Vyresniųjų klasių mokinių asmenybės savybių vaidmuo priimant sprendimus
5 (100%) 1 vote

Vyresniųjų klasių mokinių asmenybės savybių vaidmuo priimant sprendimus

Turinys

Įvadas

………………………………………………………………….

……………………………………………..3

Darbo tikslai ir

uždaviniai…………………………………………………………

………………………….. 4

1. Sprendimo priėmimo mechanizmas

………………………………………………………………….

…5

2. Asmenybės

samprata…………………………………………………………..

…………………………….6

2.1.Asmenybės apibrėžimas. Pagrindinės

sąvokos…………………………………………..6

2.2. Asmenybės vystymosi stadijos pagal E.

Erikson……………………………………..9

3.

Paauglystė…………………………………………………………

…………………………………………….10

3.1. Pagrindinės paauglystės amžiaus tarpsnio

problemos……………………………….10

3.2. Pažintinė ir moralumo

raida……………………………………………………………..

…..11

3.3. Socialinė raida. Tapatumo

krizė…………………………………………………………….1

2

3.5. Bendraamžių

įtaka……………………………………………………………..

………………..15

4. Vyresniųjų klasių mokinių asmenybės savybių vaidmuo priimant

sprendimus…………17

Išvados……………………………………………………………

………………………………………………….18

Literatūros

sąrašas……………………………………………………………

…………………………………..19

Įvadas

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas švietimo sistemai kelia

uždavinį “sudaryti sąlygas individualybei plėtoti”. Lietuvos švietimo

reforma nuo pat pradžios skiria dėmesį vaiko individualybei, siekia

sudaryti sąlygas vaiko saviraiškai, pasirinkimo ieškojimams. Švietimo

koncepcija įvardija trejopą ugdymo diferencijavimo paskirtį: padėti

formuotis vaiko struktūrizuotam mąstymui, mokant atskirų mokomųjų dalykų

(dalykinis mokymas), sudaryti galimybę mokiniui rinktis pagal interesus ir

polinkius (profiliuotas mokymas), sudaryti sąlygas vaikui mokytis pagal

gabumus ir sugebėjimus (individualizuotas mokymas). Profilinis mokymas

tampa vienu svarbiausių švietimo reformos darbų. Tai turėtų padėti

mokiniams apsispręsti pasirinkti norimą profilį ar pakraipą. Baigę

dešimtmetę mokyklą ir atsižvelgdami į savo sugebėjimus ir norus, mokiniai

gali rinktis – toliau mokytis gimnazijose, profiliuotose ar profesinėse

mokyklose.

Profilinio mokymo įvedimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 11

– 12 klasėse sudaro sąlygas visiems moksleiviams įgyti kryptingesnių ir

gilesnių žinių, efektyviau ugdytis bendruosius bei specialiuosius

gebėjimus, tikslingai orientuotis į tolesnių studijų bei profesinės veiklos

kryptį. Profilinio mokymo tikslas – geriau tenkinti besimokančiųjų

poreikius, mažinti mokymosi krūvį, sudaryti galimybes moksleiviams rinktis

profilį, pakraipą, o juose – mokomuosius dalykus ir jų kursus, kurių reikės

būsimai mokymosi ir profesinei veiklai. Bet tuo pačiu iškyla klausimas ar

visi moksleiviai yra pasirengę priimti tokį sprendimą.

Moksleiviui, baigiančiam dešimtąją klasę, pasirinkti vieną

profilį nėra lengva dėl kelių priežasčių. Pirma, dar ne visi moksleiviai

gerai žino, ką ketina veikti baigę vidurinę mokyklą, kokią aukštąją ar

aukštesniąją mokymo įstaigą pasirinks. Antra, profilių ir pakraipų pasiūla

kol kas yra ribota dažniausiai dėl mokyklos galimybių: materialinės-

techninės bazės, atskirų dalykų pedagogų stokos, organizacinių problemų ar

tiesiog nepasirengimo greitam persitvarkymui. Trečia, moksleiviai ne visada

gerai pažįsta save, individualias psichines ir asmenybės savybes. Ketvirta,

norai ne visada sutampa su galimybėmis, tiek subjektyviomis (gebėjimai,

sveikata), tiek su objektyviomis (socialinės sąlygos) (L. Paurienė, 2000).

Darbe bus bandoma išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių

asmenybės savybių vaidmenį priimant sprendimus. Didelis dėmesys bus

skiriamas paauglystės periodo problemoms, nes būtent šį amžiaus tarpsnį

atstovauja 10 – 11 klasėje esantys mokiniai. Bus bandoma bendrai pažvelgti

į spendimo priėmimo mechanizmą, daugiau neliečiant profiliuoto mokymosi

problemos. Kadangi kalbama apie asmenybės savybių vaidmenį, darbe bandoma

trumpai apžvelgti asmenybės sampratą ir pagrindines asmenybės teorijas.

Gali iškilti klausimas, ar galima 15 – 17 metų paauglį laikyti asmenybe.

Daugelis autorių
brandžia asmenybe laiko individą su galutinai

susiformavusiu tam tikrų savybių rinkiniu, vertybių sistema. Tačiau šiuo

atveju omeny turima ne brandi, bet besiformuojanti asmenybė, kur taip pat

stebimi raidos dėsningumai bei tam tikros individualios savybės. Plačiau

bus aptariama tapatumo formavimosi krizė, nes priklausomai nuo to, kokioje

tapatumo formavimosi stadijoje yra asmuo priklauso ir jo gebėjimas

savarankiškai priimti sprendimus, konformizmo lygis bei kitos asmenybės

savybės.

Darbo tikslas

Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių asmenybės savybių vaidmenį priimant

sprendimus.

Uždaviniai

• Aptarti sprendimų priėmimo mechanizmą.

• Trumpai aptarti asmenybės samprata, jos vystymosi tarpsnius.

• Paauglystės periodas ir šiam amžiaus tarpsniui būdingiausios

problemos.

– Socialinė raida ir tapatumo krizė paauglystėje.

– Aptarti konformizmo problemą ir bendraamžių įtaką paauglystės amžiuje.

• Apžvelgti mokinių asmenybės savybių sąsają su sprendimų priėmimu.

1. Sprendimo priėmimo mechanizmai

Sprendimo priėmimas – tai bendra sąvoka apimanti: a) pasirinkimo

procesą; b) daugelį teorijų ir tyrinėjimų bandančių išsiaiškinti, kaip

individas pasirenka iš kelių alternatyvų. Pagrindinis dėmesys skiriamas

tam, kaip asmuo priima sprendimus (The Penguin Dictionary of Psychology,

2001).

Tyrimų susijusių su sprendimų priėmimu tikslas yra išanalizuoti, kaip

individas suderina poreikius (norus, asmenines vertybes, uždavinius,

interesus, tikslus) ir patirtį (lūkesčius, turimas žinias, priemones)

renkantis veiksmų eigą (R. Hastie, 2001). Abstraktų spendimų priėmimo

modelį sudaro trys komponentai: a) veiksmų eiga (pasirinkimo galimybės ir

alternatyvos); b) turimos žinios apie esamą padėtį, procesus ir įvykius

supančioje aplinkoje (įskaitant rezultatų numatymą ir būdus jiems

įgyvendinti); c) poreikiai, vertybės ir norai, susiję su vienų ar kitų

veiksmų kombinacijos rezultatais. Geram sprendimui būtina parinkti

efektyvius būdus, kurie yra prieinami esamomis aplinkybėmis ir įgyvendina

individo tikslus.

Apsisprendimui įtakos turi ir asmeninės individo savybės, tokios kaip

polinkis rizikuoti, pasitikėjimas savimi ir panašiai, emocijos (Landman

1993, Parducci 1995, Roese & Olson 1995). Kalbant apie emocijas, ne tik

emocijos įtakoja apsisprendimą, bet ir apsisprendimo duoti rezultatai

įtakoja emocijas. Isen (1993) teigia, kad išgyvendami teigiamas emocijas

individai kūrybiškiau sprendžia problemas ir lengviau priima informaciją.

Tuo tarpu, neigiamos emocijos susiaurina dėmesio ratą ir neleidžia

įžvelgti daugiau problemos sprendimo alternatyvų (Fiedler 1988). Priimant

sprendimus įtakos turi ir aplinkos faktoriai, stimulai bei asmeninė

patirtis.

R. M. Pirillo (1987) išskiria du lygiagrečius metodus susijusius su

sprendimais: sprendimo priėmimo ir problemos sprendimo, turinčius atskiras

metodikas. Jie sprendimo ieškojimo procese abu yra labai svarbūs ir seka

vienas paskui kitą.

Sprendimo priėmimo situacijoje asmuo priima sprendimą norėdamas

veikti, galbūt kažką keisti. Problemos sprendimo situacijoje asmenį priimti

sprendimą verčia tam tikros aplinkybės, kurios nekontroliuojamos ir nuo jo

nepriklauso.

V. Šidlauskienės atliko tyrimą, kurio objektas buvo moksleivių

gebėjimas priimti sprendimus. Buvo ištirta 162 merginos ir vaikinai,

besimokantys Biržų miesto „Aušros“ bendrojo lavinimo mokyklos XI – XII

klasėje (maždaug 17 – 18 metų). Gauti rezultatai parodė, kad 57 – 60%

moksleivių dažnai kyla problemų, kurias spręsti privalo patys, 39%

pareiškė, kad jiems sunku priimti sprendimą, kad nepasitiki savo jėgomis ir

bijo atsakomybės. Savo sprendimais patenkinti buvo tik 8 – 10% mokinių. 21

– 23% priimant sprendimą visada klausė kitų patarimo ir net 40% laukė kitų

palaikymo. Išaiškėjo 6 – 9 % nepasitikinčių, labai savikritiškų mokinių,

kuriems sprendimo priėmimas labai sunkus ir atsakingas, todėl jie

absoliučiai pasitiki kitų nuomone. Apie 78% mokinių pasižymėjo vidutiniu

savarankiškumu ir tik 13% mokinių buvo tikrai savimi pasitikintys ir

nebijantys, siekiantys spręsti savo problemas ir besistengiantys rasti

išeitį iš susidariusios situacijos.

Kyla klausimas, dėl kokių priežasčių jaunuoliams taip sunku

apsispręsti, kokios asmenybės savybės veikia sprendimo priėmimo mechanizmą.

2.Asmenybės samprata

Kadangi toliau bus kalbama apie asmenybės savybes, svarbu trumpai

aptarti asmenybės sampratą, bei jos vystymosi tarpsnius.

2.1.Asmenybės apibrėžimas. Pagrindinės sąvokos.

Žodis „asmenybė“ anglų kalboje yra kilęs iš lotyniško žodžio

„persona“. Šis žodis reiškė kaukes, kurias dėdavo aktoriai Senovės

Graikijoje teatrinių pasirodymų metu. Nuo tada iki dabar terminas asmenybė

yra vartojamas daugelio žmonių įvairiose gyvenimo situacijose. G. Allport

(1937), pripažintas vienas iš
žymesnių asmenybės teoretikų, surado šimtus

termino „asmenybė“ arba jo sinonimų panaudojimo atvejų literatūroje, mene,

teisėje, filosofijoje ir psichologijoje, jau nekalbant apie kasdienį

gyvenimą, kur į termino „asmenybė“ reikšmę dažniau įtraukiamas „išorinis

socialinis įvaizdis“, neatitinkantis psichologų naudojamos termino

reikšmės.

Nepaisant to, kad psichologai bando atsiriboti nuo neprofesionalių

požiūrių į asmenybę, iki šiol nėra sukurto vieningo „asmenybės“ apibrėžimo.

Kiekvienas autorius turi savo požiūrį į asmenybę ir dažniausiai pateikia

skirtingą nuo kitų apibrėžimą.

Yra naudinga paminėti ir kitas sąvokas kalbant apie asmenybę.

Individas – tai atskira būtybė, atskirta nuo kitų būtybių laiko ir erdvės

atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio

ypatybėmis. Tai savitas įgimtų ir įgytų ypatybių derinys. Protingas

individas – asmuo, metafiziniu požiūriu – žmogiškosios būtybės pagrindas,

visų galių nešėjas. Asmuo visada yra tapatus sau. Asmuo savo asmenybę

suvokia kaip savąjį Aš. Tai žmogaus savęs vertinimas, savigarba, siekimai,

savęs įsivaizdavimas dabar ir ateityje. Asmuo, lygindamas savo mintis bei

vaizdinius apie save su tikrosiomis savo gyvenimo aplinkybėmis, remdamasis

savo patirtimi, keičia savo elgesį. Tai bendra psichologinė pažiūra į

asmenybę.

Dabar psichologijoje turbūt dažniausiai vartojamas G.Allport asmenybės

apibrėžimas: asmenybė yra dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus

organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo

žmogaus santykį su tikrove.

Šiuo metu asmenybės psichologijoje nėra galutinai priimto požiūrio

apie tai, koks požiūris į asmenybę yra geriausias, ją tyrinėjant ir bandant

paaiškinti žmogaus elgesį. Egzistuoja daug alternatyvių skirtingų autorių

teorijų, kurie pateikdavo savo požiūrį į tą patį fenomeną – asmenybę.

Kiekviena asmenybės teorija, tai rūpestingai patikrinti teiginiai ir

hipotezės apie tai, kas žmonės iš tikrųjų yra, kaip jie elgiasi ir kodėl

jie elgiasi būtent taip. Kai kurie autoriai ( Hall, Lindzey, 2000 )

suskaičiavo dažniausiai minimus vadovėliuose autorius ir padarė išvadą, jog

populiariausiomis išlieka pagrindinės trys grupės teorijų –

psichoanalitinės, biheivioristinės – kognityvinės , humanistinės.

Vientisą ir išsamiausią žmogaus asmenybės teoriją – psichoanalizės

teoriją – XXa. pradžioje sukūrė S.Freud, o ją išvystė C.G.Jung, A.Adler,

K.Horney, H.S.Sullivan ir E.Fromm.

Z. Freud (1856- 1939)- austrų psichiatras ir psichologas, sukūręs

individo psichoseksualinio vystymosi teoriją, pasiūlęs laisvų asociacijų

metodą laikyti psichoanalitinės terapijos pagrindu.

Psichoanalizė pagrįsta dviem pagrindinėmis hipotezėmis. Pirmosios

esmė ta, kad kiekvienas psichologinis reiškinys turi konkrečią priežastį.

Froidas įrodinėjo, kad sapnų turinys, nors dažnai atrodo nieko bendro su

realybe neturintis, yra sąlygojamas nesąmoningų žmogaus impulsų ir norų.

Kalbos, rašymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas laikė

ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neįsisąmonintų siekių ir troškimų

liudijimu.

Antroji hipotezė sako, kad neįsisąmoninti procesai vaidina žymiai

svaresnį vaidmenį formuojant mąstymą ir elgesį, nei sąmoningi. Žmogus

dažnai nežino tikrųjų savo siekių ir norų.

Tęsdamas tyrimus, Freud sukūrė struktūrinį žmogaus psichinio gyvenimo

organizacijos modelį. Jis išskyrė tris pagrindines dalis: Id, Ego, ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1689 žodžiai iš 5628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.