Zaidimas – vaiką ugdanti veikla
5 (100%) 1 vote

Zaidimas – vaiką ugdanti veikla

2

Įvadas

Mylėkite vaikystę: skatinkite jos žaidimus,

Išdaigas, mielą instinktą, Kas iš mūsų

Nėra jos gailėjęsis, kai lūpose amžinai

Skardeno juokas, o sieloje buvo taika.

Ž.Ž. RUSO

Ikimokyklinis amžius – svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir pasirengimo mokyklai laikotarpis, ypač paskutinieji metai prieš mokyklą ( 6 -7 vaiko gyvenimo metai). Tipiškos šio amžiaus vaikų psichinio ir fizinio vystymosi ypatybės leidžia aktyviai pasirengti mokyklai.Ikimokyklinukas daug atidesnis, dirbdamas labiau susikaupia, gali atskirti tiek bendras, tiek individualias daiktų ar reiškinių ypatybes, geba jas lyginti, apibendrinti. Visapusiškai ugdant asmenybę ir rengiant mokyklai, nepaprastai svarbią reikšmę turi vaiko praktinė veikla: žaidimai, darbas, mokomieji užsiėmimai.Žaidimas – ne tik pramoga. Tinkamai organizuoti žaidimai padeda formuoti vertingas vaiko savybes, moko bendrauti su vienmečiais ir suaugusiais. Žaisdamas vaikas įgyja daug mokėjimų , žinių. Tam skirti didaktiniai žaidimai, kurie skatina ikimokyklinuko protinį vystymąsi, padeda išmokti naujų žodžių , ugdo kalbą. Judrieji žaidimai lavina vaiko judesius, ugdo drausmingumą, organizuotumą. Jie turi taisykles, kurių privalu laikytis, pratina žaisti lygiomis teisėmis. Psichologai nėra vienos nuomonės, apibūdindami žaidimą, nes jis palaiko daug įvairiausių vaiko veiklos sričių, reiškiasi įvairiomis situacijomis, tačiau žaidimo svarba vaiko raidai neabejojama. Vaikas vienas ar su kitais vaikais žaidžia daugybę valandų . žaidžiant atsiskleidžia pažintiniai procesai, sprendžiamas konfliktas tarp vaiko savito pasaulio suvokimo ir realaus pasaulio.

Su žaidimu siejamas visas vaikų ikimokyklinis ugdymas: asmenybės, komunikacinių gebėjimų, socialinės kompetencijos ugdymas ( ( kalbos plėtojimas, aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių formavimas, muzikinis ir fizinis lavinimas). Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai -žodžiai. Žaidimu vaikas išreiškia slapčiausias ir drąsiausias savo svajones, bet taip pat žaidimas padeda atsikratyti slogių, nemalonių išgyvenimų. Žaidimas „ auga“ kartu su vaiku ir tuo pat metu žaidimas plėtoja vaiko psichofizinį potencialą. Žaidimas- svarbus asmenybės

3

raidos veiksnys, psichinės sveikatos rodiklis. Psichologai ir pedagogai seniai atkreipė dėmesį į žaidimą kaip ugdymo, vystymosi kokybės vertinimo bei terapijos priemonę.

Šio darbo tyrimo objektas – žaidimas ir jo reikšmė ikimokyklinio amžiaus vaiko gyvenime.

Tyrimo tikslas –Išanalizuoti žaidimo svarbą vaiko gyvenime, žaidimo vietą asmenybės ugdymo procese.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti pedagoginę, psichologinę literatūrą, susijusią

su žaidimu ir jo reikšme vaiko vystymuisi.

2. Išnagrinėti judriojo, didaktinio ir kūrybinio – vaidmeninio

žaidimo įtaką ikimokyklinio amžiaus vaiko fiziniam ir

psichiniam vystymuisi.

3. Parengti rekomendacinio pobūdžio išvadas.

4

I. Žaidimas – būtina sėkmingo vaiko ugdymo sąlyga.



Mokslininkų, pedagogų ir psichologų stebėjimai rodo, kad palinkimas žaisti yra instinktyviais dalykas. Vadinasi, žaidimas yra tokia pat būtinybė, kaip valgymas, miegojimas. Pagal K. Dimeiką, reikia įpratinti žmogų siekti pastatyto jam žaidimo uždavinio kultūringai, pagal taisykles.Taip suprasdami pagrindinį žaidimo pradą , mes gauname didelį uždavinį žaidimais formuoti žmogaus valią, jausmus ir rengti kūrybiškam visuomenės gyvenimui, kur atskiro žmogaus užgaidos turi būti suderintos su kitų gerove.Vaikui yra būtinas žaisminis bendravimas su kitais vaikais. Negalime atimti iš vaiko jo gyvenimo džiaugsmo – žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę.

Vaikui žaidimas yra pagrindinė kūrybinė veikla, būtina psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo . Lavinami vaiko protiniai gebėjimai; kalba, dėmesys, ugdomi jo mąstymo procesai( klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, apibendrinimas ir t.t). Žaisdamas vaikas skatinamas derinti savo ir kitų interesus. Žaidimas padeda vaikui ne tik pažinti aplinką, pasaulį, bet ir patį save: giliau įsisąmoninti savo mintis, jausmus, aiškiau mąstyti, jis mokosi analizuoti, apibendrinti ir kt.Žaidimas – tai žaidėjų kovos instinkto valdymo, emocinės būsenos ir tarpusavio santykių reguliavimo, gerųjų asmenybės ypatybių ir įpročių ugdymo priemonė. Žaidimų auklėjamoji reikšmė yra ypač ryškiai parodyti vaikų pratinime jausmus, palenkti valiai, siaurinti savivalę.

Kai kurie vaikai šalinasi draugijos ir tik žaidimas padeda įtraukti vaikus į
būrį, pratina būti kartu ir bendrai veikti. Žaidimas labai veikia žaidėjų emocinę būklę. Kiekvienas žaidimas turi savo etinę pusę. Žaisdami vaikai parodo ne tik savo fizinius sugebėjimus, bet ir savo dvasios vertybes. Didelės reikšmės žaidime turi glaudus bendradarbiavimas, vienybė, bendro tikslo siekimas. Žaidimas lavina valią, ir pasiryžimą veikti, o toks veikimas reikalauja ištvermės, iniciatyvos, drąsos. Labai svarbu yra susivaldymo ugdymas. Mokėti save valdyti, sąžiningai pasiduoti žaidimo taisyklėms, turi milžiniškos reikšmės ne tik žaidimui, bet ir visam gyvenimui.

Su žaidimu siejamas visas vaikų priešmokyklinis ugdymas: asmenybės, komunikacinių gebėjimų, socialinės kompetencijos ugdymas( kalbos plėtojimas,

5

aplinkos pažinimas, elementarių matematinių vaizdinių formavimas, muzikinis ir fizinis lavinimas).Visa vaikų ugdomoji veikla turi žaidimo elementų. Žaidimo metu vaikas randa būdą kūrybiškai išreikšti save, parodyti savo gabumus, ugdyti reikiamus gebėjimus.Be paliovos kintančios situacijos, naujų, originalių sprendimų ieškojimas ir įgyvendinimas lavina fizines ir dvasines žaidėjų savybes. Žaidimas duoda mums brangiausią priemonę vaikui visapusiškai ugdyti. Organizuotais žaidimais yra stiprinami vaiko kūnas ir dvasia, jie gauna reikalingų gyvenimui įpročių ir charakterio ypatybių. Žaidimas savita pažinimo forma. Žaisdamas vaikas emocionaliai išgyvena ir įsisavina aplinkinio gyvenimo reiškinius , savaip modeliuoja aplinkinį pasaulį, mokosi mąstyti, analizuoti, apibendrinti. „Žaidimas – moralės mokykla‘‘ ( D. Elkoninas).

Norint, kad vaikas būtų visapusiškai ugdomas per žaidimą , reikėtų vengti kraštutinumų vaikui žaidžiant t. y. nepaversti žaidimo beprasmiu, pakrikusiu, betiksliu laiko leidimu, neslopinti vaiko iniciatyvos, kūrybiškumo, vaizduotės, neprimesti vaikui savo nuomonės. Labai svarbu suprasti, kad žaisdamas vaikas mokosi.

6

I. 1. Žaidimo samprata

Žaidimas – tai yra veikla arba aktyvumo forma. Tai nėra pagrindinė, dominuojanti forma ir matyt dėl tos priežasties yra mažiau pažinta negu kitos veiklos rūšys. Žaidimas buvo žinomas ir pripažintas , bet mažai tyrinėjamas, nes turi svarbią išskirtį – žaidžiant nesukuriamas joks produktas.

Pirmieji dėmesį į žaidimus atkreipė antropologai. Ypač tyrinėdami žmonių kūrybiškumą. Vien tik žaidimui paskirtų darbų iki 19 amžiaus nebuvo. Pirmieji 19 amžiuje pradeda kalbėti Šileris ir Spenseris. Jie analizuodami meną susiduria su žaidimu. Nurodo skirtumus, panašumus. Tiek žaidiminė, tiek meninė veikla duoda tam tikro pasitenkinimo. Spenserio manymu, žaidime yra patenkinami paprastesni, ne biologinės kilmės poreikiai, be to žaidime reiškiasi tam tikri specifiniai, nesudėtingi sugebėjimai, o meninėje veikloje patenkinami aukštesni poreikiai.Šiuolaikinės psichologijos pradininkas Ventas teigia, kad žaidimas yra pasitenkinimas. Ventas pabrėžia, kad žaidimo prototipas yra darbas. Žaidime atsisakoma darbo rezultatų. Pagrindinis tikslas – pasitenkinimo siekimas. Ventas mato žaidimo socialinę prigimtį. Žaidimo prigimties klausimas – tai yra tas klausimas, kuris labiausiai rūpėjo visais laikais. Dažniausiai žaidimu buvo domimasi palietus prigimties klausimus. Žmogus žaidžia visą gyvenimą ( į senatvę įsitvirtina kortos, šaškės, dėlionės). Stebint gyvūnų žaidimus, galime pastebėti, kad nors gyvūnų jauniklių žaidimai ir vaikų žaidimai išoriškai panašūs, tai nėra vienas ir tas pats aktyvumas. Žmogaus žaidimas daugiau siejamas su socialine prigimtimi, su žmogaus esme. Lieka neaiškios tiktai žaidimo atsiradimo priežastys, laikas. Šitie dalykai aktualūs ir šiandieniniam mokslui. Tvirto, galutinio atsakymo nėra.

Rusų mokslininkas Elkononas sukūrė savo žaidimo kilmės teoriją . Jis sukauptais duomenimis nurodo, kad ankstyvuose žmonijos vystymosi perioduose tokios veiklos, kaip žaidimas , nebuvo. Jis pritaria ir prieštarauja Šilerio idėjoms. Menas atsirado anksčiau už žaidimą. Kita vertus parodo sąsajas tarp meno ir žaidimo.

Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žaidimo dar nebuvo. Elkoninas sako, kad žmogaus vaikai pilnai sugebėjo dalyvauti suaugusiųjų veikloje, nes darbas buvo labai primityvus. Žmogus jau buvo kūrėjas, tačiau įrankiai buvo labai paprasti. Tobulėjant įrankiams ir darbui apskritai, vaikai išstumiami iš suaugusiųjų veiklos.

7

Jiems nebelieka kuom užsiimti. Tada ir atsiranda žaidimas. Poreikis grynai socialinis. Žmonių vaikai žaidžia specifinius žaidimus, kurie savo turiniu skiriasi nuo gyvūnų jauniklių žaidimų. Šie žaidimai išnyksta kartu su vaikyste.

Paties žaidimo kilmę bene įdomiausiai dvidešimtame amžiuje apibrėžė antropologas olandas Haizinga. Jis žaidimo kilmę tapatina su kultūros kilme. Jis sako, kad žmogus pradėjo kurti kultūrą žaisdamas. Žaidimas ir kultūra turi bendrą prigimtį. Jo pastebėjimai patys naujausi, populiariausi, bet tai nėra galutinis atsakymas į žaidimų prigimtį. Haizinga akcentuoja
svarbų esminį požymį – žaidimas yra laisva veikla. Žaidimas nėra būtinas, privalomas dalykas. Galima pasiūlyti, bet versti žaisti negalima. Žaisti mūsų neverčia nei fizinė būtinybė, juo labiau moralinė pareiga.Tuo labiau, kad žaidžiame laisvu laiku. Žaidimas yra imitacinė veikla .Žaidimo metu žaidėjas savo energiją eikvoja ne tam , kad sukurtų produktą, o tam , kad imituotų to produkto kūrimą.

Žaidimo psichologinis mechanizmas – įtampa. Įtampoje išmėginamos žaidėjų galios. Tai ir fizinė jėga, ištvermė, dvasios stiprybė. Žaidžiant nepakanka troškimo laimėti . Būtina veikti pagal taisykles, tvarką. Reikia daug dvasios stiprybės norint laimėti ir žaisti pagal taisykles.





8

I. 2. Pagrindinės vaikų žaidimų rūšys

Vaikų žaidimai yra labai įvairūs turinio, pobūdžio ir organizavimo atžvilgiu. Jų skirstymas tėra sąlyginis. Vienus žaidimus kuria patys vaikai. Tai kūrybiniai žaidimai. Kitus žaidimus duoda pedagogas – tam tikro turinio, žaidžiami laikantis tam tikrų taisyklių. Tai yra žaidimai pagal taisykles.

Kūrybiniai žaidimai – pačių vaikų tikrovės vaizdavimas. Kūrybinių žaidimų tematika – įvairi – buitis, gyvenimas namuose, darželyje, darbas , pasakų vaizdavimas ir t.t. Žaidimo metu vaikai vaidina kitus. Vaikai gali būti vairuotojais, keleiviais, eismo reguliuotojais, mamomis, vyresnėmis seserimis ir t.t. Sugalvotų vaizdų kūrimas pasireiškia statyboje.

3-4m. vaikai daugiausia vaizduoja gyvenimą šeimoje, bet juos jau traukia ir pasakos, apsakymai, noras vaizduoti tai, ko nematė gyvenime. Žaidimai greitai keičiasi, nes kinta fantazija.

5m. vaikų fantazija leidžia kurti sudėtingesnius žaidimus, tačiau sugalvotą žaidimą vaikai ne visada sugeba užbaigti. Šio amžiaus vaikai daugiau žaidžia su statybinėmis medžiagomis, lėlėmis.

6m. vaikų žaidimai dar turiningesni ir įvairesni. Jie jau sugeba planuoti žaidimą, išsamiau ir realiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus. Žaidimai trunka ilgiau, kartais net kelias dienas. Vaikai jau bando pasigaminti žaislus patys. Atsiranda organizatoriai ir vadai. Auklėtojas kūrybiniams žaidimams vadovauja netiesiogiai.

Žaidimai pagal taisykles .Šios rūšies žaidimai suvaržo vaiko fantaziją ir kūrybiškumą nustatytu turiniu ir organizavimu. Bet tik todėl žaidimai pagal taisykles ir gali sistemingai lavinti ne tik fiziškai, bet ir protiškai, gali auklėti, ugdyti charakterį ir valią. Pagal uždavinius ir jų sprendimo būdus žaidimai pagal taisykles skirstomi į judriuosius ir didaktinius.

Didaktiniai žaidimai – skirti jutimams ir pažinimo galioms lavinti. Didaktinių žaidimų uždaviniai sprendžiami galvojant: atspėti mįslę, parinkti tam tikro turinio paveiksliuką ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1803 žodžiai iš 5988 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.