo, vynuogių rūšies, bet ir nuo to, kur jos buvo išaugintos, koks buvo oras. Jei per daug lietaus ar rudenį per mažai saulės – tų metų vynuogės pagamina mažai cukraus, vynas esti nesaldus, arba jis yra maišomas su kitų vynuogių vynu.

Vynai gali būti:

– rūšiniai – pagaminti iš tam tikros rūšies vynuogių,

– kupažiniai – pagaminti iš įvairių rūšių vynuogių.

Priklausomai nuo kokybės ir išlaikymo vynai skirstomi:

1. Ordinariniai – neišlaikyti vynai. Jie realizuojami praėjus 3 mėn. po vynuogių apdorojimo.

2. Markiniai – išlaikyti, geros kokybės vynai, pagaminti iš tam tikros rūšies vynuogių, išaugintų tam tikroje vietoje. Jie realizuojami po dviejų metų nuo derliaus nuėmimo.

3. Kolekciniai – ypatingai geros kokybės vynai. Laikomi nustatytą laiką statinėse ir dvejus metus buteliuose, specialiose saugyklose, po to realizuojami.

Pagal gamybos technologiją ir sudėtį vynuogių vynai skirstomi:

1. Paprasti:

a) sausi,

b) pusiau sausi,

c) pusiau saldūs.

2. Spirituoti:

a) stiprūs (portveinas, cheresas, madera),

b) desertiniai (muskatiniai, tokajus, kagoras).

3. Aromatizuoti:

a) stiprūs (vermutai),

b) desertiniai.

4. Putojantys (šampanai).

Portveinas

Žodis “portveinas” kilęs iš vieno svarbiausių Portugalijos uosto Portu pavadinimo. per šį jūros uostą buvo eksportuojami stiprūs ispaniški vynai. Anglai juos vadino “vino-porto” arba “porto-vino”. Tačiau XVIII a. kelionė iš Portugalijos į Angliją būriniu laivu užtrukdavo, ir neprižiūrimas vynas statinėse imdavo gesti. Portugalai bijodami prarasti rinką, į eksportuojamą vyną sumanė įpilti vyno spirito. Iš jo buvo gaminamas konjakas, tad į Britų salas plukdomas vynas įgaudavo konjako prieskonį. Netrukus šis subtilus skonis tapo portugališko vyno skiriamuoju ženklu.

Kitas portveinui būdingas bruožas – vadinamasis “vaisių tonas”, išgaunamas portveinizacijos proceso metu, t.y. kaitinant misą statinėse iki 45-50oC, paskui vynas brandinamas 12-18 mėnesių. Tačiau taip gaminami tik markiniai portveinai, paprastieji brandinami tik 3 mėnesius. Portveinų stiprumas – 17-20 %, cukraus kiekis – 6-14 %. Portveinai puikūs aperityvai, labai tinka prie mėsos patiekalų.

Kagoras.

Šiam populiariam desertiniam vynui teko Prancūzijos miesto Kagoro, plytinčio netoli Pirėnų, vardas. Jis spaudžiamas iš raudonųjų vynuogių: uogos skinamos, kai jose susikaupia ne mažiau kaip 20 % cukraus. Prancūzai kagorą vadina “virtu vynu”, nes jis gaminamas iš susmulkintų vynuogių, kurios 18-24 val. kaitinamos 75-80oC temperatūroje. Taip ilgai kaitinamas vynas įgauna juodųjų slyvų, dažnai – grietinėlės ir šokolado skonį.

Nebrandintame kagore yra 16% spirito ir 16% cukraus, o markiniuose, brandintuose 3 metus – 18-25 % cukraus.

Madera

Maderai – daugiau kaip 500 metų. Padavimas byloja, jog kartą pirklys Indijon išplukdė didelę vyno partiją. Prikrautas pilnų statinių, burlaivis išplaukė iš Portugalijos, Madeiros salos. Apiplaukęs Afriką, dukart kirtęs pusiaują, vargais negalais pasiekė Indiją. Žinoma, visus tuos ilgus mėnesius vynas buvo be priežiūros. Pirklys pamanė, jog vynas beviltiškai sugedo, tačiau paragavęs vyno “keliauninko”, pamatė, jog jis puikus. Kitose statinėse vynas buvo ne mažiau gardus ir geras. Vyndariai susidomėjo šiuo netikėtu patyrimu. Jie nutarė, jog vyno skonį lėmė tropikų karštis. Taip buvo išrasta vyno maderizacijos technologija, kuomet gėrimo skonį suformuoja aukšta temperatūra, deguonis ir raugas. Spirito kiekis maderoje – 18-20 %, cukraus – 2-7 %. Geriausios maderos turi spragintų riešutų skonį, puikiai tonizuoja.

Tokajus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 660 žodžiai iš 2071 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.