Wordas bilietas
5 (100%) 1 vote

Wordas bilietas

1. EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ RIZIKA 3

1.1 Rizikos įvertinimas 6

1.2 Ekonominės ir ekologinės rizikos mažinimo metodai 8

2. RIZIKOS DRAUDIMO PAGRINDAI BEI DRAUDIMO FORMOS 10

2.1 Rizikos draudimo ekonominė esmė 11

2.2 Rizikos draudimo ekologinė esmė. 15

2.3 Ekologinės rizikos draudimo organizavimas ir jo rūšys. 17

2.4 Atsakomybės už aplinkos teršimą draudimas 21

2.5 Draudimo verslas Lietuvoje 23

LITERATŪRA 27

1. EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ RIZIKA

Sąvoka rizika reiškia vieno laukiamo reiškinio nepalankios baigties pavojų. Tai nuostolių atsiradimo hipotetinė galimybė. Rizika, ne tik kaip filosofinė samprata, bet ir kaip gyvenimo realija, egzistuoja beveik kiekviename žingsnyje. Vystantis pramonei, diegiant naujas technologijas, svarbus uždavinys – užtikrinti pramonės įmonių, transporto priemonių bei inžinierinių įrenginių saugumą. Dabartinė socialinė – ekonominė plėtra atvedė prie to , kad tradicinė rizika palaipsniui yra išstumiama šiuolaikinės rizikos, kurios atsiradimą nulėmė modernizuotos technologijos, kurių naudojime savaime slypi tikras pavojus pažeisti gamtinę aplinką. Šiuo metu didėja technologiniai parametrai: temperatūra, slėgis, pavojingų medžiagų kiekiai, vienetinis agregatų galingumas. Kartu auga ir galimas pavojus: naujose technologijose paprastai jau slypi užprogramuota milžiniškų avarijų galimybė, o esamos techninės ir organizacinės sistemos dažniausiai yra nepajėgios garantuoti tokių technologijų norimą saugumo laipsnį. Ilgai šiuolaikinės mokslinės sampratos apie pramoninį saugumą formavimui buvo skiriamas aiškiai nepakankamas dėmesys. Daugelis avarijų buvo laikomos negalimomis, ir į jas nebuvo kreipiama reikiamo dėmesio. Bet po didelių avarijų taip jau nebegalvojama. Vis geriau suprantama, kad visuomenė įžengė į “technologinės rizikos civilizaciją”. Technogeninių ir gamtinių katastrofų potencialus pavojus greitai didėja augant ūkinės veiklos apimtims, plečiantis miestams, koncentruojantis pramonei bei augant didelių techninių sistemų sudėtingumui ir atskirų agregatų galingumui. Be to, kuo sudėtingesnė techninė sistema, tuo sunkiau užkirsti kelią katastrofų kilimo galimybei, nes daugelio jų priežastis yra ne tiek organizacinės bei techninės

klaidos ar nukrypimai nuo teisingų darbo režimų, kiek nenumatyta daugelio veiksnių ir nepalankių sąlygų sąveika.

(Čiegis R., Jankauskas V., ir kiti, 2003, p.169-170)

Žmogui paprastai sunku numatyti būsimų įvykių eigą. Tai rodo jo samprotavimas:

 Aš galiu visiškai išvengti rizikos;

 Blogi rizikingų situacijų rezultatai yra blogų sprendimų pasekmė;

 Kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo situacijos linkęs arba rizikuoti, arba išvengti rizikos.

Visiškai išvengti rizikos negalima, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą ir pan.

Riziką galima suskirstyti į dvi stambias grupes:

1. grynoji rizika – kai yra tikimybė gauti tik nuostolį arba nulinį rezultatą.

2. spekuliatyvioji rizika – tikimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą.

Analizuojant riziką , reikėtų laikytis principų, kuriuos pasiūlė amerikiečių ekspertas B. Berlimeras:

 rizikos nuostoliai nepriklauso vienas nuo kito;

 vienos krypties “rizikos portfelio” nuostoliai nebūtinai didina kitų rizikos nuostolių tikimybę;

 maksimalūs galimi nuostoliai neturi viršyti veiklos dalyvio finansinių galimybių.

Atsižvelgiant į rizikos lygį , skiriamos tokios rizikos sritys:

• sritis be rizikos. Nuostoliai šioje srityje yra lygūs nuliui;

• leistinos rizikos sritis. Šioje srityje firma patiria nuostolius, tačiau jie yra tokio lygio, kuriam esant gaunamas laukiamas pelnas ir veikla finansiniu požiūriu dar yra tikslinga;

• kritinės rizikos sritis. Šiuo atveju nuostoliai gali viršyti laukiamą pelną ir pajamos nebepadengia kaštų;

• katastrofiška rizikos sritis. Į šią sritį pakliuvusios firmos dažniausiai bankrutuoja.(Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I., 1998, p.210-214)

Reikia pažymėti , kad paprastai rizikos valdymas – labai svarbi problema rinkos ekonomikos sąlygomis, nes su įvairiomis rizikos rūšimis rinkoje susiduria praktiškai visos verslininkų grupės bei valstybė. Apibūdinant ekonominę riziką reikia skirti: 1)pavojus, netikrumą, neapibrėžtumą, kurie yra būdingi pačiai rinkos ekonomikai bei jos gamtinei techninei aplinkai bei 2) sąmoningą rizikingą veikimą, tikintis ekonominės sėkmės. Rinkos mechanizmui kaip tik ir būdinga savybė realizuoti rinkos dalyvių ekonominę riziką. Jis skatina pastaruosius imtis rizikingų sumanymų, kuriems būdinga gana didelė nesėkmės tikimybė. Bet, kita vertus, rizikingi veiksmai konkurencinėje ekonomikoje ir brangiau apmokami bei geriau atlyginami. Aišku, verslas pats savaime dar nėra nepamatuota rizika. Rizika, susijusi su tam tikrais galimais veiksmais, yra tik vienas iš verslo veiksnių, į kurį įmonių vadybininkai visuomet turėtų atkreipti ypatingą dėmesį priimdami sprendimus. Ir skaičiuojantis verslininkas savo veiklą gali organizuoti taip, jog rizika tampa valdoma ir pateisinama. O ekonominės veiklos skirtingų dalyvių rizikos pasiskirstymas yra viena iš svarbiausių rinkos ekonomikos savireguliacijos mechanizmo sudedamųjų dalių.
Vieno iš žymiausių VFR bankininkų V. Rolerio nuomone, visiškas rizikos pašalinimas šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis ne tik negalimas, bet ir nereikalingas. Juk kaip tik rizika suteikia galimybę pasiekti ekonominę sėkmę. Be noro imtis rizikos nebūtų sėkmingo verslo, ir laisvos verslo įmonės sistema neegzistuotų. Rizikavimas tiesiog būtinas visuomenės pažangai. Nedaug tepasiektume, jeigu niekas nedrįstų imtis naujų sumanymų realizavimo rizikos. Rizika – tai kartu ir galimybė, bet ją realizuoti verslininkams pavyksta tik esant profesionaliam rizikos valdymui. Reikia subalansuoti versle slypinčias galimybes ir riziką. Be to, kam rizikuoti pačiam, jeigu rizikos valdymą bent iš dalies galima perduoti kitiems – specialistams. Juk komerciniais pagrindais organizuotas draudimo paslaugų teikimas ir sudaro palankesnes sąlygas rizikingam verslui.

Taigi rizikos pasireiškimo formų įvairovė, dažnumas ir nepageidaujamos pasekmės sudarė sąlygas draudimo organizavimui, kadangi neįmanoma absoliučiai pašalinti jų tikimybės.

Šiuo metu jau yra sukurta daug konkrečių priemonių, leidžiančių padidinti pramonės objektų darbo stabilumą bei sumažinti techninių katastrofų sukeliamas neigiamas pasekmes. Bet šios priemonės nepasižymi sisteminiu charakteriu, neįjungtos į vieningą kompleksą ir nėra integralinė ekonominio mechanizmo dalims. Be to, kai kurie objektai, pvz., atominės elektrinės, esant bet kokiam finansavimo dydžiui, negali būti pakankamai saugios. Ir nors pagal tikimybių teoriją buvo bandoma įrodyti, kad didelės atominės avarijos tikimybė tokia maža, jog jos nereikia paisyti, tenka pripažinti, kad visuomenė niekada netoleravo rizikos argumento ir kėlė klausimą iš esmės: ar iš viso tikslinga turėti atomines elektrines, jeigu egzistuoja baisios katastrofos tikimybė? Todėl ekologinės rizikos įvertinimui reikalingi metodai, leidžiantys prognozuoti galimas neigiamas socialines – ekonomines bei ekologines pasekmes diegiant naujas technologijas techninių sistemų sudėtingumo augimo ir stambių avarijų įvykimo rizikos didėjimo sąlygomis. Neigiamos pasekmės, tiek ekonominės, tiek ir socialinės, būna labai ilgalaikės.(Čiegis R., Jankauskas V., ir kiti, 2003, p.171-172)

1.1 Rizikos įvertinimas

Aplinkos rizika, su kuria susiduria įmonės, gali būti labai didelė: jei įvyksta draudimo įvykis ir padaroma žala aplinkai, nuostoliai gali būti milžiniški.

Specifiniai veiksniai , kurie nusako rizikos lygį:

 Sąlygos, kai yra emisijų šaltiniai:

 Laikomų medžiagų, žaliavų, prekių kiekis bei rūšis, perdirbimas, tvarkymas;

 Darbo proceso tipas bei procedūros;

 Naudojamų įrengimų rūšis bei techninė būklė;

 Išmetamų medžiagų rūšis, kiekis bei kontrolė;

 Monitoringo įrengimų rūšis, apsaugos galimybės, veiklos vykdymo programos.

 Galimos žalos padarymo rūšis bei dydis, atsižvelgiant į eksploatuojamą teritoriją:

 Populiacijos dydis, dažnis;

 Pastatų rūšis, pajėgumai, instaliacijos;

 Infrastruktūra.

 Sąlygos, susijusios su emisijų nešiotojais ( oras, dirvožemis, vanduo, ):

 Situacija, susijusi su teršalų šaltiniais, eksploatuojama aplinka, apibrėžta geologinių, hidrologinių bei oro sąlygų.

 Bendroji situacija:

 Teisinė, politinė, su rizika susiję subjektyviniai aspektai, kuomet atsižvelgiama į patį draudėją bei jo riziką padaryti žalą aplinkai.

Vertinant riziką, reikia atsižvelgti į esamą situaciją, tačiau reikia pripažinti, kad įvertinti išlaidas, kurios bus reikalingos žalos padariniams pašalinti, yra labai sunku, ypač dirvožemio, vandens užteršimo atveju, kai žala galėjo būti padaryta seniau, vykdant kitą veiklą, kurią dabar jau sunku įvardyti. Sunku įvertinti ir draudimo sutarties periodą, kadangi kartais žalos padariniams likviduoti reikia labai ilgo laiko.

( Čiegis R., Jankauskas V., ir kiti, 2003, p. 178-179)

1.2 Ekonominės ir ekologinės rizikos mažinimo metodai

Skiriami tokie rizikos mažinimo metodai:

1) rizikos apjungimas’

2) rizikos paskirstymas.

Rizikos apjungimas. Šio metodo prasmė ta, kad apjungus daugelio žmonių riziką galima sumažinti kiekvieno iš jų tikėtinus nuostolius ( riziką ). Kaip taikomas šis metodas? ( Gronskas V., 1997, p. 13)

Įsivaizduokime tokią paprastą situaciją. Pilietis turi turtą, kurio vertė 20.000 lt. Tikimybė, kad turtas bus pavogtas vienerių metų laikotarpyje yra 1/20. vidutiniai metiniai spėjami piliečio nuostoliai dėl turto vagystės yra 1000 lt.

Jeigu draudimo kompanija sutinka piliečiui padengti pavogto turto vertę, tai draudimo polisas metams kainuos mažiausiai 1000 lt, neskaitant draudimo kompanijos išlaikymo išlaidų. Tačiau jeigu piliečio turtas bus pavogtas, draudimo kompanija turės jam išmokėti 20. 000 lt, nors pati kompanija už draudimo polisą galėjo gauti tik 1000 lt. Išvada elementari : drausti vieno savininko turtą draudimo kompanijai neapsimoka.

Tačiau problema išsprendžiama, jeigu atsiranda daug norinčių sumažinti savo riziką draudimo būdu: jų rizika apjungiama. Ir tai daro draudimo įmonės. Kuo didesnis apdraustų objektų skaičius, tuo tiksliau galima numatyti nuostolį dėl sunaikinto turto. Analogiškai : kuo daugiau kartų metama moneta, tuo tiksliau galima nustatyti, kiek kartų kuria puse – herbu ar skaičiumi – ji nukris ant
žemės. Nes veikia vadinamasis didžiųjų skaičių dėsnis, kuriuo remiasi draudimo kompanijos, apjungdamos daugelio žmonių riziką.

Rizikos paskirstymas. Tačiau kai kurių rizikos rūšių negalima efektyviai apjungti. Pavyzdžiui, atskira draudimo kompanija nenorėtų drausti stambių tanklaivių – naftą pervežančių laivų. Jai tai būtų nenaudinga. Kodėl? Nes tokių tanklaivių nėra tiek daug, kad galima būtų efektyviai apjungti jų katastrofų riziką. Be to, šie draudžiami objektai labai brangūs, didelis aplinkos užteršimo pavojus avarijos atveju. Ir visas šias išlaidas įvykus avarijai turėtų padengti draudimo kompanija. Tokios didelės rizikos draudžiamos taikant rizikos paskirstymo metodą. Kokia šio metodo prasmė?

Pavyzdžiui, draudimo asociacija gali parduoti draudimo polisą tanklaivio savininkui, norinčiam padengti naftos išsiliejimo iš tanklaivio išlaidas. Šiuo atveju tanklaivio avarijos rizika paskirstoma tarp daugelio draudimo kompanijų, įeinančių į draudimo asociaciją. Kiekviena draudimo kompanija gaus tam tikrą dalį turto savininko draudimo įmokų. Savo ruožtu ji įsipareigos atitinkama proporcija padengti apdrausto turto savininko nuostolius , jeigu įvyks nelaimingas draudiminis įvykis. Tokiu atveju didelė rizika paskirstoma tarp daugelio draudimo kompanijų. Todėl atsitikus nelaimingam įvykiui nei viena draudimo kompanija kaip tokia nepatirs didelių nuostolių. Nes jie bus paskirstyti tarp daugelio draudimo įmonių. ( Gronskas V., 1997, p. 14)

3) Draudimas.

4) Firmose sudaromi piniginiai rezerviniai fondai, iš kurių padengiami nedideli nuostoliai .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1693 žodžiai iš 5629 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.