Vyras ir moteris
5 (100%) 1 vote

Vyras ir moteris

Įžanga

Vyras ir moteris. Tik šių priešingų lyčių buvimas verčia pasaulį suktis. Kartu jos gali sudaryti tobulą, harmoningą sąjungą. Juk vyro ir moters pora gali pasauliui atiduoti neapčiuopiamai daug geros ar blogos energijos, gali sukurti naują gyvybę, per ją atiduoti savo indėlį žmonijai.

Nuolat keičiantis ir besivystant visuomeninei istorijai, šalia, kaip neatsiejama gija, vystėsi ir bendravimas tarp vyriškosios ir moteriškosios lyties. Nors tai nėra pabrėžiama, tačiau gausu įrodymų, kad istoriniams posūkiams didžiausią įtaką visgi darė tuometinių vyro ir moters santykių padėtis. Tačiau visuomenės buvo pripažinta, kad pasaulio valdovai ir veikėjai „oficialiai“ gali būti tik vyrai, o moters veikla griežtai buvo apribojama namų židiniu, vaikais. To priežastis – moterys buvo laikomos žemesnio lygio, mąstymo personomis, nepajėgiomis spręsti svarbius klausymus.

Kas keisčiausia, tai kad toks santykis tarp vyro ir moters, koks jis yra dabar, pasiektas tik visai neseniai. Pirmąkart šios lytys pateikiamos kaip lygiavertės, išskiriant skirtingus lyčių privalumus. Būtent XX a. antroje pusėje yra atveriamos durys į lyčių lygybių pripažinimą, tai reiškia, kad į kiekvieną asmenį pradedama žiūrėti kaip į žmogų, nepriklausomą nuo jo lyties, galintį atlikti jam pajėgius veiksmus. Kiekvienas vyras ir taip pat kiekviena moteris šiais laikais nevaržomai gali pretenduoti į profesiją (žinoma, jei ji atitinka fizinį pajėgumą), kuri dar prieš 50 metų buvo skirta dirbti tik vienai ar kitai lyčiai. Kiekvienas darbas imtas vertinti pagal jo rezultatus, o ne pagal tai, kieno jis buvo atliktas.

Šioje naujoje demokratijos ir lygybių eroje galime iš naujo, kitaip atsakyti i daugelį jau apsvarstytų ir „nuosprendį“ turinčių klausymų. Ir tai dabar gali padaryti bet kuris daugumos šalių gyventojas, nepriklausomai nuo jo padėties visuomenėje ar lyties.

I. Nelygybė.

Rašytojams ir filosofams nuo seno aktuali tema buvo rašyti ir diskutuoti apie vyrus ir moteris – apie jų skirtumus ir tarp jų esančią trauką. Bet čia galime pastebėti vieną daug sakantį ir viską pakeičiantį dalyką – visi tie rašytojai ir filosofai, tai didžioji dauguma vyrų. O tiksliau sakant, iki XIX – XX amžiaus moterys kaip rašytojos ar folosofės (jau nežiūrint į kitas profesijas) buvo nepripažįstamos. Dėl to drąsiai galima sakyti, kad vyravęs patriarchizmas užgniaužė ir sunaikino dar nesusidariusią moters kurybos ir nuomonės išsakymo dalį, kuri gal butų sudariusi net pusę esamos kurybos ir pakeitę visuomeninio mąstymo kryptį bei gerbuvio lygį. Todėl dėl dabar kylančiu feminizmo bangų nereikia stebėtis – moterys nori atsiimti prarastą laiką, išsakyti tai, ko nepasakė per daugiau kaip 2000 metų.

Imant bet kurią knygą, parašytą anksčiau nei XVIII amžiuje, jos autorius yra vyras.Taip pat verta pastebėti, kad į tą sarašą įrašoma net ir Biblija! Visi jos puslapiai sudaryti iš būtent apaštalų vyrų užrašymų. O pačioje Biblijoje minima, kad moteris negali atlikti kunigo pareigų. Manau, šiem Biblijos nuosperendžiam turėjo nemažos įtakos tuometinė lyčių nelygybė. Tik, žinoma, tais laikais tai buvo visiškai normalus reiškinys, kadangi moterims nebuvo prieinamas toks išsilavinimo lygis, koks vyrams, kad moterys galetų užimti aukštesnius postus visuomenėje.

Taipogi galia valdžioje buvo matuojama pagal fizinę galią – karuose ir mūšiuose nugalėjusieji galėdavo sau garantuoti valdžią. O tai be abejonės buvo vyrai. Moterims tekdavo pasitarnauti tik pratęsiant giminę ir suteikiant vyrui palaimos jausmą. Taip buvo priimta, taigi nėra ko stebėtis, kai 1431 metais ant laužo buvo sudeginta Žana d’Ark. Ji, nors ir tarnavo savo valstybės labui, buvo apkaltinta raganavimu, nes nusižengė vyravusiom nuostatom kad moters vieta namie. Tačiau įsigilinant į šią istorinę situaciją atsekama, jog tokia sudeginimo priežastis buvo tik pretekstas, tikrasis tikslas eilinį kartą buvo valdžia – Prancūzijos valdovai pabijojo, kad vadžią savo karingumu iš jų gali atimti Žana d’Ark, dėl to ji ir buvo apkaltinta bendravimu su velniu. Suprantama, kad tokį nuosprendį turėjo paskelti bažnyčios atstovai, o bažnyčioms atstovams tai liepusieji buvo valdovai, o valdovais buvo tik vyrai. Tai tik paliudija, kad net ir bažnytinės nuorodos, kuo žmonės labiausiai pasitikėję ir vadovavęsi, dažnai priklausė nuo naudos vyrams.

Iš tiesų, moterys buvo naudojamos kaip daiktai, dažniausiai neturintys pasirinkimo. Jas „naudodavo” valstybiniams sandyriams sudaryti – ištekinant jaunas monarchų dukteris už kitų šalių būsimųjų valdovų, buvo sudaroma sąjunga, pasirašoma taika ir panašiai. Į norus ar prieštaravimus dėmesio kreipiama nebuvo. Net logiškai pamasčius apie neįmanomą sutuoktų porų gyvenimą buvo neatsižvelgiama. Kaip pavyzdį galima pateikti Krėvos uniją, kitaip vadinamą „vedybine unija”. Čia kunigaikštis Jogaila, kuriam tuo metu buvo 56 metai, vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą, kuriai tuomet ėjo savo vos 10-tuosius metus! Įdomu, kaip tokia santuoka būtų pavadinta šiais laikais? Juk tai visiškas absurdas, žmogaus laisvės ir pasirinkimo teisės nepaisymas. Liūdniausia, kad panašių santuokų buvo gausu ne tik karališkosiose, bet bajorų, grafų, turtingų žemvaldžiu šeimose:
jauna mergina ištekinama tėvų, tiksliau šeimos galvos, kuri be abejonės buvo tėvas, nuožiūra už materialiai atitinkančio pretendento.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 880 žodžiai iš 2715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.