XX a. — tai dinamiškos mokslo ir technikos raidos amžius. Po Antrojo pasaulinio karo atsigavusios valstybės ne tik atkūrė nuniokotą ūkį, bet ir ėmė ieškoti geresnių būdų gyventi ir… kariauti.
XX a. viduryje fizikos, chemijos, biologijos mokslų laimėjimai sparčiai pritaikomi praktikoje. Atsirado naujos mokslo šakos. Panaudojant atomo skilimo galią buvo sukurta atominė bomba, reaktyvinis variklis, pavyko pakilti į kosmosą. Išrastas kompiuteris, įsavintas lazerio spindulys. Žmonės išsilaipinor Mėnulyje, pagamino robotą, branduolinius, biologinius, cheminius ginklus, įvaldė sudėtingiausias technologijas. Visiškai pakito buitis, transportas, statyba.
Žmonės daug gamina tam, kad parduotų, turtėtų, vartotų. Gamina, imdami žaliavas iš gamtos ir išmesdami į aplinką begalę įvairių atliekų, teršdami ir niokodami gamtą.
Gamyba netelpa vienos valstybės ribose. Ji virto pasauline. Tarp gamintojų vyksta atkakli konkurencinė kova, verčianti kurti ekonomines sąjungas. Iškilo trys ekonominiai centrai — JAV, Vakarų Europa ir Japonija.
Pasaulis suskilo į turtingas ir neturtingas, atsilikusias šalis. Pastarosios yra žaliavų, pigios darbo jėgos tiekėjos, prekių realizavimo rinka. Į ekonomiškai stiprias valstybes legaliai ir nelegaliai plūstantys emigrantai keičia jų demografinę padėtį.