Yersinia pestis maro sukėlėjas
5 (100%) 1 vote

Yersinia pestis maro sukėlėjas

Įvadas

Medicinos mikrobiologija tiria mikroorganizmus, sukeliančius žmonių užkrečiamąsias ligas ir procesus, vykstančius mikroorganizme, patekus į jį patogeniniams mikroorganizmams, siūlo priemones įveikti infekcines ligas.

Klinikinė mikrobiologija yra medicinos mikrobiologijos dalis, nagrinėjanti infekcinių ligų t.y. mikroorganizmų sukeltų ligų etiologiją, patogenezę, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Svarbiausias mikrobiologinės diagnostikos tikslas – infekcijos nustatymas.

Darbo tikslai: išmanyti Yersinia pestis taksonomija, ekologija, morfologija ir struktūra. Žinoti jai būdingas biologines savybes, patoneniškumo veiksnius,

sukeliamas infekcijas ir jų patogenezę. Išmanyti y. pestis taikomus imunologinius, bakteriologinius tyrimus, laboratorinę diagnostiką, mikroskopiją.

Darbo uždaviniai: apibūdinti maro sukėlėjo, Yersinia pestis morfologines, kultūrines, fermentines, antigenines savybes, patogeniškumo veiksnius, atsparumą išorinės aplinkos poveikiui, epidemiologiją, sukeliamas ligas. Pateikti mikrobiologinės diagnostikos metodiką.

Maras (Yersinia pestis)

Yersinia pestis priklauso Yersinia genčiai.

YERSINIA GENTIS

Yersinia genčiai priklauso gramneigiamos sporų nesudarančios 0,5 – 0,8 x 1,0 – 3,0 µm dydžio lazdelės, kurios yra judrios ar nejudrios ir turi kapsulę ar į kapsulę panašų darinį. Fakultatyviniai anaerobai, chemoorganotrofai, oksidazės reakcija neigiama, o katalazės reakcija teigiama. Optimali augimo temperatūra yra 25 – 28oC. Gerai auga paprastose terpėse, fermentuoja daugelį jersinijų rūšių. Tipiška rūšis yra Yersinia pestis. Daug jersinijų yra aplinkoje, kai kurios yra patogeniškos žmogui, paukščiams ir kitiems gyvūnams. Yersinia pestis žmogui sukelia marą, o Y. enterocolitica ir Y. pseudotuberculosis – jersiniozes.

YERSINIA PESTIS

Taksonomija. Enterobacteriaceae šeima, Yersinia gentis, rūšis – Yersinia pestis.

Ekologija. Pagrindiniai maro jersinijų natūralūs šeimininkai yra graužikai: suslikai, žiurkės ir kt.

Maras yra zoonozinė gamtinė židininė liga. Gamtinių maro židinių yra visuose pasaulio regionuose. Remiantis biocheminėmis savybėmis ir geografiniu paplitimu, skiriami trys maro jersinijų biovarai (1. lentelė).

Gamtiniuose židiniuose užsikrečiama transmisiniu būdu (pernešėjai – blusos), kontaktiniu ir alimentiniu (per maistą) būdu, o nuo žmonių, sergančiu plaučių formos maru, – aerogeniniu būdu. Y. pestis atsparios ir ilgai išsilaiko aplinkoje: užšaldytuose lavonuose bei blusose – apie metus, o vandenyje, dirvoje, drabužiuose – apie 1 – 5 mėnesius. Jos atsparios žemai temperatūrai, tačiau jautrios UV spinduliuotei ir aukštai tempetarūrai.

Morfologija ir struktūra. Y. pestis gramneigiamos, polimorfiškos, mažos 1 – 2 x 0,3 – 0,7 µm, nejudrios ovoidinės formos lazdelės. Sporų nesudaro. In vivo ir in vitro sudaro kapsulę.

Patologinės medžiagos tepinėliuose, nudažytuose metileno mėlynuoju, išryškėja bipoliškumas.

Būdingos biologinės savybės. Maro lazdelės – fakultatyviniai anaerobai, dauginasi paprastose maitinamosiose terpėse,

geriau auga pridėjus hemolizuoto kraujo, optimali dauginimosi temperatūra 28 – 30oC.

Esant 37oC temperatūrai sudaro kapsulę. R formos kolonijomis auga virulentiškos padermės, o S formos – nevirulentiškos padermės. Tam tikrus sacharidus skaido(galaktozę, fruktozę ir

kt.) iki rūgščių. Proteolizinės savybės silpnos.

Antigenai. Maro lazdelės turi kompleksą antigenų, iš kurių yra bendrų Enterobacteriaceae šeimai ir O grupės žmonių eritrocitams. Antigeninis jersinijų specifiškumas susijęs su kapsuliniais antigenais.

Patoneniškumo veiksniai. Y. pestis virulentiškumas susijęs su invazija ir fagocitozę slopinančiais veiksniais, egzotoksinais ir endotoksinais.

 F1 – paviršinis termolabilus antigenas, naudojamas kaip diagnostikumas atliekant serologines reakcijas. Jis slopina fagocitozę aktyvina komplimentą.

 V/W (Vi) – antigenai. Yra kapsulėje. Slopina fagocitozę. Jo sintezę koduoja plazminės.

 Proteazė. Aktyvina plazminogeną, esant mažesnei kaip 35oC temperatūrai, ir skaido C3b bei C5a (slopinamas leukocitų chemotaksis, osponizacija).

 Endotoksinais – O antigenas.

 Egzotoksinas. Tarp jų yra ir letalinis pelėms, ß – adrenerginių receptorių blokatoriai, kardiotoksiški, citotoksiški.

 Y. pestis dauginimasis makrofaguose.

 Termolabilios egzotoksinės medžiagos. Hemolizuoja eritrocitus ir tirpina fibriną.

 Ureazė. Gamina kontinentinės maro sukėlėjo padermės.

Sukeliamos infekcijos ir jų patogenezė. Y. pestis sukelia marą. Klinikinės maro formos priklauso nuo infekcijos patekimo vartų. Skiriamos odos bubninė, pirminė ir antrinė sepsinė, pirminė ir antrinė plaučių maro formos. Esant silpnai regioninių limfmazgių funkcijai, būna ne nevisiška fagocitozė ir didesnis sukėlėjų dauginimasis. Taip susiformuoja pirminė sepsinė maro forma. Antrinė sepsinė maro forma susiformuoja esant bubninei ir plaučių maro formai.

Blusai siurbiant užkrėstą Y. pestis graužiko kraują, praryti mikroorganizmai patenka į blusos virškinamąjį kanalą, dauginasi, išskiria koagulazę. Šis fermentas krešima kraują, krešuliukai užkemša virškinamąjį kanalą ir užtveria maisto
slinkimą žarnyne. Dėl šios priežasties blusos labai išalksta ir puola aplinkinius gyvūnus, taip pat ir žmogų. Įkandus žmogui, įsiurbtas kraujas susimaišo su Y.pestis ir sugrįžta į įkandimo žaizdą, o iš jos patenka į žmogaus kraujotaką. Patekę maro sukėlėjai gali būti fagocituojami, bet gali ir daugintis intra- ar ekstraceliuliariai. Jie greitai pasiekia limfinius mazgus, kurie, prasidėjus ryškiam hemoraginiam uždegimui, didėja ir gali nekrotizuoti. Po to dažniausiai sukėlėjai patenka į kraują ir išplinta po organizmą. Hemoraginiai ir nekroziniai pažeidimai gali atsirasti visuose organuose. Prasideda meningitas, plaučių uždegimas, pleuroperikarditas ir kt. Sveiki žmonės nuo sergančiųjų plaučių maro forma užsikrečia oro lašelių būdu.

Imunitetas. Persirgus susidaro patvarus ilgalaikis imunitetas. Daugiausiai įtakos turi antikūnai ir T limfocitai, kurie aktyvina fagocituojančias ląsteles.

Laboratorinė diagnostika. Maras – ypatingai pavojinga infekcija. Tiriamoji medžiaga tiriama specialiose laboratorijose, kuriose dirba tam darbui paruošti mikrobiologai.

Šiuo metu Jūs matote 39% šio straipsnio.
Matomi 873 žodžiai iš 2258 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.