Xxviii-osios olimpinės žaidynės
5 (100%) 1 vote

Xxviii-osios olimpinės žaidynės

1121





1. Įvadas

Olimpinių žaidynių pradžia antikoje. Senovėje jos buvo žymiausias sportinis renginys. Olimpinės žaidynės vykdavo kas 4 metai šventame Olimpo slėnyje Pelopones pusiasalyje dievo Dzeuso garbei (yra nuomonė, jog šios žaidynės buvo organizuojamos pačioje pradžioje Dzeuso motinos Rėjos garbei), nuo apie 776 m.pr.Kr. iki 393 m.p.Kr.. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių – 4 metai – vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis – 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas keturi metai. Jų simbolis – 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius – baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės. Nuo 1924 metų organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės. Nuo 1976 metų organizuojamos žiemos paraolimpinės žaidynės. 1936 m. olimpinės žaidynės, vykusios Berlyne, buvo pirmą kartą transliuojamos per televiziją

Vasaros olimpinės žaidynės

Atėnai – 1896, Paryžius – 1900, Seit Luis (St Louis) – 1904, Londonas – 1908, Stokholmas – 1912, Berlynas – 1916, Antverpenas – 1920, Paryžius – 1924, Amsterdamas – 1928, Los Andželas – 1932, Berlynas – 1936, Tokijas – 1940, Londonas – 1944, Londonas – 1948, Helsinkis – 1952, Melburnas – 1956, Roma – 1960, Tokijas – 1964, Mechikas – 1968, Miunchenas – 1972, Monrealis – 1976, Maskva – 1980, Los Andželas – 1984, Seulas – 1988, Barselona – 1992, Atlanta – 1996, Sidnėjus – 2000, Atėnai – 2004, Pekinas 2008.

Žiemos olimpinės žaidynės

Chamonix – 1924, St Morisas – 1928, Leik Plesidas (Lake Placid) – 1932, Garmiš – Partenkirchenas -1936, St Morisas – 1948, Oslas – 1952, Kortina d‘Ampezo (Nortina d‘Ampezzo) – 1956, Squaw Valley- 1960, Insbrukas – 1964, Grenoblis – 1968, Saporo – 1972, Insbrukas – 1976, Leik Plesidas – 1980, Sarajevas – 1984, Kalgaris – 1988, Albertvilis – 1992, Lilehameris – 1994, Nagano – 1998, Solt Leik Sitis – 2002, Turinas – 2006, Vankuveris – 2010.

Vasaros paraolimpinės žaidynės

Roma – 1960, Tokijas – 1964, Tel Avivas – 1968, Haidelbergas (Heidelberg) – 1972, Torontas – 1976, Amhaimas (Amheim) – 1980, Stoke Mandlevilis/ Niujorkas – 1984, Seulas – 1988, Barselona- 1992, Atlanta – 1996, Sidnėjus – 2000, Atėnai – 2004.

Žiemos parolimpinės žaidynės

Omskioldsvikas (Ömsköldsvik) – 1976, Geilo – 1980, Insbrukas – 1984, Insbrukas – 1988, Albertvilis – 1992, Lilehameris – 1994, Nagano – 1998, Solt Leik Sitis – 2002, Turinas – 2006.

Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 5 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai – penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Žiedai išdėstyti dviem eilėmis griežtai nurodyta tvarka: mėlyna, geltona, juoda, žalia, ir raudona.

Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis – 2 m. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m. Olimpinės žaidynės nebevyko dėl I Pasaulinio karo).

Kartu su Olimpine vėliava pasirodė ir Olimpinis šūkis: „Citius, Altius, Fortius“. Tai trys lotyniški žodžiai, kurie reiškia „greičiau, aukščiau, stipriau“. Šį šūkį sugalvojo vėliavos sumanytojo Coubertin‘o draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Jis dėstė studentams fizinio lavinimo discipliną.

Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m. vykusių Olimpinių žaidynių Paryžiuje.

Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne. 2004 m. Olimpinės žaidynės įvyko Atėnuose (Graikija). 2006 m. žiemos Olimpinės žaidynės įvyks Turine (Italija). 2008 m. Olimpinės žaidynės įvyks Pekine (Kinija).Graikijos Olimpinių žaidynių atgaivinimo idėjos autorius yra prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (1863.01.01 – 1937.09.02). Simbolika – tai simbolių visuma. Simbolis – ženklas (daiktas, jo vaizdas, savybė), turintis kurios nors abstrakčios sąvokos, idėjos reikšmę. Olimpinis simbolis – penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias – apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.Tačiau ir simbolis ir vėliava pirmą kartą oficialiai buvo panaudoti 1924 metais. Olimpinė emblema – tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpinė ugnis – tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas)
leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Prometėjo dovanota žmonėms, pasak legendos, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimę simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Ugnies uždegimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė – olimpinių žaidynių preliudija.

Olimpinis devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) – TOK kreipimasis, adresuotas visiems, kas priklauso olimpiniam sąjūdžiui, kviečiantis tobulėti olimpine dvasia:

GREIČIAU – būk greitesnis, pranašesnis sporto varžybose.

AUKŠČIAU – būk aukštesnės moralės.

TVIRČIAU – būk stipresnis, tvirtesnis kovoje su gyvenimo sunkumais, negerovėmis.

Nuo 1920 m. šis devizas yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. Olimpinis devizas atsirado vienoje Arenele mokykloje (Prancūzija). Domininkonų šventikas tėvas H.Didonas (1840-1900), norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti, akcentuoti fizinės ir dvasinės harmonijos svarbą, 1891 m. kovo mėn. 7 d. devizą „Citius. Altius. Fortus“ panaudojo kaip pagrindinę mintį savo kalboje atidarant pirmąją Arenele mokyklos (netoli Paryžiaus) sporto šventę. Toje šventėje dalyvavo P. de Kubertenas ir aprašė ją savo leidžiamame žurnale „Les Sports Athletiques“. Vėliau P. de Kubertenas naudojo šį devizą, kuris atitiko jo sporto ugdymo filosofiją. 1894 m. P. de Kubertenas šį devizą Sorbonos kongrese paskelbė oficialiu olimpinio sąjūdžio devizu. Olimpinis devizas kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.Pagrindiniu P. de Kuberteno nuopelnu laikoma tai, kad jis sukūrė Olimpinę simboliką bei aprašė Olimpinių žaidynių atidarymo, apdovanojimų bei uždarymo procedūras. De Kubertenas parengė ir dabar galiojančius žaidynių kodeksą ir taisykles, parašė varžybų dalyvių priesaiką ir net sukūrė „Odę sportui“, už kurią buvo apdovanotas aukso medaliu.

1.1. Olimpinių žaidynių pradžia antikoje

Kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, niekas nežino. O štai žaidynės, kurios įrašytos į istoriją ir nuo kurių pradėta skaičiuoti olimpionikus – olimpinių žaidynių nugalėtojus, – pirmą kartą įvyko 776 m. pr. Kr. Tuomet vyko tik vienerios varžybos: trumpos distancijos – vieno stadijo – bėgimas. Olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių – olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas….

Varžybos ir žaidimai visada džiugino žmonių širdis. Mėgstami jie būdavo ir senovės Graikijoje. Atėnuose, Delfuose, Nemėjoje nustatytu laiku susiburdavo norintys pasigalinėti, pasivaržyti vikrumu ir talentu. Varžybose dalyvaudavo ne tiktai atletai, imtynininkai ir gimnastai, bet ir mokslininkai, filosofai, oratoriai, poetai. Šlovingiausios būdavo Olimpijos varžybos. Jų visi laukdavo, joms iš anksto ruošdavosi, jomis gyvendavo tikrąja to žodžio prasme visa Graikija. Į varžybas Olimpijoje – olimpines žaidynes – visada susirinkdavo daugybė žmonių, jos virsdavo tikromis nacionalinėmis iškilmėmis.

Heraklis – Olimpiadų pradininkas. Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad pasaulyje gyveno titanas, vardu Kronas. Užsimanęs tapti visos planetos valdovu, Kronas nuvertė savo tėvą Uraną. Sena būrėja Kronui išpranašavo neišvengiamą žūtį – jį nugalėsiąs jo paties sūnus. Norėdamas išvengti teisėto atpildo, Kronas rijo savo vaikus. Jo žmona Rėja, norėdama išgelbėti nors vieną kūdikį, pabėgo į Kretos salą. Ten gimė jos sūnus Dzeusas. Užaugęs Dzeusas nuožmioje dvikovoje nugalėjo savo tėvą. Prieš nusviesdamas jį į pragarą, Dzeusas privertė tėvą išspjauti visus jo brolius ir seseris. Dzeusas su broliais Poseidonu ir Hadu pasidalino viešpatavimą danguje ir žemėje. Didžiosios Dzeuso pergalės garbei jo sūnus Heraklis ir įsteigė olimpines žaidynes. Pasak legendos, Heraklis žaidynėms parinko puikią lygumą, kuri ir dabar laikoma viena gražiausių Graikijos lygumų. Joje buvo pasodinta alyvmedžių, o viena lygumoje iškilusi kalva buvo pavadinta graikų dievų buveinės – Olimpo kalno – vardu. Todėl ir žaidynes imta vadinti olimpinėmis. Pasakojama, kad Heraklis pats atmatavo bėgimo taką – 600 pėdų. Toks ilgis vadinamas stadijumi. Iš jo atsirado ir žodis stadionas.

1.2. Olimpinės ugnies kelionė į Atėnus

Olimpines žaidynes pradeda jų išvakarėse rengiamos iškilmės. Tradiciškai jos prasideda valstybės vadovo, Tarptautinio Olimpinio Komiteto (TOK) prezidento – Žako Rogo (Jacques Rogge), olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOK) vadovų bei jų palydovų pasirodymu centrinėje olimpinio stadiono ložėje.

Dalyvių paradą šiais metais pradės ir užbaigs Graikijos delegacija. Ž. Rogas. Jis pasakys trumpą kalbą, jos pabaigoje prašydamas valstybės vadovą – Kostisą Stefanopulosą (Costis Stephanopoulos) – pradėti žaidynes. Valstybės vadovui paskelbus žaidynes
stadioną įnešama olimpinė vėliava ir iškeliama skambant olimpiniam himnui. Sportininkas, kuriam pavesta užbaigti olimpinio deglo estafetę, apsukęs ratą stadione, uždega olimpinę ugnį.

Olimpinė ugnis į Atėnus atkeliavo apsukusi milžinišką ratą po pasaulį. Pasidairykime, kaip skirtingos šalys pagerbė savo dalyvavimą žaidynėse ir kam patikėjo žaidynių simbolį – olimpinę ugnį.

1.3. Tarptautinis olimpinis komitetas

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1522 žodžiai iš 3009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.