X įmonės asortimento formavimas
5 (100%) 1 vote

X įmonės asortimento formavimas

Turinys

1. Plataus vartojimo prekių paklausa ir maisto vartojimas

2. Konsumerizmo didėjimas: D.Britanija

3. UAB “X” charakteristika

3.1 UAB “X” valdymo shema ir darbuotojų funkcijos

4. UAB “X” asortimento formavimas

4.1 Asortimento politika

4.2 Asortimento optimizavimas

4.3 Asortimento kontrolė

Išvados

Priedai

ĮVADAS

Šis prekybos organizavimo disciplinos kursinis darbas susideda iš keturių dalių. Pirmosiose dviejose dalyse yra pateikiama mažmeninės prekybos teorija išversta iš anglų kalbos , naudojantis John Benson ir Gareth Show šaltiniu: – “Mažmeninės prekybos evoliucija”. Pirmosiose dviejose dalyse pateikiamas dviejų šios knygos skyrių vertimas iš anglų kalbos.

Pirmojoje dalyje apžvelgiama mažmenininės prekybos plėtra per plataus vartojimo prekių apimties svyravimus šimtmečio laikotarpyje (nuo 19a. pradžios iki 20a. pradžios). Pateikiamos dviejų šalių – Vokietijos ir D.Britanijos maisto vartojimo, kitų namų apyvokos prekių paklausos ir pasiūlos tendencijos, kai kur jos palyginamos.

Antrojoje dalyje aprašomas 19a. pabaigoje ir 20 amžiuje į gavęs vis didesnį tempą D.Britanijos vartojimo augimas- konsumerizmas, suprantamas kaip vartotojų revoliucija. Akcentuojami pokyčiai pasiūloje ir veiksniai sąlygoję vartojimo bumą.

Trečiojoje dalyje pateikiamas UAB “X” trumpas veiklos aprašymas, valdymo schema. Toliau pateikiama mažmeninių prekybos įmonių mokslo teorija asortimento tema ir pritaikoma UAB “X” veiklai. Išskiriamas UAB “X” asortimentas, asortimento politika, koreagavimas, kontrolė.

1. Plataus vartojimo prekių paklausa ir maisto vartojimas

Aptariant Anglijos ir Vokietijos mažmeninės prekybos sistemos plėtrą, vienas iš svarbiausių veiksnių būtų mažmeninių prekių vatrtojimo apimties didėjimo išmatavimai. Šioje srityje yra akcentuojama kintanti maisto prekių paklausa ir jos ryšys su mažmeninės prekybos kitimu. Jeigu per daug nesigilintume į ginčus, kylančius aptariant pragyvenimo lygį, būtų įmanoma užsienio pokyčius sutapatinti su pagrindiniais maisto prekių suvartojimo kiekiais.

Nors ir nėra statistikos suvestinės,tačiau turimi D.Britanijos duomenys teigia, kad iki 1940m. vidurio čia nebuvo žymaus pagrindinių maisto produktų vartojimo padidėjimo. Kaip teigia Rule’s, darbininkų klasės maisto vartojimo teigiamas pokytis buvo mažiausias 19 amžiujei ir labai skyrėsi kiekviename regione tiek miestuose, tiek ir visos šalies mąstu. Pvz.; 1849-1850 metų duomenys rodo, kad mėsos vartojimas tarp fermų darbuotojų ir jų šeimų pietų Anglijoje taip ir liko žemame lygyje 19 a. pirmoje pusėje.Todėl Kentų vartojimas 1793-1812m. sumažėjo proporcingai 20 procentų. Tačiau Anglijos kasyklose dėl didelių atlyginimų mėsos vartojimas buvo didžiausias. Panšiai ir miestuose mėsos vartojimas pasiekė aukštesnį lygį.Nors kai kuriuose darbininkų klasės lygiuose vartojimas buvo žymiai mažesnis.

Šefilde, metalo pjovėjas suvartodavo kasmet 81 lbs mėsos, kai tuo tarpu bendras nacionalinis vartojimo vidurkis 87,3 lbs vienam žmogui 1851-1860m. Bendrais apskaičiavimais asmeninis vartojimas D.Britanijoje per pirmąją 19a. pusę pakilo [bazinėmis 1791m. kainomis] tiktai nuo 8,7svaro [1801m.] iki 17,6svaro [1841m.] vienam žmogui arba 2,5 cento bendrai paėmus. Vartojimas išaugo iki 24,5 svaro [1851m.] arba kas metus po 3,9 cento. Kaip teigia 2,2 lentelės duomenys, šie vidurkiniai dydžiai apima platų vartotojų spektrą , pradedant vartotojus gaunančius didelius pelnus, baigiant maža, bet išplėsta darbininkiškų profesijų grupe , ar mažesniu įmoninkų , menedžerių ir profesionalų grupe, taip vadinama viduriniąja klase. Alexander,[1970,p,34] teigia, kad: “ši klasė, nors ir mažas gyventojų segmentas turbūt vis turtingėjo ir šis “kuklus” šuolis jos vartojime sąlygotas proporcingai namų ūkių , fermų samdinių vartojimu”.

1830m, kartu su profesionaliąja viduriniąja klase ir įvairių profesijų amatininkų vartojimu taip pat didėjo ir užmiesčio vartotojų lygis, kuris kartu atnešė naujų investicijų ir taip suformavo aukštą vartojimo lygį. Visų šių trijų visuomenės grupių aukštas vartojimo lygis atsispindėjo mažmeninėje prekyboje, ypatingai užmiesčio kurortuose.

Situacija Vokietijoje yra daugiau fragmentiška nei D.Britanijoje nors atrodytų, kad čia taip pat egzistuoja panaši situacija. Teutenbergas [1982m.] pavyzdžiui pristatė trijų lygių maisto vartojimo modelį. Jis pasireiškė pirmuoju preišindustriniu lygiu, kuris siekė 18a. pabaigą. Tuomet namų ūkių išlaidos maistui siekė vid. Nuo 50-70proc., kur didžiausi kiekiai buvo išleidžiami daržovėms. Antrasis lygis, kurį mini Teutebergas, kaip pereinamąjį, buvo tarp18a. pabaigos ir 19a. pirmosios pucės. Jis susijęs su darbininkų- gamintojų maisto vartojimo pasiūlos išaugimu, ypatingai susitelkusia tose vietose, kur buvo pereinama į pramonės koncentraciją. Daugiau tradiciniame kaimo ekonomijų ryšyje su mažmeninės prekybos distribucija ir vartotojais,dažnai buvo stipriai kontroliuojamas tiek ir meistrų- amatininkų [iš kurių daugelis buvo ir gamintojai ir mažmeninkai] taip ir pirklių.” Pastarieji tarsi dalinosi bendru interesu apsaugoti vietinį monopolį”[Gellatelly,1974,p.19]. Todėl regioninis
maisto vartojimas labai skyrėsi Vokietijoje. Tai pasireiškė parduotuvių aprūpinime. Regioniniai skirtumai maisto įvairovėje ir suvartojimo kiekiuose taip pat buvo žymus vartotojų paklausos D.Britanijoje bruožas, ypatingai per pirmąją 19a. pusę [Rule,1981]. Tuo metu pasiūlos įvairovė buvo ypatingai svarbi sąlygojant vietinį ir regioninį maisto suvartojimą. Daugumą tiesioginių pavyzdžių kyla iš mažiau apmokamų kaimo vartotojų. Vieną iš tokių pavyzdžių aprašė Smith [1864m.], kuris surūšiavo Corvwall, Davon, Oxfird, Berkshine, Somerset, Herfordshiro regionus, kaip tokius, kur “karbohydrato ir proteino vartojimo lygis buvo rimtai žemiau vidurkio”[Rule 1986.p47 ]. Vargingiausiose pitvakarių vietovėse beveik kas tečia šeima retai kada vartojo mėsą.

Sekantis paklausos regioninių skirtumų aspektas buvo susijęs su taip vadinamais “maisto maištais” prasidėjusiais 18 amžiuje.Tai tęsėsi iki 19a. pradžios [ Stevenson,1979]. Nors patys maištininkai tai interpretavo kaip kainų kėlimą, ir specialius trikdymus, tačiau tai kartu ir buvo platinimo sistemos tiesioginis padarinys.Iš tikrųjų dauguma maištininkų , tokiose maisto gaminimo vietose, kaip Devon ir Cornwall, kur vietiniai žmonės reikalavo, kad pirkliai koreaguotų kainas ir perkeltų pasiūlą iš rajonų į naudingesnes miesto rinkas. Kaip Rule [1986 p.351] pažymi, kad “ maisto streikų geografija rodo, kad vartotojiški susivienijimai labiausiai buvo pažeidžiami esant maisto prekių trūkumui ir aukštoms kainoms, ypatingai grūdų rinkoje” Transporto tinklo svarba atsiradus “maisto” maištams buvo minėta Stivensono [1979m], nors maištai buvo atgavinti ankstesnėse ir kasybos gyvenvietėse , kurios turėjo didelę priklausomybę nuo vietinės maisto pasiūlos. Ši situacija galėjo atsirasti dėl daugiau nei keleto vargingų vietinių įmonių ir vietinių prekiautojų pasiūlos kontrolės.

Kaip jau buvo minėta, periodas prieš 1840m. D.Britanijoje buvo charakterizuotas kaip giminingų mažų vartojimo pakilimų ir tvirtų regioninių kitimų. Įvykiai po šio laikotarpio įkvėpė naujo vartotojų paveikslo susidarymą. Nuo 1840m. iki maždaug 1973m. gan dramatiškas vartojimo augimas atsirado maisto prekių sferoje. Po to apie 1873- 1896 metus sekė kainų kritimų ir pigių importinių prekių , susijusių su svarbiais technologiniais pokyčiais, periodas. Vartojimas pagaliau įgavo tautinį lygį, rodantį augimo žymes. Arbatos vartojimas išaugo iki 3,5 lbs vienam gyventojui. 1870-1910m. jis išaugo iki 6,2 lbs. Cukraus vartojimas – nuo 45lbs iki 87lbs per tą patį periodą. Taip pat ir sviesto, margarino, kumpio ir kiaulienos vartojimas 1870-1910m. padidėjo tris ir šešis kartus. Panašios tendencijos pastebėtos ir Vokietijoje. Nuo 1877 iki 1913 metų padvigubėjo kapitalo pajamos ir plataus vartojimo prekių paklausa padidėjo 43 procentais [Bry.1960,p.p 21-3 ]. Bry [1960.p67] nurodo skerdienos ie daržovių didmeninių kainų dalinį sumažėjimą kaip atsaką į žemės ūkio augimą ir importo įtaką tuo pačiu periodu.

Didmeninių kainų sumažėjimas Vokietijoje taip pat buvo sąlygotas ekonominių struktūrinių pokyčių. Nors 1873- 1896 metų prekybos nuosmukis įtakojo ekonomiką, bet vartotojams dauguma prekių buvo prieinamos. Daržovių, mėsos, tabako, vyno vartojimas po 1870m taip pat pastebimai padidėjo. Kaip Pierenkemper [1987 p.71] pažymi, “fazė nuo 1870metų galo iki Pirmojo Pasaulinio karo gali būti apibūdinta kaip ryškaus pragyvenimo lygio padidėjimo periodas”.Tačiau kaip ten bebūtų, nors ir atlyginimai augo, periodas nuo 1875m. iki 1880m. daugumai gyventojų nebuvo lengvi metai dėl pajamų trūkumo.

Tačiau bendrai paėmus, nors ir atlyginimai svyravo, maisto vartojimo lygis Vokietijoje išaugo.Pvz. Berlyne mėsos vartojimas apie 1894m. išaugo nuo 165,7 lbs iki 178,5 lbs vienam gyventojui [Board of Trade,1908,p33]. Nepaisant pagerėjimo darbininkų klasės namų ūkiuose, didžiąją dalį mėsos ir kitų maisto produktų sunaudojo vidurinioji klasė.20a. pradžioje, taip pat pastebimi žymūs regioninio maisto suvartojimo skirtumai. Remiantis Prekybos Tarybos 5046 Vokietijos Vokietijos namų ūkių statistika, didžiausias jautienos suvartojimas pastebėtas Miunchene ir žemiausias Rytų Vokietijojos didmiestyje Bruinsvike. Kiaulienos suvartojimas pastebėtas didžiausias Vestphaliano mieste Bochume ir mažiausias Duseldorfe. Tokia padėtis buvo dėl geografinės situacijos, vietinės žemės ūkio produkcijos ir gyventojų skonių. Pvz. Pietų Vokietijoje ilgai buvo laikomasi prieštaringos nuomonės dėl avienos vartojimo.

Ne tik didesni suvartojamo maisto kiekiai, bet ir nauji produktai turėjo įtaką maisto paruošimo pramonės pokyčiams. 20a. pradžioje Britanijoje dideli mąstai tapo tiesiogiai susiję , įsigyjant maisto gaminimo įrengimus. Jų buvo įsigyjama vis daugiau. Pavyzdžiui, padidėjęs cukraus vartojimas buvo paremtas muito panaikinimu 1874m ir tuo pačiu pokyčiai cukraus perdirbime nuvedė prie didesnių mąstų cuktaus perdirbimo pramonėje.To pasėkoje vystėsi tokios firmos kaip Henrio Tote ir Abramo Lylo, įkurtos 1860m {Murray,1983].

Kas dėl namų darbo maisto produktų gamybos,tokių kaip sūris, tai šiems produktams įtaką turėjo naujos maisto gaminimo technologijos iš užsienio, šiuo atveju – iš Amerikos. Akivaizdus Amerikos gamyklose gaminamo sūrio
ypatingai bakalėjos tipo parduotuvėse, įtikino D.Britanijos prekybininkus, kad šioje srityje tikrai reikalingos permainos.Todėl 1869m. Derbyšyro ir Midlando žemės ūkio bendrijos susirūpino dėl užsienio konkurencijos ir 1870m. įsteigė eksperimentinę sūrio gaminimo gamyklą ir apie 1874m. čia jau buvo mažiausiai 6 gamyklos vien tik Derbyšyre. Tai aišku pakeitė ir kitų maisto prekių gamybą ir to pasėkojepadidėjusi pasiūla suformavo masinę rinką per1870 metus.

Tiek D. Britanijos, tiek Vokietijos mokslininkai pradėjo aptarinėti maisto prekių vartojimo permainų prigimtį ir jų ryšį su pajamomis,naudojant šaltinių duomenis [Shou.1985 pateikia D.Britanijosduomenis, o Desajus,1968m-Vokietijos]. Šie šaltiniai nurodo du pagrindinius maisto vartojimo bruožus. Vienas iš jų – miesto darbininkų klasės paklausos modelis buvo charakterizuotas taisyklingu ir dažnu maisto pirkimu gana mažais kiekiais. Antroji – šeimų maisto pirkimų pokytis per 19 a. pabaigą. Kaip minėjome, maisto prekių sfera prasiplėtė, o taip pasikeitė ir platausvarytojimo prekių paklausa gyventojams keliantis į užmiesčius. Kas liečia ribotų pajamų šeimas, lyginant jas su anksčiau minėtų grupių pajamomis, tai būtent šių šeimų pajamų skaičiavimai buvo tęsiami, nors pastarieji ant maisto išleisdavo daugiau.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1746 žodžiai iš 5700 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.