Zalioji arbata
5 (100%) 1 vote

Zalioji arbata

Įvadas

Arbata yra vienas seniausių žmonių geriamų gėrimų. Taip pat jis yra vienas svarbiausių gėrimų pasaulinėje prekyboje, kurio auginimui yra naudojama per du milijonus hektarų. Tačiau dar ir dabar, po tūkstančius metų trukusio arbatos vartojimo Azijoje ir kelis šimtus metų Europoje, daugelis net nežino iš ko arbata yra gaminama, kaip gaunamas galutinis jos pavidalas, kurį daugelis mūsų yra įpratę pirkti parduotuvėse, kokios arbatos savybės nulemia arbatos kokybę ir kaip ta kokybė yra nustatoma. Didėjantis domėjimasis Tolimųjų Rytų šalių gyvenimo būdo ir sveikos gyvensenos mokymais iš dalies lemia, kad ir mūsų šalyje daugiau vartojama žaliosios arbatos.

Šiame darbe pateikiami faktai apie specialias arbatmedžių auginimo sąlygas, apie žaliosios arbatos rūšių įvairovę, arbatžolių gamybą ir laikymą.

Nuolat vartojama ji stiprina ir gydo.

Darbo tikslas

Išanalizuoti žaliosios arbatos įvairovę. Jos auginimo, apdorojimo, pateikimo vartotojams subtilybes, jos naudą žmogaus sveikatai.

Metodai

Literatūros analizė, žaliosios arbatos populiarumo analizė Lietuvoje.

Žalioji arbata

Žalioji arbata yra surenkama ir greitai išdžiovinama nesvarbu kaip: kaitinant, garinant ar kaitinant vandens garų pilnoje orkaitėje. Visos arbatos lapo naudingosios medžiagos išlieka lapo viduje. Dėl to, kad viso lapo naudingos medžiagos lieka lapo viduje, žaliosios arbatos lapai, ruošiant arbatą, negali būti plikomi verdančiu vandeniu, nes taip galima sunaikinti visas arbatos lape esančias naudingąsias medžiagas. Žaliųjų arbatų yra gana trumpas išsilaikymo laikas – jos nebūna šviežios ilgą laiką. Tačiau ji turi daugiausia gydomųjų savybių. Žaliosios arbatos lapai yra minimaliai oksiduoti ir todėl turi mažiausiai kofeino, lyginant su kitomis arbatos rūšimis.

Japonų mokslininkai ilgus dešimtmečius dirbo tirdami žaliąją arbatą. Jau dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Mokslininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas užkerta kelią kariesą sukeliančioms bakterijoms. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia vykti šiam procesui. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, ir šio kiekio pakanka kariesui sustabdyti.

Žaliosios arbatos (kaip ir baltosios) gamyba skiriasi nuo kitų arbatos rūšių gamybos, nes netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje – ir vyniojimo. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.

Kinijoje dar daugelyje vietų arbata gaminama tradiciniu rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą. Nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, siekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai – dviem valandoms.

Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėgsta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po 4-5 minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietais.

Žalioji arbata yra pati seniausia arbatos rūšis, kuri buvo ir vienintelė iki pat pirmųjų praėjusio tūkstantmečio amžių, todėl apie ją yra išlikę gana nemažai legendų ir padavimų.

Egzistuoja milžiniška gausybė žalios arbatos rūšių. Tikslus jų skaičius turbūt neegzistuoja, bet skirtingi šaltiniai mini iki 500 ar net 1000 rūšių. Ji yra gaminama 18 Kinijos provincijų. 70% pasaulinio žalios arbatos eksporto sudaro kiniška arbata.

Pagrindinė žalios arbatos ypatybė yra jos apdirbimo technologija, kuri vyksta be fermentacijos stadijos. Minimali fermentacija, aišku, egzistuoja (5-7%), nes arbatos lapui yra suteikiama tam tikra forma, kuomet išsiskiria sultys ir jos oksiduojasi oro deguonies poveikio. Bet tai yra kur kas mažesnio laipsnio oksidacija nei ulong ar raudonos arbatos. Dėl to žalios arbatos skonis yra kur kas švelnesnis ir subtilesnis, nei, pavyzdziui, raudonos arbatos. Žalioje arbatoje yra išsaugomos visos
vertingos medžiagos, kurios randamos ką tik nuskintame lapelyje.

Žalios arbatos skirstomos pagal surinkimo vietą, lapelių dydį ir formą, arbatkrūmio rūšį, surinkimo ir apdirbimo ypatybes ir, žinoma, pagal kokybę. Ypač vertinama arbata, surinkta anksti pavasarį, kada pirmuose lapeliuose yra sukauptas visas bundančios gamtos potencialas. Ji yra renkama „Cinmin“ periodu, kitaip tariant, balandžio pradžioje. Be išorinių faktorių, labai svarbi yra ir pačio arbatkrūmio kokybė, jo priežiūros kruopštumas, lapelių surinkimo tikslumas. Žmonių meistriškumas užima taip pat ne paskutinę vietą.

Geriausios žalios arbatos rūšys sudaro kolekcinių arbatų seriją. Tarp jų išskiriamos taip vadinamos „imperatoriškos“ arbatos, kurias vienu ar kitu laiku buvo pastebėję Kinijos imperatoriai už jų ypatingą kokybę. Senais laikais kinijos valdininkai specialiai ieškodavo išskirtinių arbatos rūšių ir siūsdavo jas Imperatoriaus dvarui. Jei imperatoriui ta arbata patikdavo, tokio valdininko laukdavo ypatinga valdovo malonė ir gausios dovanos. Pradedant nuo Tan dinastijos, arbatos auginimo rajonuose buvo pradėti steigti imperatoriški sodai, kurie buvo pavaldūs tiesiogiai dvarui ir kuriuose arbata buvo auginama bei renkama ypatingai kruopščiai. Visa tai sudarė sąlygas dabartinėms elitinėms arbatos rūšims atsirasti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 990 žodžiai iš 3220 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.