Zalingų įpročių poveikis
5 (100%) 1 vote

Zalingų įpročių poveikis

1121

Apie rūkymą

Viskas prasidėjo nuo to, kai Kristupas Kolumbas iš savo garsių ekspedicijų į Europą dovanų parvežė ir tabako. Jis greitai paplito ir daugelis pamėgo šį užsiėmimą. Tai jam padėjo nuostabi savybė – įprotis rūkyti, kurį žmogui buvo labai sunku įveikti. Buvo manoma, jog tabakas gydo, jo dūmai nubaido ligas, piktasias dvasias ir t.t. Jau XVI amžiuje rūkymas paplito Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Olandijoje. Po to buvo atvežta ir į Rusiją.

Negalima sakyt, kad tabakas lengvai skverbėsi visur.

Rūkančius ir uostančius tabaką Romos popiežiai netgi siūlė atskirti nuo bažnyčios, Italijoj tabakas buvo paskelbtas “velnio pramoga”.

Anglijoje Elžbietos I įsaku rūkoriai buvo prilyginami vagims ir vedžiojami gatvėmis su virve ant kaklo.

Rusijoj, valdant carui Nikolajui Fiodorovičiui, asmenys, apkaltinti rūkymu, pirmą kartą būdavo baudžiami 60 lazdos smūgių per padus, antrą kartą – nosies arba ausies nupjovimu, o po 1634 metų Maskvos gaisro, kuris kilo dėl rūkymo, rūkyti buvo uždrausta mirties bausme.

Tačiau šioje kovoje nugalėjo tabakas. O žalingosios tabako savybės nebuvo ištirtos iki XIX amžiaus, ir gydytojai negalėjo pasipriešinti rūkymo įpročiui.

Įvairių šalių statistiniais duomenimis, pasaulyje šiuo metu 60% vyrų ir 20% moterų nuolat rūko. Daugelis rūkyti pradėjo iš smalsumo, kiti pamėgždžiodami suagusius.

Dalis vaikų pradeda rūkyti labai anksti – penktoje klasėje. Pusė jų pamėgdžioja mokyklos, kiemo draugus, be to paprastai vyresnius. Dar beveik pusė vaikų rūko siekdami nepaprastumo, paslaptingumo: juk reikia gaut cigarečių ir degtukų, pasislėpti nuošalioje vietoje. Tai panašu į nuotikį.

Merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo, norėdamos patikti vaikinams.

Prie tabako greitai priprantama nes jis tik neilgam padidina smegenų ląstelių aktyvumą, o kai po kurio laiko energija ir pakilimo jausmas dingsta, žmogus vėl siekia cigaretės, nepaisydamas po rūkymo likusio kartumo burnoje, gausaus seilių išsiskyrimo bei nemalonaus kvapo.

Tačiau cigaretėse yra tokia medžiaga kaip nikotinas. Tai nuodai, kurių cigaretės filtre gali susikaupti, kad pakaktų pelę nugalabyt.

Paauglys iškart surūkęs pusę pakelio cigarečių, gali mirti.

Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas.

Tas, kuris galvoja, kad filtras sulaiko šią nuodingą medžiagą, klysta. Filtras gali kol kas daugiausiai sulaikyti tik 20% cigaretėje esančio nikotino ir kitas nuodingas medžiagas.

Be to rūkant išsiskiria dūmai, kurie sudaryti iš šimtų tūkstančių milijardų kietųjų dalelių ir skysčio ląstelių. Ir visos šios dalelės patenka į plaučius.

Tabako dūmuose yra polonio radioaktyviųjų elementų izotopų, kuris išskleisdamas alfa spindulius prasiskverbia pro odą, greitai virsta aerozoliu, užnuodija orą.

Temperatūros svyravymai burnos ertmėje kenkia dantų emalei. Ant pažeistos emalės nusėda tabako degutos, dantys pasidaro gelsvos spalvos, o burnos ertmė ima skleisti specifinį kvapą.

Yra nustatyta, kad kiekvienos naujos cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė – 15 minučių.

Tabakas kenkia sveikatai, vadinasi trukdo sportui. Pavyzdžiui, 22 metų Širlei Strong priklausė 100m su barjerais bėgimo Didžiosios Britanijos rekordas – 13,06 s. Sportininkė pradėjo rūkyti, gavo bronchitą, ėmė dusti – ir apie jokias pergales negali nei svajoti. Juk sportininkų treniruočių krūvis per pastaruosius 30 metų padidėjo 10 kartų. Rekordams pasiekti būtina absoliuti sveikata. Išgertas vynas ar alus, surūkytos cigaretės neišvengiamai

mažina jėgą, greitį, ištvermę, reakcijos greitį ir tikslumą.

Mest rūkyti gali kiekvienas bet kuriuo metu, reikia tik panorėti.

Apie Alkoholį

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas proto grobiku.

Dauguma žmonių mano, jog svaiginamieji gėrimai paplito tik pastaraisiais dešimtmečiais, kad net šio amžiaus pradžioje jų vartota labai mažai. Deja, apie svaiginamąsias alkoholinų gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 8000 m.pr.m.e. Pavyzdžiui žinomas keliautojas Mikluelio-Maklojus stebėjo Naujosios Gvinėjos papuasus, kurie dar nemokėjo išgauti ugnies, bet jau išmanė, kaip pasigaminti svaiginamųjų gėrimų.

Gryną spiritą VI – VII a. pradėjo gaminti arabai ir vadino jie “ alkohol ”, tai reiškia “svaiginantis”. Pirmą butelį degtinės pagamino arabas Ragezas 860 metais. Vyno distiliavimas spiritui gauti labai skatino girtavimą.

Viduramžiais Vakarų Europoje buvo taip pat išmokta gaminti stiprius svaiginamuosius gėrimus sublimuojant vyną ir kitus rūgstančius cukringus skysčius.

XVI amžiuje Jurbarke buvo 49 alaus, 20 degtinės ir 5 midaus smuklės. Jungtinėse Valstijose per pastaruosius 15 metų alkoholinų gėrimų suvartojimas padidėjo 20%, Anglijoje per 10 metų – 32%.

Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis, apie 6% vartojančių svaigalus ima gerti vis dažniau ir daugiau, ir jie neišvengiamai tampa alkoholikais, t.y. ligoniais, kurių organizmas liguistai reaguoja į alkoholį. Taigi iš šimto gerančių šeši jau yra arba taps alkoholikais. Aišku, kad kuo daugiau žmonių vartos
alkoholinius gėrimus ir kuo dažniau jie gers, tuo daugiau bus alkoholikų. Pavyzdžiui, 18 – 20 metų jaunuoliai, kad jie taptų alkoholikais, pakanka 1 – 3 (!) nesaikingo gėrimo metų, o suaugusiam “reikia” 5 – 8, kartais net 10 – 15 metų.

Nuo ko prasideda girtavimas? Pirmosios pažintys su alkoholiu būna įvairios. Jos būdingai kinta priklausomai nuo mažiaus. Iki 11 metų alkoholio paragaujama arba ”atsitiktinai, arba jo duodama “ dėl apetito “, “ gydoma vynu “, arba vaikas pats iš smalsumo paragauja svaiginamojo gėrimo.

Vyresniame amžiuje alkoholio pirmą kartą išgeriama tradicinėmis dingstimis: “šventė”, “šeimos iškilmės”, “svečiai”. Nuo 14 – 15 metų “ motyvuojama “ tuo, kad “ buvo nepatogu atsilikti nuo vaikinų ”, “ dėl kompanijos “, “ dėl drąsos “. Berniukams būdingos visos motyvų grupės. Mergaitėms būdingesnė antroji, “tradicinė” motyvų grupė.

Daugelį domina klausimas – kaip pakinta geriančio žmogaus organizmas, psichika, kodėl jis tampa besaikiu alkoholio vartotoju?

Dažnai vartojantys svaigalus žmonės skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, dvasine įtampa, jie būna pikti ir irzlūs.

Manoma, kad šie požymiai atsiranda, kai dėl alkoholio poveikio, smegenyse sutrinka normali biogeninių aminų – katecholaminų apykaita. Nustojus gerti, atsiranda vegetacinių pakitimų, dreba kūnas, ypač rankos, liežuvis, pakinta psichika.

Šiuolaikiniais cheminiais tyrimais įrodyta, kad smegenyse, sutrikus normaliam alkoholio irimo procesui susidaro į narkotiką “morfijų” panašių medžiagų. Taigi smegenis “maloniai” dirgina ne pats alkoholis, o “ vidiniai narkotikai “.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1059 žodžiai iš 2075 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.