Xxi amžiaus genetikos kryptys
5 (100%) 1 vote

Xxi amžiaus genetikos kryptys

ĮVADAS

Nors genetika yra palyginti jaunas mokslas, XX a. „kūdikis“, bet ji užima centrinę padėtį tarp kitų biologijos mokslų, vienija biologijos mokslus į visumą. Taip yra dėl genetikos tiriamų problemų svarbos. Vieniems genetika – mokslas apie paveldimumą ir kintamumą, kitiems – apie genus, DNR atkarpas, lemiančias organizmo požymius, lemiančius įvairiausias ypatybes, procesus, kurie vyksta organizme. Geriausiai šį mokslą apibūdina senasis genetikos apibrėžimas, kad tai mokslas apie paveldimumą ir kintamumą. Genetikos, kaip nė vieno kito mokslo, galima tiksliai pasakyti atsiradimo metus. Tai 1865-ieji – tada buvo išspausdintas čekų vienuolio Gregoro Mendelio straipsnis apie jo atliktus augalų hibridų tyrimus. Pats mokslo pavadinimas pasiūlytas anglų mokslininko W. Bateson‘o 1906 m. ir reiškia mokslą apie kilmę (gr. Genesis – kilmė). Pagrindinės šiuolaikinės genetikos nagrinėjamos problemos: lyties genetika, žmogaus ir medicininė genetika, raidos genetika, imunogenetika, taip pat genetiniai selekcijos pagrindai. Šiame darbe mes nagrinėsime šias XXI a. genetikos kryptis: genetinė inžinerija, genomika, kamieninės ląstelės ir klonavimas.

GENETINĖ INŽINERIJA

Kas yra genetinė inžinerija?

Kiekvienas organizmas – bakterija, augalas ar žmogus turi savo originalius genus. Genetinė inžinerija tarp jų gali įstatyti svetimą, kito organizmo geną. Geną galimą įkelti ir iš labai tolimos rūšies – iš bakterijos į bulvę, iš žmogaus į bakteriją. Taip genų inžinerijos būdu sukuriamas transgeninis arba genetiškai modifikuotas organizmas.

Genetiškai modifikuotų organizmų vartojimas gali būti pavojingas Jūsų:

Sveikatai. Perkėlus naują geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus iki šiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojo riešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.

Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrimų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio po penkių ar dešimties metų.

Aplinkai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinerijos produktų – vabzdžiams atsparios augalų veislės (pavyzdžiui, iš bakterijos į bulvę perkėlus geną, sąlygojantį atsparumą kolorado vabalui). Mokslinio bandymo metu drugių, mitusių GM augalų žiedadulkėmis žuvo daug daugiau, nei įprastai besimaitinusių. Kitas, taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidams atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai. Arba GM kultūrinis augalas, atsparus klimato svyravimams, turintis savybę greitai daugintis ir augti, “pabėgtų” į natūralias augimvietes ir pradėtų masiškai daugintis?

Piniginei. JAV, Kanadoje, kur valdžia finansuoja biotechnologijų kūrimą, kur mokslininkai dirba vien tam, kad kurtų naujus GMO, ten kompanijos gauna milijoninius pelnus. Tačiau neturtingose šalyse GMO įsiveržimas gali patuštinti kišenes. Dar prieš keletą metų rapso auginimas buvo viena pelningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Rapso kaina labai priklauso nuo sojos kainos, pasiūlos pasaulinėje rinkoje. 1999 metais gerai užderėjo sojų derlius (nuo 0,22 mln. tonų 1997 m. iki 0,72 mln. tonų 1999, tačiau dirbamų laukų plotai tris kartus nepadidėjo). Kainos pasaulinėje rinkoje stipriai krito (Anglijoje nuo 1010 Lt/t 1998-aisiais iki 766 Lt/t 1999-aisiais). Tai atsiliepė ir mūsų ūkininkams – Lietuvoje rapso kaina krito 40 %. GM produktai yra kur kas pigesni, todėl tradicinės žemdirbystės ūkininkai patiria nuostolius. Ekologine žemdirbyste besiverčiantiems ūkininkams gresia visiškas bankrotas, jei kaimynas už tvoros pasisodina GM kultūrų. Atstumas tarp šių laukų turi būti keli kilometrai.

Penkios kompanijos (Astra Zeneca, Du Pont, Monsanto, Novartis, Aventis) visiškai reguliuoja GM sėklų gamybą, pardavimą. Neturėdamos konkurencijos šios monopolininkės neilgai trukus gali imti diktuoti žemdirbiams ne itin palankias sąlygas.

Teisėms. 61 % Anglijoje apklaustų žmonių pasakė, kad nenorėtų valgyti genetiškai modifikuoto maisto. Šiuo metu GM produktai pradėti žymėti, kad žmonės galėtų rinktis. Visgi tie, kurie valgo ligoninėse, mokyklose šios teisės neturi.

Maisto pramonėje 80 % produkcijos sudaro sojos arba kukurūzų produktai. Ar mes esame tikri, kad užrašas ant lietuviško šokolado ar margarino “sudedamoji dalis emulgatorius E322” (sojos lecitinas) nereiškia, kad jau įstojome į GMO valgytojų gretas?

Be visų pavojų, neigiamų pusių genų inžinerija turi ir privalumų:

– laboratorijose įmanoma sintetinti hormonus, kitus medikamentus (įvedus į bakteriją žmogaus insulino geną, tapo įmanoma pramoniniu būdų sintetinti insuliną – vaistą reikalingą diabetikų gydymui).

– sukūrus vabzdžiams atsparias veisles, naudojama kur kas mažiau pesticidų, dirvos nėra taip alinamos.

– sukuriamos klimato svyravimams atsparios veislės

– jas galima auginti ir žemdirbystei nepalankiose sąlygose.

– lengviau maistu aprūpinti badaujančias šalis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 739 žodžiai iš 2456 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.