Vytautas1
5 (100%) 1 vote

Vytautas1

Vytauto vaikyste yra labai ma?ai ?inoma. Gimes apie 1350m. , jis augo sunkiais Lietuvai laikais.

Kaip u?silikusios ?inios sako, Vytautas buvo neaukšto ugio, dailiu ir energingu veido bruo?u. Turejo dideles, gyvas ir protingas akis. Iš veido atrode moteriškas; niekas nepa?ino, kai jis apsitaises savo ?monos palydoves rubais pabego iš kalejimo.Visa Vytauto figura atsišviete pasitikejimu savim, energija, gyvumu, drasa, rizikingumu ir savigarba, ?od?iu, – ka?kokia didingo valdovo šviesa. Nors iš pa?iuros ma?o augumo, bet savyje slepe did?ia dvasia. Buvo protingas ir ?moniškas. Isidemetinas jo susivokimas ir orientacija: iš karto jis išspresdavo kelius reikalus. Dejuodavo net kry?iuociai, nespedavi jo ?ygiu ir elgesiu observuoti.

Didelis ir darbininkas. Mokejo laika taip suvartoti, jog ne minute nenueidavo niekais. Pasi?ymejo stropiu valdymu: savo pareigu neu?miršdavo nei namuose, nei kelioneje. Ar klausydamas ?moniu skundu ir prašymu, ar duodamas atsakymus ir patarimus – visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis u?sipelne dideles pagarbos tiek savuju, tiek svetimuju tarpe. Laisvesni laika, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo med?iokleje arba ?aizdamas šachmatais. Bet visur kur matesi saikas. Vytautas neprotingu laike toki monarcha, kuris del med?iokles mesdavo i šali valstybes reikalus.

Palaike gerus santykius ir su pirkliais. Ju padedamas isigijo didelius turtus: aukso, sidabro, brangiu akmenu, audeklu, kailiniu ir kitokiu brangenybiu, kurias paskui kitiems dalindamas rode dideli dosnuma. Valgydamas ir gerdamas susivalde, per visa savo gyvenima nevartojo vyno ir jokio kito gerimo, o tik vandeni. Savo proto didingumu ir apsukrumu praneše visus savo laiko valdovus. Su saviškiais elgesi gana rusciai: ne vieno nusikaltelio nepalikdavo nenubaudes ir kalte buvo sunku nuo jo paslepti. Svecius priimdavo vaišingai ir gra?iai.

Nuo pat jaunystes Vytauatas mego karo dalykus, ginklus. Šioje srityje nauji išradimai ypac ji domindavo. Visokiu karo dalyku mielai mokydavoji ir lengvai juos isisavindavo. Ypac jis sekdavo Vakaru Europos išradimus ir paprocius.

Kiekviename jo svarbesniame ?ygyje galima pastebeti karo dalyku, kulturos, mokslo pamegimas. Cia ir paaiškeja, del ko jis iš vinos puses gerbe kariškius, riterius, o iš kitos – mokslo vyrus; ir vienu ir kitu jo dvare netrukdavo ir iš ivairiu kraštu atsilankydavo.

Mokejo ne tik vokieciu, bet ir lotynu kalba. Galejo moket ir rusu, nes su ju kunigaikšciais vede daug reikalu ir giminiavosi. Galimas daiktas, kad Vytautas mokejes ir totoriu kalbos, nes jo dvare totoriu daug pasimaišydavo ir nuolat budavo kun. tarnyboj; o iš kun. kancialerijos, kaip u?simena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinejami totoriu kalba raštai.

Visi mokslai kunigaikšciui tiek turejo reikšmes, kiek juos buvo galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo at?vilgiu buvo tikras kry?iuociu mokinys, realistas ir praktikas.

Kalboje buvo trumpas ir šykštus, bet ?inodamas reikalus, da?nai griebdavosi samojaus ir lakoniškumo. Kai ant Dniepro saviškiai ji atkalbinejo del didekiu šalciu mesti kova su totoriais, Vytautas atreme: todel ir reikia kariauti, nes jeigu nugalesim, gausime triumfa ant dvieju priešu; jei busime nugaleti, kalbes apie mus, kad mus nugalejo du priešai: šaltis ir totoriai. Kai karta jam ka?kas primine jo dideli dosnuma dalinant totoraims ?emes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakes, kad gerumu galima ir laukinius ?veris sušvelninti. O kai vel karta jo akyse ka?kas gyre viena iškalbinga kunigaikšti, Vytautas trumpai tare, kad jam patinkas ma?iau iškalbingas, bet u?tatai tiesakalbis.

Vytautas, du kart iš Lietuvos pabeges, išbuvo apie ketverius metus Prusuose. Tenai, kry?iuociu tarpe, jis išejo gera ir drausminga gyvenimo mokykla, kuri jam padejo atsivaduoti teviške.

Prusuose Vytautas turejo progos ir su ivairiu kraštu ?monemis susitikti ir išsišneketi. Jam buvo idomu, kokia kitu kraštu politika, siekimai, kultura. Sveciai Vytautui buvo atviri, nes mate, kad ji gerbia kry?iuociai, pavesdami jam net tarpusavio gincus spresti. ?od?iu, jis Prusuose mito vakaru kulturos vaisiais, ypac materialine kultura, kuria paskui kele savo krašte, statydamas ba?nycias, pilis ir t.t.

Išmoko cia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios veliau pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteriu, kurie išdid?iai putesi, dedamiesi esa tikrosios religijos nešejai ir skelbejai, turejo ir Vytauto budui atsiliepti. Jau iš prigimimo nemenka jo ambicija cionai dar labiau sustiprejo. Apskritai imant, Vytautas budamas gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbštus, iš šitos mokyklos išejo tikras tu laiku europietis, susipa?ines su Vakaru siekimais ir politinemis bei diplomatinemis pinklemis.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 734 žodžiai iš 1333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.