Zalingi ipročiai
5 (100%) 1 vote

Zalingi ipročiai

Apie narkomaniją, alkoholizmą,

rūkymą ir toksikomanijas

Parengė Karolina

2003 m.

NARKOTIKAI

Turbūt nerasime nė vieno jauno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Kiekvienas turi savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą draugų pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar straipsniais. Kai kurie jauni žmonės jau turi ir asmeninę patirtį- yra rūkę ,,žolės”, ragavę ,,Ekstazi” ar pan. Jeigu kas pasiteirautų šių jaunuolių, ar tai kenkia sveikatai, daugelis atsakytų- ,,Toks nedidelis kiekis, kurį aš vartoju, tikrai neturės pasekmių”, ,,Žolytės rūkymas apskritai nekenkia”, ,,Jau geriau vartoti narkotikus, nei gerti alkoholį” ir pan. Tokie atsakymai liudija apie tai, kad jaunimas labai mažai žino apie narkotikus, jų poveikį žmogaus organizmui, vartojimo pasekmes. Jų žinios daugiausiai remiasi taip vadinamais ,,mitais”, kurie yra specialiai skleidžiami jaunimo tarpe narkotikų prekeivių.

Statistiniai duomenys liudija, kad per paskutinius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Dauguma narkomanų- jauni žmonės, kurių amžius nesiekia 35 metų. Tik 30% registruotų medicininėse įstaigose narkomanų yra virš 35 metų amžiaus. Pokalbiai su besigydančiais narkomanais liudija, kad dauguma jų pradėjo vartoti narkotikus dar paauglystėje.

Kodėl jauni žmonės, kaip ir kai kurie suaugusieji, vartoja narkotikus? Priežasčių nurodoma labai daug. Tačiau visas jas galime suvesti į tris pagrindines grupes:

1. Įtampos sumažinimas ar streso įveikimas. Narkotines medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Narkotinių medžiagų vartojimas tampa įtampos ar streso įveikimo metodu.

2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti veikimą, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis vartojimo tikslas- malonumo siekimas.

3. Bendraamžių įtaka. Svaiginančios medžiagos vartojamos socialiniame kontekste. Norima kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų.

Narkotikai- tai medžiagos, kurių vienkartinis naudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojūčius, o sistemingas vartojimas- psichologinę ir fizinę priklausomybę. Kad medžiaga būtų pripažinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus. Medicininį- medžiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą. Socialinį- plačiai paplitęs nemedicininis šios medžiagos vartojimas. Juridinį- medžiaga pripažinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą (šių medžiagų neteisėta gamyba, laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiami). Iš šių kriterijų galime suprasti, kad narkotinių medžiagų sąrašas nėra pastovus. Jis gali būti papildomas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medžiagos yra vartojamos svaiginimosi tikslais.

Kaip šios medžiagos veikia? Nustatyta, kad jų poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rūšies, vartojimo būdo, dozės), asmens (asmenybės ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, fizinės bei psichinės sveikatos, vartojimo motyvų) bei socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi, narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai.

Pabandysime išsiaiškinti bendrą narkotikų veikimo schemą. Dėl vienų ar kitų priežasčių pavartojęs narkotikų, žmogus po kiek laiko pajus vadinamąją pakitusią sąmonės būseną. Tai euforinė būsena. Pabrėžiu- gali, nes kartais net ir po vieno bandymo asmuo patirs liūdnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali būti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, ko pasekoje gali stipriai apnuodyti organizmą, ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliucinacijos gali pasikartoti metų bėgyje, nors asmuo daugiau šių medžiagų nevartojo. Nepamirškime ir galimų nemalonumų su policija…Tačiau tarkime, kad asmuo grįžo į normalią sąmonės būseną ir jaučiasi pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti:,,Nieko blogo neatsitiko. O poveikis buvo tikrai malonus…Tai kodėl nepabandyti dar?” Juk mes visi gyvenime trokštame malonumų, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko- jis nuolat apie tai galvoja, nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti. Psichologinė priklausomybė- tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti jų vartojimą būna labai sunku.

Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medžiagas, asmuo jau nebegali, pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, sugrįžti į normalią sąmonės būseną. Nustojus veikti narkotikui jaučiamas nerimas, įtampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudėti galva ir pan. Ką tokiu atveju mes visi darome? Ogi gydomės, gydomės mums žinomomis ir prieinamomis priemonėmis. Minėtam asmeniui šis vaistas bus narkotikai. Ir tikrai, jie ne tik nuslopins visus nemalonius kūno pojūčius, bet dar ir sukels malonumą. Tačiau toks pats narkotinės medžiagos kiekis jau nebesukels tokio pat malonumo. Organizmas pripras,
todėl narkotinės medžiagos dozę

teks vis didinti ir didinti. Tai vadinama tolerancija narkotikui, kuri pasireiškia silpnėjančia organizmo reakcija į tą patį preparato kiekį. Todėl tokiam efektui pasiekti žmogus kas kartą suvartoja vis didesnę jo dozę. Taigi, palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja, o skausmingos pasekmės- vadinamos abstinencija- vis didėja ir didėja. Pasibaigus narkotiko poveikiui, asmuo jus vis stiprėjantį fizinį skausmą. ,,Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybės nei dieną, nei naktį…Tai košmaras”. Taip šią būseną apibūdina patys narkomanai. Abstinencijos reiškiniai išnyksta, kai organizmas gauna naują narkotiko dozę. Taigi, be anksčiau minėtos psichologinės priklausomybės atsiranda ir fizinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė- tai viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas, pasireiškiantis ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotiką.

Manome, kad po pirmųjų narkotikų dozių, kurios gali būti net gana mažos, žmogus išgyvena euforiją, bet nepatiria jokių abstinencijos požymių. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būklė, kuri vis gilėja, tuo tarpu kai euforijos būsena- mažėja, nors narkotiko dozė ir didinama. Taip palaipsniui, pradžioje tik eksperimentuojant, o paskui vystantis psichologinei, fizinei priklausomybei, žmogus tampa narkomanu. Narkomanija- tai dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo kylanti liga, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1000 žodžiai iš 3257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.