Xviii xix a mąstytojų idėjos
5 (100%) 1 vote

Xviii xix a mąstytojų idėjos

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. VADYBOS TEORIJOS IŠTAKOS 4

2. XVIII-XIX a. MĄSTYTOJAI IR JŲ ĮNAŠAS Į VADYBOS TEORIJĄ 5

2.1. Adamas Smitas 5

2.1.1. Vadybos vaidmuo A.Smito ekonomikos modelyje 6

2.1.2. A.Smitas apie darbo pasidalijimą 7

2.2. Robertas Ovenas 8

2.3. Davidas Rikardo

2.4. Čarlzas Bebeidžas

2.5. Endriu Ure

2.6. Henris R. Tounas

2.7. Kiti XVIII-XIX a. mąstytojai

IŠVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI

1 priedas. Chronologinė idėjų vystymosi eiga

3

ĮŽANGA

Dabar, kai mokslas sparčiai žengia į priekį, istorinių temų nagrinėjimas gali atrodyti neaktualus ir šiek tiek nustumtas į užmarštį. Tačiau norint gerai išmanyti kurią nors veiklos sritį, reikalingas visapusis jos pažinimas. Taigi, derėtų įsigilinti į tos srities atsiradimo priežastis, aplinkybes, stengtis suvokti, kokie veiksniai turėjo įtakos teorijų vystymuisi viena ar kita kryptimi ir kokios buvo pagrindinės idėjos. Kaip rašo R.Razauskas ir A.T.Staškevičius, bet koks mokslas turi keturis dalykus, kurie jį išskiria iš kitų mokslų:

• nagrinėjimo objektą

• tyrimo metodus

• definicijas (apibrėžimus, kategorijas, sąvokas, kuriomis susikalbama)

• žmones, kurie tą mokslą kūrė, vystė, populiarino [6, p. 5]

Šiame referate rašoma apie XVIII-XIX a. gyvenusius mąstytojus, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie vadybos minties raidos, socialinę bei ekonominę to laikotarpio aplinką, kuri turėjo įtakos pažiūrų susidarymui. Atkreipiamas dėmesys į pramonės revoliucijos įtaką naujų idėjų atsiradimui. Apžvelgiamos pagrindinės idėjos, svarbiausieji darbai bei dabartinis jų vertinimas. Taip pat aprašoma šių idėjų svarba tolimesniuose vadybos raidos etapuose.

4

1. VADYBOS TEORIJOS IŠTAKOS

Joks mokslas neatsiranda be pagrindo. Kiekviena žmonijos karta remiasi ta informacija ir patirtimi, kurios sukauptos anksčiau. Naujos žmonijos kartos remiasi jau sukaupta informacija ir patirtimi bei toliau vysto jau suvoktas idėjas. Jei taip nevyktų, nebūtų sąlygų visuomenei tobulėti. Tačiau, kaip rodo mūsų kasdieninė veikla, šito mes pernelyg dažnai nepaisome. Kiekviena karta pernelyg daug „išranda“ to, kas jau buvo atskleista praeityje. Taip galima pasakyti ir apie vadybos mokslą.

Gamybos valdymo mokslo pradininku laikomas Frederikas Vinslou Teiloras (Frederick Winslow Taylor) ir jo pasekėjai. Tačiau nereikia manyti, kad F.Teiloras savo teoriją sukūrė pats „tuščioje vietoje“. Jo nuopelnas tas, kad jis laiku pastebėjo, apibendrino, išvystė ir pritaikė gamyboje tai, kas buvo sukurta dar iki jo ir atskirose mokslų srityse.

Pirmosios atskiros mintys apie valdymo poveikį, apie gamybos valdymo organizavimą skelbtos gerokai anksčiau už F.Teiloro darbus.

Mokslo žinių apie valdymą galima rasti dar gilioje senovėje. Pirmykštės visuomenės medžiotojai, burdamiesi į gentis ir pasidalindami darbą, egiptiečiai, statydami piramides bei reguliuodami Nilo vandens lygį, romėnai, organizuodami kariuomenę ir gindami savo imperiją ir miestus, privalėjo numatyti, organizuoti, skatinti ir kontroliuoti, t.y. valdyti. Senovės mąstytojai Platonas ir Aristotelis domėjosi valstybės valdymo teorija ir paliko mums rašytinių šaltinių apie tai [6, p. 6].

Žymūs anglų ekonomistai Adamas Smitas (Adam Smith) ir Davidas Rikardo (David Ricardo), vokiečių – Karlas Marksas (Karl Marx) ir kt. nesukūrė vadybos mokslo teorijos, tačiau jie skelbė visuomenės raidos mechanizmą, jos dėsnius, reguliuojančius prekės gamybą ir valstybės turtėjimo sąlygas. Šios ir daugelis kitų idėjų, kilusių iš kitų mokslo sričių, vėliau buvo apibendrintos ir priskirtos vadybos mokslui.

Kituose skyriuose išsamiau nagrinėjamos XVIII-XIX a. visuomenės veikėjų idėjos, davusios pradžią vadybos kaip mokslo šakos atsiradimui ir vystymuisi.

5

2. XVIII-XIX a. MĄSTYTOJAI IR JŲ ĮNAŠAS Į VADYBOS TEORIJĄ

2.1. Adamas Smitas (1723 – 1790)

Adamas Smitas (Adam Smith) – vienas žymiausių anglų ekonomistų, išgarsėjęs savo darbais „Moralių pažiūrų teorija“ („The theory of moral sentiments“, 1759m.) ir „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ („An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations“, 1776m.; toliau – „Tautų turtas“). Šie darbai buvo parašyti ankstyvoje D.Britanijos industrializacijos proceso stadijoje. A.Smito idėjos turėjo nemenką įtaką ne tik jo laikais, tačiau ir šiandien išlieka svarbios, kalbant apie prekybos apsaugą, gamybos politiką bei verslo vadybą. Jo sumanyta socialinė sistema buvo daugiau nei vien tik ekonomikos teorija; tai buvo išsamus visuomenės funkcionavimo modelis, apimantis ir verslo vadybą. A.Smitas tikėjo, kad ekonomikos augimas, valdomas funkcionuojančios rinkos sistemos ir palengvintas atitinkamų valdžios įstaigų, yra tautos turto ir piliečių gerovės esmė. Kadangi augimas priklausė nuo efektyvaus darbo su gamybos ištekliais, A.Smitas pastebėjo, kad vadovavimo vaidmuo yra itin svarbus. Todėl jis nusprendė išsamiau panagrinėti valdymo koncepciją. Kai kurie jo aptarti vadybos srities klausimai taip ir lieka nepaaiškinti, tačiau verta įsigilinti į jo pastebėjimus ir rekomendacijas.

XVIII a. pabaigoje atsirado ne tik naujos ekonominės sistemos poreikis, tačiau
prireikė ir vadovavimo, kitaip tariant, vadybos, žinių. XVI ir XVII a. anglų tekstilės pramonėje vyravo rankų darbo sistema. Žmonės dirbdavo atskirai, su savo turimomis darbo priemonėmis. Išradus garo variklį ir kitas gamybos priemones, reikalaujančias didelių kapitalinių investicijų, iškilo darbo centralizavimo būtinybė. Poreikis sutelkti daugybę darbininkų vienoje vietoje ir fabrikų sistema atsirado dėl to, kad dabar visos gamybos priemonės priklausė įmonės savininkui ir nebebuvo sąlygų dirbti atskirai. Gamyklinė sistema reikalavo sudėtingesnių kapitalo investicijų planavimo ir paskirstymo, gamybos proceso organizavimo ir darbuotojų veiklos reguliavimo metodų. Taigi, pramonės revoliucijos metu vadybos vaidmuo buvo ypatingai svarbus. Kai kas netgi teigė, kad gamyklai daugiau pranašumo suteikia geras vadovaujamasis darbas, negu pažangi techninė įranga.

Naujose gamyklose atsirado neatidėliotinų problemų, susijusių su darbo jėga – naujų darbuotojų priėmimas, jų apmokymas ir skatinimas. To meto žmonėms, pripratusiems dirbti žemės ūkyje, buvo nelengva prisitaikyti prie monotoniško, reikalaujančio tikslumo, kruopštumo

6

ir tikslios priežiūros darbo. Buvo bandoma įvesti skatinimo sistemą bei nuobaudas už nusižengimus; šie dalykai beveik nepakitę išliko ir iki mūsų laikų.

A.Smitas susidomėjo naująja gamybos sistema ir pastebėjo, kad kylant visų piliečių gyvenimo lygiui, svarbų vaidmenį atlieka besiplečiančios rinkos ir didesnė darbo specializacija. Jis sukūrė modelį, kuriame vartotojo materialinė gerovė buvo apibrėžta kaip tikslas; turtas įvardijamas ne kaip valdžios „gėrybių sandėlis“, arba tautos verslo organizacijų galia, bet kaip gaminančioji, kuriančioji darbo jėga. Kaip A.Smitas pastebėjo, visos gamybos vienintelis tikslas yra vartojimo poreikių tenkinimas; kiekvienas gamintojas yra suinteresuotas gaminti tai, kas patenkintų vartotoją.

Smitas buvo įsitikinęs, kad tautos gerovė priklauso nuo to, kokį kiekį produkcijos kiekvienas gyventojas gali pagaminti. O tai labiausiai priklauso nuo darbo našumo, kuris yra vadovavimo rezultatas. Vienam gyventojui tenkančios produkcijos padidėjimo variklis buvo ekonomikos augimas. Taigi, kylant ekonomikos lygiui, kartu kyla ir gyvenimo lygis bei darbo jėgos paklausa, didėja darbuotojų atlyginimai. Jei nebūtų augimo, rinkos konkurencijos jėgos sumažintų atlyginimus iki pragyvenimo minimumo. Kaip pavyzdį A.Smitas pateikia XVIIIa. Kiniją. Nors tuo metu Kinija atrodė turtinga šalis, tačiau darbuotojai gaudavo minimalius atlyginimus ir, kaip teigia A.Smitas, taip buvo dėl ekonominio augimo stokos. A.Smitas pabrėžė, kad verslininkų ir tautos interesai dažniausiai nesutampa, kadangi kai kurie vadovaujančiojo sluoksnio atstovai mėgavosi tokia pigios darbo jėgos pasiūla. Jis palaikė paprastus žmones, teigdamas, kad jokia visuomenė negali klestėti ir būti laiminga, jei didesnė jos narių dalis skurdi ir varginga.

A. Smitas laikėsi nuomonės, kad individai yra skatinami asmeninių interesų, taigi, laisvai veikdami, jie sieks sau geriausių prieinamų rezultatų. Visuomenės nariai turėtų aukščiausia kaina įvertinti savo pastangas, atsižvelgdami ir į konkurencijos poveikį, nustatantį tos kainos kitimo ribas. Smito ekonominėje sistemoje vyriausybės vaidmuo sumenkinamas, kadangi individai, siekdami maksimizuoti gaunamą naudą, patys aktyviai ieško veiklos būdų, naudingiausių visuomenei. Tuo būdu tautos poreikiai yra patenkinami automatiškai. Šiam procesui apibūdinti A.Smitas vartoja savo žymiąją „nematomos rankos“ sąvoką.

2.1.1. Vadybos vaidmuo A.Smito ekonomikos modelyje

A.Smitas savo ekonominiame modelyje pabrėžė vadovavimo (arba vadybos) funkcijos svarbą. Merkantilistai pripažino efektyvios gamybos naudą, bet laikėsi įsitikinimo, kad efektyvumo turi būti siekiama per valstybės valdymą, o pajamos turi atitekti ne vartotojui, bet

7

vyriausybei. Fiziokratai įsitikino tiek perteklinės prekybos, tiek gamybos nauda, tačiau sumenkino pramonės reikšmę. A.Smitas suvokė tiesioginę priklausomybę tarp prekybos, pramonės produkcijos ir turto. Būtent darbas ir jo efektyvus panaudojimas buvo proceso varomoji jėga. Jeigu, kaip teigė Smitas, darbas yra tautos turto šaltinis, tai turto apimtis priklauso nuo „meistriškumo, sumanumo ir sprendimų“ bei jų pritaikymo galimybių [1]. Tai reiškia, kad tauta gali pagerinti savo padėtį naudodamasi gamybos skatinamu ekonomikos augimu, neplėsdama teritorijos ir nenaudodama grobuoniškų prekybos metodų.

Taigi, turtinio pranašumo įgijimo procese kolonijinius karus pakeičia taikūs progreso metodai, tokie kaip gamybos proceso tobulinimas ir rinkos apimties didinimas. Šios užduotys – vadovo (dabartiniais terminais kalbant – vadybininko) pareiga. Vadovavimo proceso tobulinimas tampa ekonomikos augimo ir tautos turto didėjimo varikliu. Taip Adamo Smito ekonomikos teorija vertė rūpintis vadovavimo būdų bei priemonių pažanga.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1482 žodžiai iš 4832 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.