Xix a neatpažįstamai pasikeitė vakarų europa
5 (100%) 1 vote

Xix a neatpažįstamai pasikeitė vakarų europa

Klaipėdos “Vyturio” vidurinė mokykla

11c klasė

XIX a. neatpažįstamai pasikeitė Vakarų Europa

Referatas

Darbą atliko:

Mantas Jurkus

Klaipėda

2001

XIX a. Europa pasikeitė visom prasmėm: politiškai, geografiškai, sociališkai, moksliškai ir kultūriškai. Šiuo laikotarpiu įvyko labai daug perversmų, karų, buvo padarytas didžiulis žingsnis moksle.

Napoleono I valdymo laikais (1799 – 1814) Prancūzija buvo stipriausia Europos valstybė. Jos valdomos teritorijos driekėsi nuo Atlanto vandenyno iki pat Nemuno. Prancūzija valdė visą vakarų Europą, išskyrus Angliją, Austrijos Imperiją, Prūsiją, Portugaliją ir Sardinijos bei Sicilijos salas. Taip buvo tik iki Napoleono I žygio į Rusiją – Prancūzijos pralaimėjimo. Tačiau kol Vienos kongresas sprendė, kaip “sutvarkyti” Europą po visų karų, Napoleonas I, ištremtas į Elbos salą, netikėtai grįžo valdyti Prancūzijos. Sugrįžimas truko tik 100 dienų, bet Napoleonas I per tą laiką spėjo pakeisti konstituciją, paskelbti spaudos laisvę. Po Vaterlo mūšio jis buvo ištremtas į šv.Elenos salą.

XVIII a. antroje pusėje – XIX a. Prancūzijos valdymas keitėsi daug kartų: absoliutinė monarchija (Liudvikas XVI), respublika (jakobinų diktatūra, direktorija, konsulatas), imperija (Napoleonas I), konstitucinė monarchija(Liudvikas XVIII, Karolis X), buržuazinė monarchija (Liudvikas Pilypas), respublika (Luji Bonapartas), imperija (Napoleonas III), respublika.

Napoleonas ir jo karai smarkiai pakeitė Europą: dėl Anglijos kontinentinės blokados, Anglijoje vėliau prasidėjo pramonės perversmas; panaikinta Šventosios Romos imperija, įkurta Reino sąjunga, iš kurios vėliau išsivystė Vokietija; priimtas civilinis kodeksas, įtvirtinęs Europoje kapitalistinės santvarkos principus; sukurta Šventoji Sąjunga, prižiūrėjusi Europos tautų ramybę.

Šitaip Europa atrodė po Vienos kongreso:



Pramonės perversmas – tai milžiniškų ekonominių, socialinių pokyčių epocha, kiek skirtingu metu apėmusi Vakarų Europą ir Šiaurės Amerikos šalis. Neatpažįstamai pasikeitė žmonių ūkis, buitis, gyvenimo sąlygos, o šalys, kurios praktiškai gyveno iš žemdirbystės, virto išsivysčiusiomis, pramonės šalimis. Dauguma kaimo žmonių persikraustė į miestus, ieškodami pragyvenimo šaltinio, darbo. Tačiau darbininkų gyvenimo ir darbo sąlygos buvo labai sunkios. Todėl jie ėmė kovoti už savo teises, už geresnį gyvenimą. Vystantis ekonomikai gerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, pasiekta didelė pažanga moksle, technikoje.

Pramonės perversmas prasidėjo XVIII a. pabaigoje Anglijoje, turėjusioje daug kolonijų visame pasaulyje ir dėl to nuo kitų valstybių išsiskyrė kur kas didesne, išplėtota prekyba. Anglija, kaip jūrų valstybė, visomis jėgomis stengėsi, kad nei Prancūzija, nei kitos Europos šalys jos nepralenktų. Napoleonas, pralaimėjęs Trafalgaro mūšį, 1806 m. įvedė ir stiprino Anglijos ekonominę blokadą. Dėl jos Anglijos ekonomika turėjo žlugti, bet įvyko priešingai – gamyba ir gavyba dar labiau išaugo, suklestėjo kontrabanda, dėl karo imta gaminti daug ginkluotės, taigi darbo buvo visiems. Kadangi Anglijos žemės ūkis nebuvo išvystytas, anglai, anksčiau grūdus pirkę iš kontinentinės Europos, ėmė plėsti, vystyti žemės ūkį. Už maisto produktus buvo gaunamos didžiulės pajamos, todėl žemės ūkiu susidomėjo bajorija ir buržuazija. Dirbdami ūkiuose valstiečiai taip pat šiek tiek praturtėjo. Be to, panaikinus viduramžiškus draudimus kurti šeimas, bei pažengus medicinai (1796 m. išradus skiepus), Anglijos gyventojų skaičius ėmė smarkiai augti, o mirtingumas – mažėti(vėliau ir visoje Europoje – žr.1 ir 2 grafiką).

1 grafikas. 2 grafikas.

Taigi vystytis ir plėstis pramonę vertė ir darbo jėgos perteklius. Anglija buvo turtinga ir gamtiniais ištekliais – akmens anglimi, geležies rūda. Dėl to išradus garo mašiną, ji pradėta naudoti akmens anglies ir geležies rūdos gavyboje, kitose pramonės šakose, pradėti statyti garlaiviai, tiesiami geležinkeliai, kurie buvo naudojami gabenti akmens anglį ir geležies rūdą. Be to, geležinkelis sudarė galimybes žmonėms masiškai keliauti, kraustytis, skatino luominių skirtumų nykimą, demokratizmą, nes juo galėjo naudotis visų visuomenės sluoksnių atstovai. Žodžiu blokados metu Anglijos ekonomika labai sustiprėjo, pradėtos naudoti mašinos. Visgi mašinų naudojimas turėjo ir neigiamą pusę – viena mašina pakeisdavo daug darbininkų, dėl to vėliau daug žmonių tapo bedarbiais. Anglijoje pramonės perversmas įvyko, bet tuo metu kitos Europos šalys atsiliko toli nuo Anglijos. Po Vienos kongreso, panaikinus blokadą, Anglija ir kitos Europos šalys prekių įvežimą apribojo muitais, nes jas užplūdo pigios ir kokybiškos anglų prekės, dėl kurių smulkūs vietiniai gamintojai bankrutuodavo. Kontinentinei Europai iškilo klausimas: “Kaip paspartinti ekonomikos pažangą, kaip pasivyti Angliją, kad ir kitos valstybės galėtų sėkmingai konkuruoti?”. Tai įgyvendinti nebuvo lengva, nes Anglija labai ribojo ir net draudė išvežti naujausias mašinas. Taip pat labai griežtai draudžiama buvo inžinieriams išvykti iš Anglijos ir padėti kitų šalių pramonininkams susipažinti su technikos naujovėmis, jas
diegti. Tačiau apribojimai nelabai teveikė – ir mašinų, ir inžinierių “eksportas” vyko. Daugelis mašinų buvo išvežama nelegaliai, o anglų inžinieriai buvo priviliojami mokant jiems didžiulius pinigus ir atlyginimus. Pavyzdžiui Prancūzijoje XIX a. trečiajame dešimtmetyje buvo net keli tūkstančiai anglų inžinierių, apmokiusių prancūzus, kaip naudotis naujausiomis mašinomis. Kitas anglų vijimosi būdas – ekonominis šnipinėjimas – buvo labai paplitęs Prūsijoje. Į Angliją buvo siunčiami prūsų šnipai, kad šie sužinotų apie naujausius išradimus ir jų panaudojimą. Europa ėmė vytis Angliją, tačiau pasivyti jos nepavyko niekam.

Iki pat XIX a. antros pusės darbininkai, daugiausiai į miestus atsikėlę kaimiečiai (urbanizacija vyko gana sparčiai – žr.3 grafiką), gyveno labai skurdžiai. Daugiausiai jie gyveno miesto pakraščiuose pastatytuose daugiabučiuose namuose. Vienai darbininkų šeimai būdavo skiriamas tik vienas kambarys, kuris nebūdavo didelis. Statant tokius namus nebuvo laikomasi jokių reikalavimų išskyrus vieną: kiemas turėjo būti bent tokio dydžio, kad į jį sugebėtų įvažiuoti gaisrinė. Žmonės gyveno visiškai antisanitarinėm sąlygom. Kambarys būdavo nedidelis, be apšvietimo(saulės spinduliai labai retai tepatekdavo pro langą), be ventiliacijos (taigi ir be gryno oro), stovėdavo keli būtiniausi baldai (spinta, stalas, kelios kėdės ir lova), daug žiurkių ir kitokių graužikų, parazitų, ligų platintojų. Praustis praktiškai netekdavo, nes nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio. Be to, tokius namus nuolatos niokodavo gaisrai.

3 grafikas.Darbo sąlygos irgi buvo labai sunkios. Darbo diena trukdavo 12-14, ar net 16 valandų. Nors vaikai iki 12 metų turėdavo dirbti ne ilgiau kaip 8 valandas, dažniausiai jie dirbdavo visą darbo dieną. Vaikų budrumas būdavo palaikomas mušant, dirbti tekdavo labai kenksmingomis sąlygomis (pvz. šachtose, kur pilna dujų ir dulkių, labai kenkiančių plaučiams, sunkinančių kvėpavimą ir netgi galinčių sprogti). Atlyginimai būdavo labai maži, o blogai dirbantys netekdavo darbo. Prasčiausia buvo vaikų ir moterų padėtis: nors jie dirbdavo ir ilgiau nei vyrai, atlyginimą gaudavo perpus mažesnį. Jie buvo labiausiai išnaudojami.

Darbininkai visoje Europoje buvo labai nepatenkinti savo padėtimi. Kadangi pramonės perversmas prasidėjo Anglijoje, todėl ir darbininkai anksčiausiai sujudo ten. XIX a. pradžioje susiformavo mašinų daužytojų – luditų – judėjimas. Luditai pagrindiniu nelaimių šaltiniu laikė mašinas. Judėjimą labiausiai rėmė buvę amatininkai, nes jie negalėjo konkuruoti su fabrikais, ir buvo priversti eiti dribti paprastais samdomais darbininkais. Iki pat 1825 m. luditai niokojo fabrikus, naikindami ir gadindami mašinas. Žinoma, nebuvo pasiekta jokių rezultatų, nes sudaužę mašinas ir sugriovę fabrikus darbininkai likdavo be darbo, todėl jis greitai baigėsi.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1256 žodžiai iš 3901 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.