Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė
5 (100%) 1 vote

Vyriausybės biudžetinės politikos Lietuvoje analizė

TURINYS

ĮŽANGA 5

1. BIUDŽETO SAMPRATA 6

1.1 BIUDŽETO RAIDA 6

1.2 BIUDŽETO ESMĖ IR FUNKCIJOS 7

2. BIUDŽETO POLITIKA 10

2.1. BIUDŽETO PAJAMOS IR IŠLAIDOS 11

2.2. BIUDŽETO SUBALANSAVIMO PROBLEMA. BIUDŽETO DEFICITAS 12

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDARA IR BIUDŽETO

PROCESAS 15

3.1 LR BIUDŽETO SANDARA IR STRUKTŪRA 15

3.2 BIUDŽETO PROCESAS 18

3.2.1 BIUDŽETO PROJEKTO SUDARYMAS 20

3.2.2 BIUDŽETO PROJEKTO SVARSTYMAS IR BIUDŽETO PRIĖMIMAS 21

3.2.3 BIUDŽETO VYKDYMAS IR KONTROLĖ 22

4. LR NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ ANALIZĖ 24

4.1 LR NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMŲ ANALIZĖ 24

4.2. LR NACIONALINIO BIUDŽETO IŠLAIDŲ ANALIZĖ 28

4.3 LR NACIONALINUIO BIUDŽETO DEFICITO ANALIZĖ 34

4.4 2005 METŲ LR BIUDŽETO PROJEKTAS 36

4.5 BIUDŽETINĖS POLITIKOS KRYPTYS BEI ANALIZĖS APIBENDRINIMAS 37

IŠVADOS 38

LITERATŪRA 40

LENTELĖS

4.1.1 lentelė. LR nacionalinio biudžeto pajamos 1996-2003 metais 24

4.1.2 lentelė. LR nacionalinio biudžeto mokestinės pajamos 1996–2004* metais 26

4.2.1 lentelė. LR nacionalinio biudžeto išlaidos 1996-2003 metais 28

4.2.2 lentelė. LR nacionalinio biudžeto išlaidos 1996-2002 metais 30

4.3.1 lentelė. LR nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos 1996-2003 m. palygintos su BVP 34

PAVEIKSLAI

3.2.1 pav. Biudžeto proceso valdymas 19

4.1.1 pav. Valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamų sudėtis 1996-2003 m. 24

4.1.2 pav. Nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūra 1996-2004* m. 26

4.2.1 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidų sudėtis 1996-2003 m. 29

4.2.2 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidos ekonomikai 1996-2002 m. 31

4.2.3 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidos socialinei sferai 1996-2002 m. 32

4.2.4 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidos kitoms valstybės funkcijoms 1996-2002 m. 33

4.3.1 pav. Nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų palyginimas 1996-2003 m. 34

4.3.2 pav. Nacionalinio biudžeto deficitas 1996-2003 m. 35

ĮŽANGA

Pagrindinis vaidmuo reguliuojant valstybės ūkio bei socialinę raidą tenka nacionaliniam biudžetui. Kieviena valstybė biudžeto pagalba tobulina visuomeninės gamybos struktūrą, finansuoja daug valstybės gyventojų socialinio aprūpinimo sričių, įtakoja mokslo ir technikos pažangą šalyje. Taigi biudžetas yra vyriausybės politikos priemonė, padedanti paskirstyti ribotus valstybės išteklius socialiniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti. Be to, biudžetas yra finansinio valdymo priemonė, vykdanti ne tik apskaitos funkciją valstybėje, bet ir įpareigojanti valstybės tarnautojus atsakyti už pajamas ir išlaidas jų veiklos srityje. Taigi vyriausybės vykdoma politika nacionalinio biudžeto atžvilgiu įtakoja šalies piliečių gyvenimą. Šio klausimo aktualumas ir paskatino mus panagrinėti Lietuvos nacionalinį biudžetą ir jo atžvilgiu vykdomą šalies vyriausybės politiką.

Mūsų kursinio darbo tikslai:

1) aprašyti ir paaiškinti nacionalinio biudžeto esmę, sandarą, struktūrą ir biudžetinę politiką;

2) išanalizuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto struktūrą, sandarą ir jo kitimą 1996 – 2004 metais bei šio aptarti kitimo priežastis.

Tai įgyvendinti padėjo įvairios ekonominės knygos, vadovėliai, periodiniai leidiniai, internetiniai šaltiniai ir įstatyminiai aktai.

1. BIUDŽETO SAMPRATA

1.1 BIUDŽETO RAIDA

Žodis biudžetas pirmiausia pradėtas vartoti Anglijoje. Kilęs iš seno prancūzų žodžio bouge arba boulgette, kaip išvestinio iš lotynų kalbos bulga. Anglai, perėmę tą žodį iš normanų, iš jo padarė budge arba budget ir davė šiam žodžiui reikšmę – odinis krepšys, kuriame Anglijos iždo kancleris atsinešdavo į parlamentą savo finansinius projektus. Vėliau žodžiu biudžetas pradėta suprasti patys finansiniai projektai, kuriuose būdavo nurodyta reikalaujami mokesčiai ir būsimos išlaidos. Iš anglų šį žodį perėmė prancūzai, nuo 1802 metų pradėję jį oficialiai vartoti žodynuose ir finansų ūkio terminologijoje. XIX amžiuje žodis biudžetas paplito po visą pasaulį ir juo pradėta žymėti viešojo finansinio ūkio pajamų ir išlaidų planas. Dabar biudžetas ekonomine prasme suprantamas kaip viešojo finansų ūkio tam tikram laiko tarpui skaitmeninis laukiamų pajamų ir numatomų išlaidų priešpriešais sustatytas ir išvedamas jų balansas, o juridine – įstatymų leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomos ir sutvarkomos viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos.

Biudžeto raida apima ilgą istorinį laikotarpį – nuo vergovinės iki šiuolaikinės išvystytos ekonominės valstybės. Tačiau tik XIX amžiuje biudžetas įgyja dabartinės reikšmės ir viešosios teisės pobūdį, kai visos valstybės pajamos ir išlaidos įtraukiamos į vieną bendrą sąrašą ir kiekviena valdymo šaka tenkinasi tik tomis sumomis, kurios tuo sąrašu jai paskirtos ir leistos.

Anglija pirmoji pradėjo sudarinėti biudžetą. Čia nuosekliai plėtėsi parlamento teisė leisti imti mokesčius bei peržiūrėti išleistų sumų ataskaitą, o vėliau ir nustatyti, kiek ir kokiems reikalams valdžia gali išleisti surenkamų mokesčių. Prancūzijoje sistemingi ir pilnesni biudžetai atsiranda Sully ir Neckerio ministeriavimo laikais, tačiau šių dienų prasme biudžetas joje atsiranda tik
Didžiosios revoliucijos metu, o visi pagrindiniai biudžeto konstitucijos principai įgyvendinami XIX amžiuje. Rusijoje sistemingai sudarinėti biudžetą pradėta tik nuo 1862 metų, kada buvo išleistos taisyklės biudžetui sudaryti.

Lietuvoje biudžeto pobūdžio sąmatų sudarymo pėdsakų randama XV amžiaus pabaigoje. Sistemingesni ir pilnesni biudžetai pradėti sudarinėti tik XVII amžiuje. 1775 metų biudžete galime pastebėti viešumo, tikrumo ir išspecializavimo dėsnius. Valstybę padalijus, jos dalių biudžetai ėjo atitinkamų valstybių biudžetuose. Po I pasaulinio karo įsikūrus Lietuvos valstybei, pirmas biudžetas buvo sudarytas 1919 metais. Lietuvos valstybės biudžetas buvo sudaromas vadovaujantis prieškariniais Rusijos įstatymais ir taisyklėmis bei iš dalies ir seimo dviem skaitymais priimtu biudžeto įstatymo projektu. Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas, o 2003 metų gruodžio 23 dieną nauja jo redakcija (10, p.60).

1.2 BIUDŽETO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Biudžetas – tai valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu. Biudžeto sistema yra įstatymu nustatyta šalies valstybinio biudžeto dalis, priklausanti nuo valstybės administracinio suskirstymo. Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro atskiras valstybės biudžetas, taip pat atskiri savivaldybių biudžetai. Svarbią reikšmę turi valstybės biudžetas, į kurį centrinė valdžia sukaupia dalį nacionalinio produkto, paskirstomo per finansų sistemą. Valstybės biudžetui priklauso stambiausi valstybės pajamų šaltiniai bei pagrindiniai išlaidų straipsniai, susiję su svarbiausiomis valstybės vykdomomis funkcijomis. Vietiniai biudžetai yra kaip pavaldiniai. Jie skirti aprūpinti finansiniais ištekliais vietines valdžios institucijas. Kiekvienas teritorinis – administracinis padalinys turi savo biudžetą. Jie sudaromi, tvirtinami, vykdomi vietinių valdžios organų, tačiau padeda įgyvendinti centrinės valdžios vykdomą ekonominę ir socialinę politiką. Be to, vietiniams biudžetams skiriamos dotacijos iš centrinio biudžeto.

Valstybės biudžeto ekonominę esmę sudaro piniginiai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų dėl nacionalinių pajamų perskirstymo. Šie piniginiai santykiai yra vadinami biudžetiniais santykiais. Biudžetiniai santykiai susiję su piniginių lėšų centralizuoto fondo formavimu ir jo panaudojimu bendravalstybiniams poreikiams patenkinti. Valstybės biudžetas yra didžiausias centralizuotas valstybės fondas, per kurį akumuliuojama pagrindinė dalis lėšų, reikalingų valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. Už valstybės biudžeto sudarymą yra atsakinga šalies vyriausybė (3, p.51).

Valstybės biudžetui būdingos dvi funkcijos:

 Biudžeto paskirstomoji funkcija. Jos turinį apibūdina finansinių išteklių perskirstymo procesai tarp atskirų visuomeninės gamybos dalyvių. Per biudžetą vykdomos įvairių lygių (valstybės, savivaldybių) ir tipų (tarpšakinis, tarpregioninis) lėšų perskirstymas.

 Biudžeto kontrolės funkcija. Ji pasireiškia tuo, kad biudžetas objektyviai – per valstybės piniginių lėšų fondo formavimą ir panaudojimą – atspindi ekonominius procesus, vykstančius ekonomikos struktūrinėse grandyse. Dėl to biudžetas gali „signalizuoti“ apie tai, kaip lėšos patenka valstybės žinion iš įvairių ūkio subjektų ir kiek atitinka valstybės centralizuotais ištekliais finansuojamus poreikius.

Biudžetinio mechanizmo dėka praktiškai galima spręsti labai svarbius valstybės uždavinius:

 Ekonomikos valstybinis reguliavimas. Biudžeto dėka valstybė gali tobulinti visuomeninės gamybos struktūrą. Šiam tikslui valstybė naudoja įvairias tiesioginio ir netiesioginio poveikio ekonomikai priemones: įmonių subsidijavimą, valstybės investicijas ir pan.

 Gamybinių procesų valstybėje skatinimas. Teisingai sureguliuotas biudžetinis mechanizmas realiai įtakoja mokslo ir technikos pažangą šalyje, gamybos materialinės ir techninės bazės atnaujinimą ir tobulinimą.

 Socialinių procesų valstybėje skatinimas. Valstybės biudžeto lėšų dėka finansuojama daug valstybės gyventojų socialinio aprūpinimo sričių: švietimas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas. Valstybės teigiamus socialinius poslinkius lemia būtent valstybės biudžete numatytos socialinės sferos finansavimo lėšos. Jos atspindi ir valstybės socialinę politiką.

 Valstybės biudžetinės politikos vykdymas. Valstybės biudžetinę politiką atspindi atskiri biudžeto pajamų ir išlaidų straipsniai, parodantys finansavimo šaltinius ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo kryptis (3, p.52).

Biudžeto pajamų ir išlaidų nustatymas biudžetiniams metams yra biudžeto planavimas. Šis procesas apima biudžeto projekto sudarymo, svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Tai reglamentuojama atitinkamais valstybės įstatymais, kurie numato visų šalies biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Valstybės biudžeto formavimas ir paskirstymas iš esmės atskleidžia vyriausybės vykdomą politiką: pagrindinių programų tikslus, prioritetus, vyriausybės pastangas teikti visuomenei reikalingas paslaugas.

Norint, kad valstybės biudžetas iki galo atliktų savo funkcijas ir uždavinius, jį sudarant yra laikomasi tam tikrų principų.
Biudžeto santvarkos principai – pagrindiniai dėsniai, kuriais remiantis tvarkomas konstitucinis valstybės biudžetas. Svarbiausi yra šie 4 biudžeto sudarymo principai:

 Biudžeto vieningumo principas. Jis reiškia, kad valstybė gali turėti tik vieną nacionalinį biudžetą, apimantį visas valstybės išlaidas ir pajamas. Biudžeto vieningumas išreiškiamas per egzistuojančią vieningą biudžetinę sistemą valstybėje, standartizuotus finansinius dokumentus bei vieningą biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.

 Biudžeto pilnumo principas. Jis papildo biudžeto vieningumo principą: kiekviename biudžeto straipsnyje turi būti parodomos visos atitinkamo straipsnio išlaidos ir pajamos. Tai palengvina valstybės finansų kontrolės funkciją.

 Biudžeto realumo (teisingumo) principas. Jis nukreiptas prieš biudžeto falsifikavimo galimybę. Šis principas numato valstybės finansinių operacijų, susijusių su pajamomis ir išlaidomis, teisingą atvaizdavimą biudžete, atitinkantį patvirtintas biudžete išlaidų sumas.

 Biudžeto viešumo principas. Šis principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą, t.y. suteikti valstybės pagrindinėms pajamoms ir išlaidoms viešumą, ir leisti su juo susipažinti kiekvienam norinčiam. Biudžeto viešumo principas įsigalėjo tik XIX amžiuje.

Pažymėtini keturi pagrindiniai biudžeto vertinimo aspektai (7, p.59):

 Biudžetas vertinamas kaip vyriausybės politikos realizavimo priemonė, padedanti paskirstyti ribotus valstybės resursus socialiniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti.

 Biudžetas yra valstybės valdymo ir administravimo priemonė: iš valstybės biudžeto yra finansuojamas valstybės ir valdžios institucijų išlaikymas, įvairių valdymo ir administravimo (įskaitant atliekamas prievartos būdu) funkcijų vykdymas.

 Biudžetas, kaip ekonominio reguliavimo priemonė, sudaro prielaidas šalies ekonomikos, atskirų regionų, miestų ir kitų administracinių vienetų ūkiui vystyti. Atliekant pajamų paskirstymo funkciją, galima kažkokiu mastu įtakoti užimtumo lygį, infliaciją, atskirų ūkio šakų ar veiklos sričių spartesnį ar lėtesnį vystymą.

 Biudžetas, kaip finansinio valdymo priemonė, reikalauja vykdyti ne tik apskaitos funkciją bendravalstybiniu lygiu, bet ir atsakyti už pajamas bei išlaidas valstybės tarnautojus jų veiklos sferoje.

2. BIUDŽETO POLITIKA

Biudžeto politika – tai valstybės priemonių planas, kuriuo siekiama per biudžeto pajamų ir išlaidų santykį reguliuoti ekonomikos procesus.

Nacionalinis ir valstybės biudžetai rodo vyriausybės vykdomą politiką: išskirtinius prioritetus, pagrindinius programų tikslus, visas teikiamas paslaugas visuomenei. Todėl biudžeto politika yra:

 valstybės politika, reguliuojanti ribotų šalies išteklių skirstymą ekonominių bei socialinių poreikių tenkinimui;

 valstybės valdymo ir administravimo priemonė, apibrėžianti vyriausybės paslaugas bei valstybines programas ir jų teikimo būdus, nustatanti išlaidų dydį ir kriterijus, kuriais galima įvertinti konkrečios veiklos efektyvumą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu;

 ekonominio valdymo priemonė, kurios dėka valstybė veikia šalies ūkio raidą;

 finansinio valdymo priemonė, kurios dėka vykdoma finansų apskaitos funkcija teritoriniame lygyje (1, p.85).

Biudžeto politika kinta tuomet, kai vyriausybė keičia savo išlaidų programas arba mokesčių normas. Tokia kintama fiskaline politika vyriausybė tiesiogiai įtakoja šalies ekonominį vystymąsi. Vyriausybė gali įgyvendinti skatinančią arba stabdančią fiskalinę politiką. Skatinančioji politika vykdoma nuosmukio metu ir pasireiškia vyriausybės išlaidų didinimu, mokesčių mažinimu (arba transferinių išmokų didinimu) arba abiejų šių priemonių derinimu. Neigiama skatinančios fiskalinės politikos pasekmė – biudžeto deficitas. Stabdančioji politika vykdoma ekonomikai esant pakilimo būsenos; ji pasireiškia išlaidų mažinimu, mokesčių didinimu (transferinių išmokų mažinimu) arba abiejų priemonių derinimu. Stabdančios fiskalinės politikos pasekmė – biudžeto perteklius.

Taikant fiskalinės politikos priemones praktikoje, susiduriama su daugybe problemų. Pirmiausia – su laiko problema, nes reikia laiko šalies ekonominei situacijai įvertinti, atitinkamiems ekonominiams sprendimams priimti ir svarbiausia – kol priimti sprendimai bei priemonės paveiks ekonomiką. Taip pat dažnos politinės problemos. Kartais vyriausybei kiti tikslai svarbesni nei ekonomikos stabilumo užtikrinimas, todėl ji vardan kitų tikslų aukoja ekonomikos stabilumą. Politikos veikėjai linkę manipuliuoti fiskaline politika siekdami užsitikrinti rinkėjų balsus. Todėl kai kurie ekonomistai netgi teigia, kad ekonominį ciklą lemia būtent politiniai motyvai (8, p.188).

2.1. BIUDŽETO PAJAMOS IR IŠLAIDOS

Biudžetą sudaro biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus. Teisingai pasirinkta ir sudaryta biudžeto pajamų klasifikacija leidžia tiksliai nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo tikslus, vyriausybės finansų politikos uždavinius, kryptis. Biudžetinė pajamų klasifikacija taip pat parodo biudžetinių išteklių šaltinius ir atskirų visuomenės grupių dalyvavimo laipsnį juos
pajamoms valstybių biudžetų sudarymo praktikoje naudojamos klasifikacijos pagal pajamų šaltinius, teisinė klasifikacija, finansinė klasifikacija ir ekonominė klasifikacija.

Skiriamos klasikinės ir naujos biudžetų išlaidų klasifikacijos. Klasikinės biudžeto išlaidų klasifikacijos – tai žinybinė, daiktinė (šakinė), ekonominė ir mišri. Naujos biudžeto išlaidų klasifikacijos – tikslinė ir funkcinė (3, p.55).

Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis – tai įvairūs mokesčiai. Dažniausiai naudojama mišri mokesčių sistema, kurią sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai.

Tiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai, nustatomi asmenims ir kitiems ūkiniams subjektams, priklausomai nuo jų pajamų ir turto. Tai fizinių asmenų pajamų, juridinių asmenų pelno, žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, žyminis, konsulinis, prekyviečių, kelių, aplinkos teršimo, valstybės gamtos išteklių ir palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą mokesčiai.

Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai, kurie įtraukiami į prekės ir paslaugos kainą. Juos sudaro pridėtinės vertės (PVM), tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai bei akcizai.

Kuo labiau išvystyta šalis, tuo didesnė tiesioginių mokesčių dalis valstybės pajamose, ir atvirkščiai. Besivystančiose šalyse didelę mokestinių pajamų dalį sudaro netiesioginiai mokesčiai, nes juos lengviau surinkti nei pajamų mokesčius.

Mokesčių pakeitimai yra svarbi fiskalinės politikos dalis, nes:

 mokesčių mažinimas bendrąja prasme yra mažiau ginčytinas negu vyriausybės išlaidų didinimas kaip priemonė skatinti ekonomiką. Mat abejojama vyriausybės gebėjimu protingai išleisti pinigus ir bijoma, kad vyriausybės aparatas nepaprastai išaugs.

 mokesčių pakeitimai gali greičiau duoti efektą negu vyriausybės išlaidų pakeitimai, nes išlaidoms skirtos programos reikalauja nemažai planavimo ir jų įgyvendinimas užima daug laiko.

Nemokestinės pajamos – tai pajamos iš valstybės nuosavybės, vietinės rinkliavos, pajamos iš baudų, konfiskacijos ir kt. (1, p.86).

Valstybės biudžeto išlaidos dažnai skirstomos į keturias grupes: valstybės vartojimo išlaidas, valstybės investicijas, transferinius mokėjimus ir valstybės skolos palūkanas. Valstybės vartojimo išlaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį bei valstybės perkamų prekių išlaidas (pvz., valstybiniai žemės ūkio supirkimai, karinės technikos pirkimas). Valstybės investicijos – tai įvairios kapitalinės išlaidos, pvz., kelių tiesimo, uostų statybos ir pan. Transferiniai mokėjimai privačiam sektoriui – tai mokėjimai, už kuriuos valstybė betarpiškai negauna prekių ir paslaugų mainais, pvz., pensijos, nedarbo pašalpos ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2642 žodžiai iš 8718 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.