Zalingi įpročiai
3 (60%) 2 votes

Zalingi įpročiai

Įvadas

„Žmogus nėra nei angelas, nei gyvulys, ir būtų nelaimė, jei kas panorėtų iš žmogaus padaryti angelą, nes tuomet dažniausiai išeina gyvulys“(B. Paskalis, 1939).

Žmogus, apdovanotas didžiuliu pranašumu, vaikšto iškelta galva, plačiai dairosi, bet užtat dažnai lyg per rūką ir klaidingai mato; dažnai užmiršęs, kaip reikia žengti, klupdamas vėl prisimena, ant kokio siauručio pamato rymo jo galvos ir širdies statiniai, tiksliau – sąvokos ir sprendimai. Vis dėlto proto kilnumu jis yra ir lieka toks, koks nėra buvęs joks kitas žemės padaras,- Dievo sūnus ir žemės karalius.

Žmogus yra pirmutinis iš visų padarų paleistas į laisvę; jis stovi tiesus. Jame veikia gėrio ir blogio, tiesos ir melo svarstyklės, jis gali tyrinėti, privalo rinktis.Jeigu gamta jam davė dvi rankas – įrankius ir dvi plačiai dvi reginčias akis, kad vadovautų jo eigasčiai, tai jis gali ne tik dėlioti svarsčius ant lėkštelės, bet ir pats, jei taip galima pasakyti, būti svoris ant svarstyklių. Apgaulingiausią klaidą jis gali paversti tariamu laisvu noru tapdamas apgautuoju; laikui bėgant, jis gali pamilti grandines, uždėtas jam prieš jo paties prigimtį ir net papuošti jas žiedais. Kaip atsitiko su apgautu protu, taip pat gali atsitikti ir su pažabota bei įkalinta laisve; laisvė dažniausiai būna jėgų ir aistrų pusiausvyra siekiant ramybės bei įprastumo.retai žmogus iškyla virš jo, o jeigu žemosios aistros jį laiko pavergusios arba jeigu jis yra pasidavęs blogiems įpročiams, jis gali pasidaryti dar blogesnis. Tačiau žmogus nors ir į klaidą patekęs, ir būdamas teisus, klupdamas ir vėl keldamasis, vis dėlto lieka žmogum, nors ir silpnu kaip kūdikis, bet visdėlto gimusiu laisvu; nors dar neprotingu, bet galinčiu būti protingesniu; nors ir nepasiekusiu žmogiškumo, bet jo siekiančiu. (4, p.258).

Mes nepažįstame patys savęs, nors mums lemta pažinti. Galime nesunkiai apčiuopti ir šio reiškinio priežastį. Tai nėra iš piršto išlaužtas teiginys. Mes juk niekada savęs neieškojome. Tai kaip turi atsitikti, kad vienądien pasijustume save atradę? Labai teisingi žodžiai „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“. Mūsų lobis ten , kur stovi mūsų pažinimo aviliai. O mes, kaip tos bitelės, vis pakeliui, vis renkame savo dvasios medų. Ir tikrai mūsų širdžiai rūpi tiktai vienas dalykas – ką nors parsinešti ‚namo“.O kas tas gyvenimas, kas tie išgyvenimai – ar kas nors iš mūsų rimtai kada pamąstė? Ar buvo tam laiko? Bijau, kad niekuomet taip ir nebuvom stabtelėję ties šiais klausimais. Širdis nelinko klausti, o ausys klausyti! Mes išsiblaškę Dievo kvaileliai, savim pasinėrę svajūnėliai, pabundame, pabundame tik vidurdienio varpams gaudžiant ausyse: viens, du trys…dvylika. Tuomet šokam nubudę, abiem rankom dengiamės ausis ir klausiam kas gi atsitiko? Kas su mumis dedasi? Kas pagaliau mes patys? Skaičiuojame vieną po kito tuos virpančius, mūsų sieloje atliepiančius dūžius: vienas, du, trys…ir taip iki dvylikos, tapatindami juos su savo išgyvenimais, su mūsų gyvenimu apskritai, su pačia būtimi. Bet vargas, jeigu apsirikome. Tuomet lyg ir keistis ar kažką keisti …Ir taip amžiams liks teisingas teiginys: „Tobuliausias kelias kiekvienam – kelias iki jo paties“. (F. Nietzsche, Moralės kilmės klausimu). (4, p. 258).

Tingumas ir bailumas – štai priežastys, dėl kurių tokia didelė dalis žmonių vis dėlto mielai visą gyvenimą lieka nesavarankiški, nors gamta juos jau seniai išlaisvino nuo kitų vadovavimo, štai kodėl kitiems taip nesunku pasidaryti jų globėjais.Juk taip patogu būti nesavarankiškam.(4,p.128).

Menko išsilavinimo žmonės greitai yra linkę visokius nuodus vartoti, būtent alkoholį, tabaką, ir kitus, ir žūva arba vienaip ar kitaip menkėja.(Vydūnas).

Paauglystė…Kokios nieko nevaržomos svajonės ir norai. Kiek daug visko tokiame amžiuje tikimasi ir trokštama išbandyti; azartas, gero adrenalino dozė…

Koks mūsų dienų jaunimas? Ką jis veikia? Kuo domisi? Į šiuos ir dugelį kitų klausimų nesunku atsakyti pažiūrėjus televizijos laidas, paklausius radijo, paskaičius laikraščius, o kartais užtenka išeiti tik į kiemą ir…nei vienas vakarėlis neapsieina be alkoholio ar net narkotikų akivaizdžiai be saiko rūkoma (tiek vaikinai tiek merginos), gatvėje galima sulaukti pasiūlymų „pabandyti“ ir atsipalaiduoti. Ar gali paauglys atsisakyti tokio malonumo?

Mūsų paaugliai apsikrėtę žalingais įpročiais tarsi neprižiūrima žemė piktžolėmis. Tad kas yra žalingas įprotis? Ar teisingas yra tiesmukiškas ir paprastas daugelio žmonių požiūris į šią problemą? Ar pakankamai tikslus yra apibrėžimas, kad žalingas įprotis – tai iš dalies žmonių nesugebėjimas valdyti tam tikrų savo veiksmų, kurie daro žalą jiems patiems ir aplinkai, ar procesas iš tiesų yra kur kas gilesnis ir sudėtingesnis?

Šią temą pasirinkau, nes žalingi įpročiai vis giliau ir giliau įsiskverbia į mūsų kasdieninį gyvenimą. Pastebėjau, kad geria alkoholį, rūko ir pabando narkotikų vis jaunesni žmonės. Žalingų įpročių vartojimą skatina daugelis veiksnių: farmakologiniai – biologiniai, socialiniai, psichologiniai. Į aklavietę mus veda reklama. Tabako ir alkoholio pramonės strategijos, kurios profesionalesnės už tas, kuriomis tėvai,
mokytojai, gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti bando kovoti su liguistais potraukiais. Šiuo metu žalingi įpročiai tampa didele problema. Net politikai pradeda suprasti, kad nebūtina laukti, kol vaikas įkris į šulinį, ir tik tada reikia pulti kažką daryti – juk traukti jį iš šulinio bus daug sunkiau ir kainuos brangiau, negu uždengti šulinį dangčiu, kol nelaimė dar neatsitiko…

Kaip kovoti, kad paaugliai atsispirtų narkotinių medžiagų teikiamų malonumų pagundai? Juk uždraustas vaisius visada saldžiausias. Veiksmingiausia kovoti su šiais įpročiais mokykliniame ar net ikimokykliniame amžiuje. Vaikai yra tėvų atspindys. Ką jie mato suaugusiųjų pasaulyje, tą ir kopijuoja ir tai jiems atrodo priimtina ir normalu, nes vyresniosios kartos savo pavyzdžiu ir elgesiu aktyviai prisideda prie viso pasaulio katastrofiškos pabaigos. Liguistų potraukių aukos dažnai kenčia ne nuo vieno, bet nuo kelių žalingų įpročių.

Pirmame skyriuje norėčiau paaiškinti, kas yra žalingas įprotis? Kaip atpažinti žmogų, kuriam kelias į žalingų įpročių liūną dar tik prasideda.

Antąjį skyrių paskyriau artimesnei pažinčiai su narkotikais (pavidalas, vartojimo būdai, pasekmės), taip pat aptarsiu jų prevenciją mokykloje, kokią pagalbą gali suteikti tėvai, kaip pačiam paaugliui išsisukti iš keblių situacijų.

Trečiame skyriuje bus gausu patarimų norintiems mesti rūkyti, o ketvirtame – pabandysiu nagrinėti kodėl šių dienų paaugliai taip mėgsta alkoholį.

1. Žalingas įprotis – kas tai?

Kiekvieno žmogaus elgesį veikia įpročiai. Įprotis yra polinkis daryti tam tikrus veiksmus, virtęs su vidiniu poreikiu juos kartoti. Jis susidaro per įgūdžius – labai gerai išmoktus veiksmus, kurių nebereikia sąmoningai valdyti ir kontroliuoti. Daugelis įpročių susidaro vaikystėje, visų pirma mėgdžiojant suaugusiuosius. Pavyzdžiui, stebėdamas tėvus, vaikas išmoksta valytis dantis, įgunda taisyklingai laikyti šepetuką, naudotis dantų pasta ir atlikti reikiamus veiksmus. Dantų valymas virsta būtinybe; vaikas tą daro automatiškai, nemąstydamas, kitaip tariant, atsiranda įgūdis valytis dantis be jokio paliepimo. Jeigu žmogus turi vidinį poreikį, vadinasi, jau susidarė tvirtas įprotis. Taigi įpročiai yra aplinkos nulemti sąlyginiai refleksai bei stereotipai. Susidaryti įpročius skatina ir papročiai, tradičijos, tačiau lemiamas vaidmuo priklauso šeimos gyvenimo būdui. Ir lietuvių patarlė sako:“Į ką jaunas įprasi, tą ir pasenęs rasi“.

Įpročiai gali būti naudingi ir žalingi. Naudingi padeda žmogui tobulėti, būti kūrybingam, sveikam, pailgina gyvenimą. Prie jų skirtini visi higienos įpročiai, išugdomi šeimoje ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje. Kai šeima gyvena tvarkingai, vyresni jos nariai rodo gerą pavyzdį, taip išugdomas dorovinis atsparumas bet kuriai blogybei, naudingi įpročiai susidaro lengvai ir greitai.

Žalingi yra tokie įpročiai, kurių poveikis organizmui priešingas negu higienos įpročių. Jie kliudo tobulėti, žaloja sveikatą, trumpina amžių, trikdo darbinę bei kūrybinę veiklą. Žmonės dažnai puikiai žino, kaip kuris nors žalingas įprotis atsiliepia sveikatai, bet negali jam atsispirti. Mokslininkų teigimu, rūkalius savo gyvenimą sutrumpina vidutiniškai devyneriais metais. Taigi žalingi įpročiai yra tokie žmogaus veiksmai, kurie žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą, neleidžia sulaukti tokio amžiaus, kurio paprastai sulaukia kiti tos visuomenės nariai. Be to jie tukdo žmogui sėkmingai atskleisti save kaip asmenybę, kaip visuomenės narį.

Žalingi įpročiai pasižymi daugeliu konkrečių bruožų, kurie nebūdingi kitiems įpročiams:

 Ardo sveikatą:

 Visada pasidaro savitiksliai ir ilgainiui pajungia visus kitus žmogaus veiksmus, visą jo veiklą (pavyzdžiui, bet kuria kaina gauti narkotikų);

 Pasižymi nepaprastu konservatyvumu (žalingo įpročio atsisakyti labai sunku) ir ryškia vidine kaita (priklausomybė nuo narkotinės medžiagos vis didėja, kartu didėja ir to įpročio daroma žala);

 Labiausiai veikia charakterį (formuojasi ypatinga žmogaus psichikos sankloda, specifinis charakteris);

 Prisideda prie žmogaus kaip asmenybės degradavimo.

Žalingų įpročių yra daug: rūkymas, svaigalų vartojimas, nesaikingas kavos ir arbatos gėrimas, narkomanija, persivalgymas, kleptomanija, melavimas, keikimasis, azartiniai lošimai ir kt. Dėl įvairių priežasčių jie gali atsirasti labai anksti. Tarkim, žinome, kad kai kurie žindomi kūdikiai miega tik supami. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas pasidaro neramus dažniausiai dėl pilvo skausmų ir didelio dujų kaupimosi žarnyne. Daugelis tėvų, užuot mėginę šalinti skausmus, ima vaiką ant rankų arba supa. Po kurio laiko jis įpranta miegoti tik supamas.

Žalingi įpročiai atsiranda lengviau už naudingus, be to , ir įsikeroja daug stipriau. (14, p.282 ).

Terminas „žalingas įprotis (addiction – angl.) kilęs iš lotynų kalbos ad dicere, reiškiančio „pasidavimą“. Pasidavimas žalingam įpročiui įvyksta tuomet, kai asmuo nebeturi valios kontroliuoti ir riboti tam tikrą savo veiklą ar tam tikros medžiagos vartojimą. Ši veikla ar medžiaga užvaldo jo gyvenimą ir jei jis neranda būdo, kaip iš jos išsivaduoti, galiausiai jį sunaikina“ (7,p.2).

Tad kodėl
žmonės tampa žalingų įpročių vergais, o kiti – ne? Kodėl vieniems, pakliuvus į žalingo įpročio gniaužtus, pavyksta iš jų išsivaduoti, o kitus jis tiesiogiai ar netiesiogiai priveda iki mirties? Kodėl kai kurie žalingų įpročių apsėstieji visą gyvenimą kovoja su savo įpročiu, tačiau kiekvieną jų žingsnį aukštyn seka kritimas atgal?

Kiekvienas žalingas įprotis turi keturias pagrindines savybes: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą ir destruktyvumą. Šiuos elementus sudėjus į krūvą, žalingą įprotį galima apibrėžti kaip būseną, kurioje individas reguliariai vartoja kai kurias medžiagas, atlieka tam tikrus veiksmus ar užsiima tam tikra veikla, reguodamas į stiprų, neretai visa kita užgožiantį poreikį, kurio nepaisydamas, jis patirtų didelį diskomfortą ar netgi rimtai susirgtų.

Žmogaus prigimtyje užkoduotas polinkis visame kame siekti malonumo ir vengti skausmo. Žalingų įpročių aukos dažniausiai pradeda nuo netinkamo tam tikros medžiagos vartojimo ar elgesio praktikavimo, tuo siekdami išvengti skausmo ir pasiekti malonią dvasinę būseną. Siekiamos būsenos gali būti įvairios, tačiau jos visos turi vieną bendrą dalyką: nuolatinę truką į save. Egzistuoja keturios tokių būsenų kategorijos:

 Pakilios nuotaikos ir susijaudinimo pojūtis;

 Atgaiva nuo rūpesčių, nerimo ar kitokio emocinio diskomforto;

 Galios ir beribio pasitikėjimo savimi pojūtis;

 Susietumo ir transcendentinės vienovės pojūtis.

Tad galima teigti, kad žalingas įprotis – tai neatsispiriamas polinkis vartoti tam tikras medžiagas ar užsiiminėti tam tikra veikla, siekiant padaryti įtaką savo fiziniams ir doroviniams potyriams. Individo poreikis vienokiems ar kitokiems išgyvenimams ir jo kliovimasis tam tikromis medžiagomis ar veikla, siekiant juos patirti, yra sąlygotas jo socialinės padėties, dvasinės brandos ir psichologinės bei fizinės būklės.

„Pašalinti net paprastą žalingą įprotį gana sunku. K.Ušinskis yra pabrėžęs: „jeigu, norint pašalinti žalingą įprotį, užtektų vieną kartą, kad ir labai smarkiai prisiversti, nesunku būtų jo atsikratyti… Bet visa bėda ta, kad įprotis susidaro pamažu, per ilgą laiką, ir pašalinti jį galima taip pat tik pamažu, po ilgos kovos su juo. Mūsų sąmonė ir valia visą laiką turi budėti ir saugoti nuo blogo įpročio, kuris, slypėdamas mūsų nervų sistemoje, lūkuriuoja, pasiruošęs pasinaudoti kiekviena silpnumo ar užsimiršimo minute“.(9, p.151).

1.1. Pirmosios žalingų įpročių užuomazgos

Žalingo įpročio aukos asmenybės pokyčius dažniausiai lydi ir atitinkami elgesio pasikeitimai. Tai gali būti ženklas aplinkiniams, kad ėmė reikštis žalingo įpročio elementai. Charakteringi, aplinkinių akivaizdžiai matomi pokyčiai yra nuotaikos svyravimai, atsiradęs polinkis meluoti, vogti, pagaliau fizinės problemos ir nuolatos besikartojančios ligos. Jei daugelis šių požymių tampa charakteringomis individo savybėmis, o jų priežastį sunku įvardinti, jie gali tarnauti kaip įrodymai, kad individą vis labiau klampina koks nors žalingas įprotis. Tai ypač galioja paauglio amžiuje.

Nuotaikos svyravimai. Didesnius ar mažesnius nuotaikos pokyčius išgyvena kiekvienas. Žalingų įpročių užvaldyto žmogaus nuotaikos svyravimų amplitudė įgauna ekstremalų pobūdį: nuotaikos svyravimai atrodo be priežasties it aiškiai „išeina už normos ribų“. Be nuotaikos svyravimų, galima pastebėti ir fizinių pasikeitimų – akių blizgesys, išsiplėtusios lėliukės, „išplaukęs“ žvilgsnis liudija tai, kad kraujyje cirkuliuoja nuotaiką veikiantys preparatai. Ypač iškalbingi nuotaikos svyravimai, kurių skalėje atsiranda vietos pykčiui.

Polinkis meluoti. Tai labai paplitęs reiškinys, nes jiems visuomet yra ką slėpti nuo savęs ir nuo kitų. Melavimas tampa gyvenimo būdo apraiška – individas nuolatos daro tai, apie ką nenorėtų, kad sužinotų kiti, ir įvairiais būdais stengiasi maskuoti savo veiksmus.

Polinkis vogti. Bet koks žalingas įprotis paprastai reikalauja didesnių ar mažesnių finansinių resursų, ypač narkomanija. Norint pasiekti palaimos būseną, būtina „susiorganizuoti“ apvalią sumelę.

Nepaaiškinamos pravaikštos. Žmogų vis labiau užvaldant žalingiems įpročiams, jo gyvenimas pamažu tampa nebekontroliuojamas, o įvykių seka – nebenuvaldoma. Į namus grįžtama vis vėliau, galiausiai – po pusiaunakčio ir ne kiekvieną naktį. Prasideda bėgimas iš pamokų, o išgalvoti pasiaiškinimai vis mažiau ir mažiau įtikinami.

Fiziniai simptomai. Oda praranda žvilgesį, ant jos išryškėja dėmės ir išbėrimai. Akys atrodo įdubusios ir negyvos, liguistumo įspūdį dar sustiprina blyški oda bei sulysimas. Kalba tampa monotoniška, praranda gyvumą. Jis darosi aplaidus, ima atsainiai maitintis. Visa jo būklė rodo fizinį išsekimą. Smunka ir asmens higiena. Mažiau dėmesio imama skirti fizinei išvaizdai ir kūno švarai.

Nuolatos besikartojančios ligos. Sveikata tampa kur kas labiau pažeidžiama įvairių ligų ir negalavimų. Dažniausiai žmogus kenčia nuo kvėpavimo takų infekcijų, virškinimo trakto sutrikimų.

2. Narkotikai

Narkotikais vadinama cheminė medžiaga, veikianti organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai
nepaprastas.

Kas pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, ekstazi? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių nė neįtartumėm, kad tai narkotikai. Pvz: namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumės žvalesni ir energingesni. Tačiau šie narkotikai skiriasi nuo kitų, pvz., heroino ar kokaino, tuo, kad aspirinas ar kofeinas yra legalūs. Vartojami saikingai, jie nepadarys jokios žalos.

Medžiagos, kurias vadintume tikraisiais narkotikais heroiną, kokainą ir ekstazi yra labai skirtingos.

Yra psichiką slopinančios medžiagos: opiatai, morfijus, heroinas, metadonas, raminamieji vaistai , barbituratai, alkoholis ir kt.

Yra psichiką stimuliuojančios medžiagos tai: kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminai, efedrinas, kofeinas, nikotinas ir kt. ( 3, p. 13 -33).

Vartojant šias medžiagas gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėlė geros ar blogos savijautos, pristingate narkotikų vėl perkate ir šitaip be paliovos. Narkotikai brangūs, dažnai tenka pinigų prasimanyti nusikalstamais būdais. Rizikuojama dar ir todėl, kad niekada negalima žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra.

2.1. Narkotinės medžiagos

Narkotikai – medžiagos pakeičiančios organizme vystančius cheminius procesus, sutrikdančios natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą, sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.(3,p.7).

Žmogus dažnai tariasi žinąs apie narkotikus viską, ką reikia žinoti. Deja, labai klysta..

AMFETAMINAI – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gaminami nelegaliose laboratorijose. Dažniausiai vartojamas amfetamino sulfatas. Tai pilkšvai balti milteliai, parduodami mažais popieriaus vokeliais ar polietileniniais maišeliais. Vienas iš vartojimo būdų – sumaišyti su vandeniu ar gaivinamaisiais gėrimais ir išgerti. Jų galima įtraukti pro nosį arba sumaišyti su vandeniu ir susišvirkšti. Specialiai apdoroti jie vadinami „ledu“ , rūkomi. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudinę. Bet po 3 – 4 valandų narkotikų poveikis baigiasi, žmogus pasijunta labai pavargęs,alkanas ir prislėgtas. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Gali žmogous jausti ir paranoją, manyti, kad jį persekioja.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2884 žodžiai iš 9571 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.