Vystymosi raidos sutrikimas – autizmas
5 (100%) 1 vote

Vystymosi raidos sutrikimas – autizmas

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Vaikystės autizmas……………………………………………………………………………………………………..4

2. Autizmo istorinė kilmė………………………………………………………………………………………………..5

3. Autizmo priežastys……………………………………………………………………………………………………..6

3.1. Genetinės priežastys……………………………………………………………………………………………7

3.2. Biologinės priežastys…………………………………………………………………………………………..8

3.3. Psichologinės priežastys………………………………………………………………………………………8

3.4. Organinės ir neorganinės priežastys………………………………………………………………………9

4. Socialinės sąveikos ir elgesio ypatumai autistinių vaikų raidoje………………………………………10

4.1. Socialinis elgesys……………………………………………………………………………………………..10

4.2. Savęs stimuliavimas………………………………………………………………………………………….11

4.3. Agresija ir saviagresija………………………………………………………………………………………11

4.4. Komunikacija…………………………………………………………………………………………………..12

4.5. Gyvenimo įgūdžiai……………………………………………………………………………………………13

5. Vaikų grupės……………………………………………………………………………………………………………13

6. Autizmo simptomai ir pasireiškimo formos…………………………………………………………………14

6.1. Autizmo atpažinimas………………………………………………………………………………………..15

6.2. Ankstyvasis (Kannerio) vaikų autizmas (F84.0)…………………………………………………..17

6.3. Autistinė (Aspergerio) psichopatija (F84.5)…………………………………………………………18

7. Autizmo gydymas…………………………………………………………………………………………………….19

8. Delfinai gydo?………………………………………………………………………………………………………….21

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………24

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………..26

ĮVADAS

Vaikų autizmas – vienas sunkiausių sutrikimų, su kuriais susiduria vaikų psichiatrai. Šią negalią sukelia organiniai centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai, atsiradę dėl genetinių priežasčių, įgimtų infekcijų. Svarbu žinoti, kad psichologinės priežastys, akušerio klaidos ar prasta naujagimio priežiūra čia niekuo dėtos. 10-14 naujagimių iš 10 000 gimsta su šiuo CNS defektu.

Smarkiai sutrinka vaiko elgesys, kalba bei socialinis bendravimas, apie 80 nuošimčių būna protiškai atsilikusių. Toks vaikas gyvena savo uždarame pasaulyje ir nejaučia poreikio bendrauti. Turi keistų pomėgių, žaidžia stereotipinius žaidimus, manipuliuoja daiktais. Jo sugebėjimus pavyksta pralavinti tik intensyviomis psichologinėmis ir pedagoginėmis priemonėmis: vaikai mokomi žiūrėti į akis, paduoti ranką, aiškiau kalbėti, sklandžiau judėti. Užaugę autistiški normalau intelekto vaikai gali lankyti mokyklas, kartais tampa tam tikros siauros disciplinos žinovais. Netgi profesoriais, nors tokie atvejai išties pavieniai. Iš autizmo neišaugama: šie žmonės sunkiai prisitaiko prie įprasto mums gyvenimo, surdžiai bendrauja, keistai elgesi, prastai orientuojasi socialinėje aplinkoje, nesupranta humoro.

Kitoks, „vaikas smaragdo akimis“ (M. Rothenberg, 1998), suaugusiems kelia didesnį susirūpinimą, negu vaikas turintis fizinę negalią. Juk niekada nekils mintis kaltinti paralyžuoto, aklo ar kurčio, kad jis netoks kaip visi, tačiau vaikas, turintis elgesio, komunikacijos, protinio atsilikimo požymių, susiduria su sunkumais kurie trukdo formuotis priimtiniems socialinėje, kultūrinėje, ekonominėje terpėje santykiams su visuomene, dažnai yra nesuprasti, atstumti labiau nei bet kurie kiti mūsų visuomenės nariai. Mūsų visų požiūris ir elgesys su vaikais ir suaugusiais, turinčiais negalią ar sutrikimų yra tarsi mūsų visuomenės humaniškumo egzaminas ir jos branda matuojama tuo, koks vyrauja požiūris į neįgaliuosius, kaip su jais elgiamės. Mes turime padėti tokiems žmonėms išsiugdyti kaip galimą didesnį pasitikėjimą savo jėgomis ir integruotis į socialinę aplinką. Deja,
vyraujantis požiūris į tokius vaikus ir suaugusius yra gajus – jie dažnai būna atstumtieji, kurių šalinamasi, nesuprasti daugelio: bendraamžių, mokytojų, auklėtojų. Apie turinčius autizmo, Rett sindromą dažnai mąsto kaip apie naštą visuomenei, Aspergerio sindromą prastai išauklėtus, nemokančiu tinkamai elgtis, keistus vaikus. Neretai manoma, kad tai vaikas gimęs asocialiose, žemo intelekto lygio šeimose.

Vaikams, turintiems šį sutrikimą reikia ypatingo dėmesio, meilės, atsidavimo, žinių, bei bendro komandos darbo: pedagogų, medikų, socialinių darbuotojų, psichologų, tėvų, logopedų, visuomenės narių bei valdžios institucijų.

Suaugęs žmogus, kad ir turi autizmą gali turėti potencialą tobulėti. Jis gali žingsnis po žingsnio tobulėti ir susikurti puikų gyvenimą, išmokti bendrauti, tereikia pastangų.

1. VAIKYSTĖS AUTIZMAS

Į klausimą „Kas yra autizmas?“ nėra paprasta atsakyti, nes nei vienas apibrėžimas nebus tikslus. Kad lengviau būtų rasti atsakymą reikia taikyti tris skirtingus aiškinimosi lygius: biologinį, kognityvinį, elgesio. Ieškant autizmo sutrikimo priežasčių, žiūrima į biologinę šios problemos pusę, o ieškant būdų tvarkytis su sutrikusiu elgesiu, svarbu autizmo pasireiškimas elgesio lygyje. Kognityvinės teorijos užpildo tarpą tarp biologijos (smegenų) ir elgesio (veiksmų).

Diagnozuojant autizmo sutrikimą kreipiamas dėmesys į elgesį, nes autizmas atpažįstamas ne pagal biologinę etiologiją, o pagal individo elgesį.

Vieni gydytojai mano, kad tai įvairiapusis vystimosi raidos sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus ir pasireiškiantys trijose veiklos srityse – socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio. Berniukams šis sutrikimas nustatomas tris kart daugiau nei mergaitėms.

Kiti šaltiniai teigia, kad autizmas – sutrikimas, kuriam būdingas visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai; pirmieji požymiai yra pastebimi kūdikiui nesulaukus 30 mėnesių (D. P. Hallahan, M. Kauffman,2003).

Doc.habil.dr.M. Teresevičienė teigia, kad vaikų autizmas – ganėtinai paplitęs sindromas, sutinkamas ne rečiau kaip aklumas ar kurtumas. Gaila, bet mūsų šalyje šis ypatingas psichinio vystimosi sutrikimas nepakankamai išaiškinamas ir netgi profesionalų nepakankamai diagnozuotas. Sutikti tokį vaiką gali kiekvienas žmogus, dirbantis su vaikais. Vaikų autizmas pasireiškia labai įvairiomis formomis esant skirtingiems intelekto ir kalbos išsivystymo lygiams. Todėl vaiką autistą galima sutikti ir specialioje, ir įprastoje ikimokyklinėje įstaigoje, specialioje mokykloje ar gimnazijoje. Visur šiuos vaikus lydi dideli bendravimo su kitais žmonėmis ir adaptacijos sunkumai. Jiems reikalingas palaikymas, speciali pagalba. Tačiau vietoje to aplinkiniai dažnai jiems nebūna geranoriški, nesupranta ir netgi atstumia.

Kartais kyla klausimas ar mes visi esame „truputį autistai“. Atsakymai šį klausimą įvairių autorių skiriasi. Elgesio lygyje atsakymas „taip“, nes autistas gali elgtis kaip labai baikštus ir drovus sveikas žmogus tam tikrose situacijose. Tačiau biologiniame lygyje autistai dažniausiai labai skiriasi nuo kitų žmonių – yra anatominis ar neurofiziologinis jų negalės mechanizmo sutrikimas smegenyse, kurio neturi kiti žmonės. Kognityviniame lygyje (pagal kiekvieną pasirinktą teoriją) autistai skiriasi nuo kitų žmonių. Pavyzdžiui, įvairios priežastys gali sąlygoti iš išorės, atrodytų, tokį patį autisto „normalaus“ maištaujančio paauglio elgesį (S.Lesinskienė, 1998).

Pagrindinis autizmo bruožas – sutrikęs gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones. Šio sutrikimo lygis ir socialinės adaptacijos laipsnis svyruoja. Vienoje pusėje – klasikiniai „užsirakinę“ autistai, bijantys artimo bendravimo su kitais žmonėmis, o kitame „aktyvūs, bet keisti“, siekiantys bendravimo, tačiau neturintys intuityvaus kitų žmonių jausmų supratimo ir nesugebantys adekvačiai išreikšti savo jausmų, tačiau labai gabūs, gerai besimokantys. Autizmą nuo normos padeda atskirti socialiniai įgūdžiai, vaiko raidos istorija.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsklaido vyraujančius mitus apie autizmą, todėl reikėtų paneigti labiausiai paplitusias klaidingas nuomones apie autizmo sutrikimą (S. Levinskienė, 2000).

1. lentelė

Mitas Tikrovė

• Tėvų emocinis šaltumas yra autizmo priežastis.

• Autizmas apsiriboja tik vaikyste ir yra pagydomas.

• Autizmas yra vien tik kiautas, kurio viduje tūno „normalus“ vaikas, laukiantis būdo iš jo išlysti.

• Autistai visada turi specialių „mokslininko sugebėjimų“. • Autizmas yra biologinį pagrindą turintis sutrikimas.

• Autizmas – įvairiapusis raidos sutrikimas, trunkantis visą gyvenimą.

• Autizmas pasireiškia giliais sutrikimais verbaliniame ir neverbaliniame bendravime, socialinėje sąveikoje bei vaizduotėje.

• Autizmas stebimas visuose IQ lygiuose, tačiau labai dažnai lydimas protinio atsilikimo.

2. AUTIZMO ISTORINĖ KILMĖ

Per pastaruosius 10 metų buvo
įvairių straipsnių, knygų, net filmų apie autistus. Autistų tėvai arba patys autistai būna pagrindiniai autoriai. Vertingiausia medžiaga buvo pateikta autistės, mokslų daktarės Tample Grandin. Ši profesorė yra parašiusi per 100 straipsnių ir knygą Emergence: Labelled Autistic. T. Grandin į save žvelgia tarsi per mikroskopą ir suteikia retą informaciją. Ypač naudinga yra T. Grandin autisto sensorinės stimuliacijos galimybių aprašymai. Ji aprašo ir aiškina „keistas“ autisto absesijas – uoslės, regėjimo, klausos, hiperjautrumo ir gilios kompresijos noro (R. Rimienė, 1995).

Ankstyvajame viduramžyje, inkvizicijos laikais, autistus laikė „velnio apsėstaisiais“ ir degino ant laužų. Rusijoje juo skaitė šventaisiais, pagal budistų tikėjimą – tai „senos sielos“, kurios atėjo į šį pasaulį, kad mus pamokytų – meilės, kantrybės, atsidavimo ir tolerancijos.

Tik 1867 m. H. Maudsley – pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus (S. Levinskienė,1998). Froido amžininkas O. Bloiler (1908m.) pavartojo terminą autizmas, aprašydamas suaugusiųjų šizofreniją.

A. Šubert (1926m.) analizuoja vaikų asmenybes ir mini, kad vaikui būdingas autizmas ir autizmo bruožai.

L. Kanneris (1938m.) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. Kannerio darbas iki šiol yra ir lieka vienas populiariausių autizmo literatūroje. 1944 metais austrų psichiatras H. Aspergeris paskelbė savo disertaciją apie „autistišką psichopatiją“ vaikystėje. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Ir Kanneris ir Aspergeris manė, kad autistiniai sutrikimai įgimti ir tęsiasi visą gyvenimą, tėvai taip pat turi autizmo bruožų, taip pat pažymėjo, kad vaikų tėvai yra inteligentai, 9 iš 11 motinų buvo baigusios koledžus.

Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiapusių sutrikimų grupei (R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė 2002).

3. AUTIZMO PRIEŽASTYS

Žurnale „Archives of General Psychiatry“ skelbiama, jog nebe jaunų tėvų vaikams autizmo išsivystymo rizika yra didesnė. Britų ir JAV mokslininkų grupė nustatė, kad 40 – 50 m. amžiaus tėvų mažyliai autizmu serga 6 kartus dažniau, nei 15 – 29 m. tėvelių atžalos. Mokslininkai teigia, kad autizmo išsivystymo rizika susijusi su vaiko tėvo amžiumi, o motinos amžius neturi jokios įtakos.

Iš 10 tūkstančių vaikų, kurių susilaukė 15 – 29 m. amžiaus tėvai, 6 mažyliai serga autizmu, 30 – 39 m. tėvų amžiaus grupėje šis rodiklis jau didėja: 9 sergantys autizmu vaikai iš 10 tūkstančių, o 40 – 49 m. tėvų amžiaus grupėje – net 32 iš 10 tūkstančių vaikų sirgimo autizmu. Dar vyresnių tėvų amžiaus grupėje rodiklis būtų dar didesnis.

Mokslininkai mano, kad rastas dėsningumas atsiranda, nes su amžiumi didėja genetinių defektų (mutacijų). Tai dar vienas įrodymas, kad vyrai taip pat turi biologinį laikrodį, jei kalbame apie giminės pratęsimą…

Naujo tyrimo metu paaiškėjo, kad vyriško lytinio hormono testosterono kiekis gimdoje palieka ryškų pėdsaką visam gimstančio kūdikio gyvenimui. Tyrimas aiškina, kad vyrai autizmu serga keturis kartus dažniau nei moterys. Mokslininkai išsiaiškino, kad jei gimdoje vyrauja aukštas testosterono lygis, metų amžiaus vaikų žodynas būna skurdesnis nei kitų. Be to, jie vengia akių kontakto. Kita vertus, buvo išsiaiškinta, kad 8 metų mergaitės, kurių vaisiaus vandenyse jų motinų nėštumo metu buvo daugiau hormono, geriau atlikdavo kai kurias protines užduotis, susijusias su dvimačių figūrų orientacija. Visi šie faktai dera su S. Baron-Coheno teorija, kad didesnis testosterono kiekis gimdoje lemia smegenų vystimąsi analizavimo ir sisteminimo linkme – tokias užduotis įprastai geriau atlieka vyrai. Tačiau taip pat testosteronas menkina bendravimo ir užuojautos galimybes. Šios savybės labiau būdingos moterims. Mokslininkas mano, kad autizmas yra ekstremali vyriškų smegenų forma. Sergantieji šia liga prasčiau bendrauja, tačiau dažniausiai neįtikėtinai gerai atlieka sisteminimo užduotis.

22 metus tyrus jaunus pacientus, sergančius autizmu, paaiškėjo, kad šios ligos rizika padidėja gimusiems kovą ir rugpjūtį. Dėl to gali būti kaltos infekcijos, vyraujančios pradėjimo metu arba pirmaisiais nėštumo mėnesiais.

Autizmo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai išskiriamos keturios autizmo aiškinimo teorijos: 1) genetinė; 2) biologinė; 3) psichologinė; 4) organinė – neorganinė;

3.1. Genetinės priežastys

Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. F. Happe nurodo, jog nereta priežastis būna paveldėta fenilketunorija (PKU), kuri atsiranda dėl amino rūgščių – fenilalanino – apykaitos sutrikimų.

Kai kurie autoriai nurodo,
tuberkuliozinė sklerozė gali būti genetinio pobūdžio priežastis sąlygojanti autizmą, gali atsirasti epilepsija, kuriai būdinga įvairaus pobūdžio spazmai bei autizmas.

F. Happe mano, kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Šiems vaikams būdingas įvairaus laipsnio protinis atsilikimas, keista veido išraiška (didelė galva ir nosis, atsikišusios ausys bei aukšta kakta).

Amerikos nacionaliniame institute (2000) atrastas genas Hoxai ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Iš tirtų 57 autistiškų asmenų 22 (40%) turėjo šį Hoxai geną.

Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos (R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė, 2002).

3.2. Biologinės autizmo priežastis

Biologinės priežastys nėra tiksliai apibrėžtos ir teigti, kad tik jos yra autizmo priežastis, netikslinga. Bandymas gydyti vaistais, nėra efektyvus. Todėl šios rūšies priežasčių aiškinimas ir toliau turėtu būti įvairių su autizmo problema susijusių specialistų tyrimo objektu (R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė, 2002).

Biocheminės autizmo priežastys , tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas – autizmo atsiradimo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš seratonino, dopamino, norepinerpino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kai kurių autistiškų asmenų seratoninas viršija 100% normą.

Kitas aiškinimas – padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos – dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt. Dar buvo ištirta, kad daliai vaikų autizmą skatina tėvų narkomanija.

3.3. Psichologinės priežastys

Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Bettelheim (1976) manė, kad tėvai nepakankamai skirdami laiko vaikams, slopina jų socialinį elgesį ir bendravimą.

Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų, su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką. Dėl tokio tėvų elgesio vaikai netenka kontaktų su pasauliu ir todėl jiems susiformuoja autizmas.

Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atsiriboja ir užsidaro. Tai lyg reakcija į nepalankias tėvų asmenybes ar kitas priešiškas aplinkybes.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2328 žodžiai iš 7689 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.