Wolfgangas amadėjus mocartas
5 (100%) 1 vote

Wolfgangas amadėjus mocartas

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos

Istorijos darbas

WOLFGANGAS AMADĖJUS MOCARTAS

2ag klasės mokinė

Martyna Šataitė

Pasvalys

2004-05-31

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………………..3

2. Kaip Volfgangas Amadėjus Mocartas tapo kompozitoriumi………………………4

3. Pasakojimai apie Mocartą…………………………………………………………………………..5

4. Mocarto kelionės………………………………………………………………………………………..6

5. Gyvenimas ima rodyti nagus………………………………………………………………………10

6. Mocartas – masonas…………………………………………………………………………………..12

7 Mitai apie didijį menininką………………………………………………………………………….13

8. Volfgango Amadėjaus Mocarto svarbiausi kūriniai…………………………………..15

9,Volfgango Amadėjaus Mocarto svarbiausios gyvenimo datos ir kūriniai…..16

10. Pabaiga………………………………………………………………………………………………………17

11. Naudota literatūra…………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Mocartas gimė 1756m. visuomenėje, kur viskas buvo tvarkinga ir nusistoję. Tačiau per visą jo trisdešimt penkerių metų gyvenimą pasaulį sukrėtė iš pradžių Amerikos nepriklausomybės karas 1770m., o vėliau – Prancūzijos didžioji revoliucija.

Mocartas buvo žymus to meto kompozitorius. Mane šis žmogus labai patraukė savo įdomia gyvenimo istorija, juk ne kiekvienas kompozitorius kurti pradeda sulaukęs vos keturių metų. Šią temą taip pat pasirinkau galvodama, kiek daug Volfgangas Amadėjus Mocartas davė ateinančioms kompozitorių kartoms.

Mocartas neeilinė asmenybė. Jo muzika – kupina džiaugsmo ir šviesos. Joje iki šiol gyvena gyva menininko siela. Mocartas – genialiausias klasikos atstovas!


KAIP VOLFGANGAS AMADĖJUS MOCARTAS TAPO KOMPOZITORIUMI

Wolfgangas Amadeus Mozartas (Volfgangas Amadėjus Mocartas) buvo antrasis austrų kompozitorius, kuriam likimas lėmė gyventi ir kurti Vienoje.apie Mocartą kalbama, kaip apie fantastinių sugebėjimų žmogų. Sklando legendos apie nepaprastą jo klausą ir muzikinę atmintį, apie stebinančią kūrybos galią.

Mocartas gimė 1756 metais Zalcburge. Tuo metu tai buvo nedidelis Austrijos miestas. Jo tėvas, Leopoldas Mocartas, buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Po tarnybos jis mokydavo turtingų miestelėnų vaikus. Mažasis Volfas turėjo vyresnę seserį Mariją – Anną, kurią namiškiai vadino Nanerle. Dažnai pasakojamas Mocarto vaikystės epizodas, bylojantis apie ypatingą būsimojo kompozitoriaus potraukį muzikai. Kartą, mažyliams besikapstant smėlyje, pro tėvo kabineto langą pasigirdo graži alto melodija. Volfas, metęs žaidimus, ėmė prašyti seserį eiti namo. Tačiau tėvas tučtuojau išprašė nekviestus „svečius“ laukan. Mažylis pravirko. Bet, pro langą išgirdęs muziką, kaip mat nusiramino ir nušvito iš džiaugsmo.

Kai Nanerlei sukako septyneri metai, tėvas ėmė ją mokyti. Ji buvo labai gabi ir greitai išmoko skambinti klavesinu. Nė minutėlei nuo sesers neatsitraukdavo ir mažasis Volfgangas. Kartą jam labai pasisekė. Tėvams išėjus pasivaikščioti, sesuo leido jam paliesti klavišus, o pati nuėjo žaisti su lėlėmis. Berniukas ilgai bandė išgauti gražius garsus. Tuomet jis tebuvo trijų metų. Tėvas, pradėjęs jį mokyti, labai stebėjosi, kad berniukas labai greitai išmoksta naujus kūrinius. Netrukus visas Zalcburgas kalbėjo apie vunderkindą (t.y. stebuklingą vaiką), augantį Mocertų namuose.

Šešerių metų Mocartas kūrė puikius menuetus, netrukus smuiko sonatas ir kitokius, kaskart vis sudėtingesnius kūrinius. Tėvas suprato, kad jo sūnus turėjo ne tik nepaprastų muzikinių gabumų, o kažko dar daugiau. Argi buvo kitas tokio amžiaus vaikas, kuris taip susivoktų muzikoje, kaip suaugęs?

Tėvas Leopoldas Mocartas dabar suprato, kad sūnui reikia paaukoti viską. Nuo to meto tėvas savo darbą ėmė laikyti ne taip jau svarbiu. Jis jau nebegalvojo apie save, apie tai, ko galėtų pasiekti, dabar visą savo gyvenimą jis pašventė vienam tikslui – reikėjo duoti sūnui kuo geresnį išsilavinimą. Nė vienas tėvas taip nepasiaukojo dėl sūnaus.

PASAKOJIMAI APIE MOCARTĄ:

Pasakojamas įdomus atsitikimas, kaip Volfgango tėvas pastebėjo nepaprastą sūnaus muzikalumą. Kartą grįžęs su draugu namo, jis rado Volfgangą sėdint prie rašomojo stalo ir vedžiojant natas. Tėvas paklausė, ką jis darąs. Volfgangas išdidžiai ir nerūpestingai atsakė, jog rašąs koncertą klavyrui, tik jis dar nebaigtas. Ir iš tiesų, berniukas jau buvo nemažai prirašęs natų, nors šito jo dar niekas nebuvo mokęs. Volfgangui tebuvo dar tik ketveri.

Prieš paduodamas tą lapą tėvui, berniukas norėjo jį nudžiovinti ir užpylė sauso
smėlio. Tačiau tada jis pagalvojo, kad būsią paprasčiau nušluostyti alkūne. Taip popierius virto tikra teplione. Tada Volfgangas užlipo ant kėdės prie klavyro ir paskambino “savąjį koncertą”. Tai buvo labai žavi melodija.

Kitą kartą, kai tėvas ruošėsi su draugais namie pamuzikuoti, pritrūko smuikininko. Tada Volfgangas paprasčiausiai paėmė smuiką ir grojo kartu su visais. Kaip reikia teisingai groti smuiku, dar niekas jam nebuvo rodęs. Todėl jis, žinoma, darė klaidų su pirštais. Tačiau kiekvieną kartą berniukas prisiderindavo prie kitų. Taip Volfgangas, net nesimokęs, sugebėjo komponuoti, skambinti klavesinu, groti smuiku, trumpai tariant – viską, kas buvo susiję su muzika.

MOCARTO KELIONĖS

Visai suprantama, kad Leopoldas Mocartas panoro visą pasaulį supažindinti su nuostabiais savo sūnaus gabumais. Viena ir kiti dideli miestai turėjo išgirsti grojant Volfgangą ir Nanerlę. Koncertuodamas ir Volfgangas daug ko išmoksiąs. Jis susipažinsiąs su geriausiais orkestrais, susitiksiąs su žymiausiais to meto kompozitoriais ir tapsiąs didžia asmenybe.

Nana nedaug komponavo, tačiau ji buvo virtuozė pianistė. Taigi tėvas Mocartas galėjo pasauliui parodyti iš karto du vunderkindus.

Tėvas Mocartas su savo vaikais išsiruošė į kelionę po Europą. Pirmiausia, trumpam, tik mėnesiui, jie užsuko į Miuncheną. Vaikai čia pasirodė kunigaikščiui Maksimiljanui ir buvo dosniai apdovanoti.

Labiausiai Mocartams, žinoma, rūpėjo nuvykti į Vieną, nes imperatorienė turėjo būti sužavėta abiem Zalcburgo vunderkindais. Tačiau greit pasirodė, kad kelionės turi ir karčiųjų pusių. Lince abu vaikai susirgo. Vos tik pakilę iš patalo, keliavo toliau.

Vienoje Mocartai iš tikrųjų greitai buvo pakviesti į Šenbruno rūmus. Volfgangas ir Nanerlė koncertavo su dideliu pasisekimu. Volfgangas parodė viską, ką mokėjo, puikiai skambino klavyru, nors jo rankos buvo uždengtos skraiste, kad negalėtų matyti klavišų. Klausytojams paprašius, berniukas bet kokį kūrinį tuoj pat transponuodavo į nurodytas tonacijas. Ir iš lapo jis be klaidų pagrodavo sunkius kūrinius, tarsi tai būtų niekų darbas. Imperatoriui pageidaujant, mažasis Mocartas paskambino melodiją vienu pirštu.

Pamatęs, kad imperatorienė susižavėjo, Volfgangas užšoko jai ant kelių ir pabučiavo. Kartą, bėgdamas per salę, bermukas paslydo ant išblizginto parketo. Viena princesė jį pakėlė. Tai buvo Marija Antuanetė, vėliau tapusi Prancūzijos karaliene ir Prancūzijos revoliucijos metais žuvusi ant ešafoto. Mocartas to nesulaukė, nes princeses mirties momentu jo jau nebuvo gyvųjų tarpe.

Iš Vienos Mocartai išvyko į Presburgą. Ten vaikai vėl susirgo. Šį kartą tai buvo skarlatina, viena pavojingiausių to meto ligų. Per tokias ligas išeidavo visi pinigai, gauti už koncertus. Todėl vos tik vaikai atsistodavo ant kojų, tekdavo keliauti toliau.

Išvyka į Vieną buvo tokia sėkminga, kad tėvas Mocartas ryžosi užsimoti plačiau. Jei kas tada norėdavo kuo nors tapti, privalėjo pabuvoti Paryžiuje. Volfgangui dabar buvo septyneri. Jis jau pajėgė atskirti gėrį nuo blogio ir iš visko pasimokyti. Tėvas užsakė kelionei karietą, ir vieną gražų 1763 metų sekmadienį jie išvyko.

Miuncheną Mocartai jau buvo matę, todėl nuvyko į Augsburgą, kur tada buvo gaminami geriausi klavyrai, ir į Manheimą, į tą visapusiškai menišką miestą. Sekanti stotis buvo Frankfurtas. Volfgango koncerto ten, tarp kita ko, klausėsi vienuolika metų už jį vyresnis Johanas Volfgangas Getė. Šis vėliau savo prisiminimuose aprašė, kaip jį sužavėjo tas muzikalus berniukas.

Per Briuselį Mocartai atkeliavo į Paryžių. Būti pripažintam pasaulinės reikšmės mieste buvo nelengva. Tačiau Mocartai, laimė, rado gerų draugų ir rėmėjų. Vaikai greitai buvo pakviesti į rūmus. Tai buvo itin svarbu, nes, kas grojo karaliui ir karalienei, tą kviesdavo ir kiti kilmingieji didikai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1284 žodžiai iš 4231 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.