Z froido psichodinaminės ir k g jungo analitinė asmenybės teorijų palyginimas
5 (100%) 1 vote

Z froido psichodinaminės ir k g jungo analitinė asmenybės teorijų palyginimas

1121

Turinys

Įvadas ……………………………………………………………………………………. 2

Asmenybės struktūra ……………………………………………………………….. 3

Elgesio motyvacija …………………………………………………………………. 4

Asmenybės vystymasis ……………………………………………………………. 5

Psichopatologija ……………………………………………………………………… 6

Psichinė sveikata …………………………………………………………………….. 6

Asmenybės keitimo galimybės (psichoterapija) ………………………….. 7

Išvados ………………………………………………………………………………….. 8

Literatūra ……………………………………………………………………………….. 9

Įvadas

Sukurta daug ir įvairių asmenybės teorijų, kurias galima sugrupuoti į tris pagrindines grupes: klinikinės, akademinės ir humanistinės. Šiame referate lyginamos dvi tai pačiai grupei priklausančios teorijos: Z. Froido psichodinaminė ir K. G. Jungo analitinė asmenybės teorijos. Jos abi priklauso klinikinei grupei ir yra laikomos seniausiomis ir išsamiausiomis.

Šių teorijų pasirinkimą nulėmė noras panagrinėti tos pačios krypties teorijų panašumus ir skirtumus. Z. Froidas sukūrė pirmąją išsamią asmenybės teoriją, kuri paaiškino visą asmenybę bei jos elgesį. K. G. Jungas buvo Z. Froido mokinys ir iš pradžių priklausė ir pritarė visoms jo teorijos idėjoms. Vėliau jų nuomonės išsiskyrė kalbant apie pasąmonės reikšmingumą ir asmenybės vystymąsi. K. G. Jungas išplėtojo ir papildė sukurtą teoriją savomis idėjomis. Referate bus stengiamasi išryškinti šių teorijų esminius panašumus ir skirtumus.

Šių teorijų svarbą patvirtina ir tai, jog jos buvo sukurtos XX a. pradžioje ir pirmoje pusėje, o yra taikomos ir apie jas diskutuojama ir naujajame XXI amžiuje. Pagrindinėmis idėjomis remiasi ir neofroidistai.

Asmenybės struktūra

Kalbėdamas apie asmenybę Z. Froidas (1999) pirmiausia išskyrė žmogaus psichikoje tris lygius, kurie pasireiškia visoje asmenybėje. Tai sąmonė, priešsąmonė ir pasąmonė.

Sąmonės turinį sudaro pojūčiai ir išgyvenimai, kurie žmogaus suvokiami tam tikru momentu. Tai nedidelė psichikos dalis, kurią žmogus gali kontroliuoti. Visą psichika yra lyginama su ledkalniu. Tai sąmonė yra tik matoma ledkalnio viršūnė.

Priešsąmonė apima visą patirtį, kuri gali būti tam tikru momentu nesuvokiama, bet pastangų dėka gali spontaniškai ir valingai grįžti į sąmonės lygį. Priešsąmonė yra tarpininkas tarp sąmonės ir pasąmonės.

Pasąmonė apima primityvius instinktus, emocijas ir atsiminimus, kurie nepriimtini sąmonei ir todėl išstumiami į ją. Pasąmonėje talpinama visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai, seksualiniai norai, užmirštos vaikystės traumos ir kita. Tai pati reikšmingiausia psichikos dalis, nulemianti visą žmogaus elgesį. Pasąmonės kontroliuoti negalima. Dažniausia pasąmonės turinys pasireiškia užmaskuota, simboline forma (sapnai, fantazijos) ir įtakoja žmonių kasdienį gyvenimą.

Šie trys psichikos lygiai glaudžiai susiję su asmenybės dalimis, kurių Z. Froidas (1999) taip pat išskyrė tris:

Id – tai primityviausi įgimti instinktai, kurie slypi pasąmonėje ir yra jos energijos šaltinis. Tai seniausias, didžiausią reikšmę turintis sluoksnis, besivadovaujantis malonumo principu, nesilaikantis jokių normų ar reikalavimų ir iškraunantis energiją čia ir dabar. Kaupiantis energijai, didėja įtampa, kurią id išlaisvina reflektoriškais veiksmais arba pirminiu procesu.

Ego – tai asmenybės dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Ego yra sąmoningoji psichikos dalis, kuri vadovaujasi realybės principu. Stengiasi suderinti id norus su visuomenėmis normomis, išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais.

Superego – yra paskutinė asmenybės dalis, kuriame glūdi visuomenės normos ir taisyklės, vertybės, idealai, kurie perduodami tėvų vaikams. Superego apima visus tris psichikos lygius, bet didžioji dalis slypi pasąmonėje. Superego užduotis – remiantis moraliniais standartais įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą. Superego sudaro dvi dalys:

– sąžinė – susiformuoja tėvams baudžiant už netinkamą elgesį.

– ego idealas – formuojasi iš to, ką tėvai skatino ir vertino.

Superego neveikia pagal realybės principą. Tik stengiasi įtikinti ego, jog idealistiniai principai svarbiau už realistinius.

K. G. Jungo pateikiama asmenybės struktūra taip pat susideda iš trijų dalių: ego, asmeninės pasąmonės ir kolektyvinės pasąmonės.

Ego yra sąmonės centras, apjungiantis mintis, jausmus, pojūčius, mintis. Jų dėka žmogus suvokia save kaip visumą, kaip žmogų, o kartu į jį įeina ir išorinio pasaulio suvokimas, žinios apie jį.

Asmeninė pasąmonė savyje talpina konfliktus ir atsiminimus, kurie buvo pamiršti. Jungo asmeninė pasąmonė panaši į Froido pasąmonę, tačiau Jungas nuėjo toliau negu Froidas, nes teigė, jog asmeninė pasąmonė sudaryta iš kompleksų. Kompleksu vadinamas struktūrinis psichikos elementas, kurį sudaro
tarpusavyje susijusios emocijų sukeltos asociacijos, jausmai ar mintys .

Kolektyvinė pasąmonė yra bendra visiems ir atspindi žmonijos evoliucijos elementus. Ji sudaryta iš archetipų (tai pirminių vaizdinių) Žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parengtimi elgtis, jausti, suvokti. Archetipus galima pažinti tik per jų įvaizdžius. Svarbiausi yra Anima, Animus, Persona, Šešėlis, Savastis, Išminčius.

Lyginant abiejų autorių pateiktas struktūras matoma, kad išskiriamos trys struktūrinės dalys. Abiem yra labai svarbu susieti asmenybės dalis su psichikos lygiais, didelį dėmesį skiriant pasąmonei. Tačiau Jungas papildo asmeninės pasąmonės turinį kompleksais, kas nebūdinga Froido teorijai. Be to Jungas kalba apie gilesnį pasąmonės sluoksnį – kolektyvinę pasąmonę. Būtent ji įtakojo Jungo ir Froido išsiskyrimą, kadangi Froidas nepripažino kolektyvinės pasąmonės.

Elgesio motyvacija

Pasak Froido (1999), žmogus yra sudėtinga energetinė sistema. Energija niekur negali išnykti tik transformuojasi iš vienos būsenos į kitą. Bet kokio elgesio tikslas yra sumažinti įtampą, kuri atsiranda susikaupus energijai. Kitaip sakant, reikia patenkinti instinktus. Išskiriami dvi pagrindinės instinktų grupės – Eros, instinktai, kurie reikalingi palaikyti gyvybiniams procesams ir rūšies dauginimuisi, ir Tanatos, mirties instinktai, kurie yra žiaurumo ir agresijos pagrindas.

Didžiausias dėmesys Froido teorijoje yra skiriamas seksualinių instinktų energijai – Libido. Tai psichinės energijos dalis, kuri save realizuoja tik per seksualinį elgesį. Libido yra pagrindinis elgesio motyvatorius. Jei patenkinami seksualiniai poreikiai, sumažinama įtampą ir skatina aktyvią asmenybės veiklą. Mirties instinkto energijai neteikiama tiek daug reikšmės.

Jungas asmenybę laikė dalinai uždara energetine sistema. Kitaip nei Froidas, jis teigė, jog energijos galima pasiimti iš aplinkos, o taip pat energija gali būti pašalina iš sistemos.

Jungas, kaip ir Froidas, asmenybės elgesio motyvatoriumi taip pat laike Libido. Tačiau kitaip nei Froidas, Jungas Libido laikė nė ne seksualinės energijos šaltiniu, bet kūrybine gyvenimiškąja energija, kuri įtakoja nuolatiniam asmeniniam individo augimui.

Asmenybės vystymasis

Froidas teigė, jog asmenybė iš esmės susiformuoja 6-7 metais, tačiau vystosi ir toliau, kol pasiekia lytinę brandą. Didžiausią įtaką suaugusiojo asmenybės formavimuisi turi vaikystės išgyvenimai . Šioje teorijoje išskiriamos psichoseksualinio vystymosi stadijos, kurios būdingos visiems žmonėms. Kultūrinė aplinka yra atmetama.

Froidas (1999) išskyrė keturias asmenybės vystymosi stadijas: oralinę, analinę, falinę ir genitalinę. Į bendrą vystymosi schemą yra įtrauktas ir latentinis periodas, kurį labai dažnai įvardija kaip penktąją stadiją. Tačiau latentinis periodas nėra stadija (Хьелл, Зиглер; 2001). Visos stadijos yra susietos su tam tikra erogenine zona, kurioje patenkinamas malonumas, nes pagrindinis faktorius, kuris nulemia asmenybės vystymąsi yra seksualinis instinktas.

Asmenybės vystymesi yra akcentuojami du svarbūs dalykai – frustracija ir per didelis rūpestis.frustracija, kai vaiko psichosocialiniai poreikiai nėra patenkinami, ir per didelis rūpestis, kai atsiranda vaiko priklausomybė nuo aplinkinių, nes nėra jam suteikiama per mažai galimybių valdyti savo funkcijas. Visa tai gali turėti reikšmės suaugusio žmogaus elgesiui.

Jeigu kurios nors stadijos metu kyla problemos ir jos nėra laiku išsprendžiamos, gali įvykti regresija, kai suaugęs žmogus grįžta į ankstesnę psichosocialinio vystymosi stadiją, arba fiksacija, kai sustoja vystymasis tam tikroje stadijoje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1247 žodžiai iš 2428 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.