Zemdirbyste 2
5 (100%) 1 vote

Zemdirbyste 2

11213141

1.Žemės ūkio gamybos ypatumai

1) Žemės ūkio gamybai reikalinga didelė teritorija

2) Ž.ū. gamyba yra sezoninė. Sezoniškumas sąlygoja perkrovimus darbymečio metu, netolygų technikos panaudojimą.

3) Ž.ū. pagaminamas produkcijos kiekis svyruoja, nes gamyba priklauso nuo oro sąlygų.

4) Žemės ūkyje nėra pastovios technologijos, jas reikia nuolat kurti ir tobulinti darbo eigoje. Tam reikalingos agronomijos, inžinerijos, ekonomikos žinios.

5.Šviesos reikšmė augalams. Šviesos sąlygų reguliavimas

Šis faktorius gaunamas iš saulės. Šviesa reikalinga augalo fotosintezei.

Spindulinė energija skirstoma:

 Ultravioletiniai spinduliai

 Matomoji šviesa

 Infraraudonieji spinduliai

Augalams svarbiausia yra matomoji šviesa, kuri dar vadinama fosintetiškai aktyvia radiacija (FAR). 1 ha žemės gauna 8,5 mlrd. kcal FAR per 1 min. Iš jų augalai sunaudoja tik trečdalį matomos spektro dalies. Iš matomo spektro svarbiausi yra oranžiniai, raudonieji, mėlynieji, violetiniai spinduliai, o ne tokie svarbūs yra žalieji.

Trūkstant šviesos augalų stiebai ištįsta, išgula, neišsivysto lapai, mažėja derlius. Saulės energija augalai ima per lapus. Jų bendras plotas yra daug didesnis už tą, kurį augalas užima augdamas. Šviesa veikia fotosintezę ir sėklų dygymą.

Saulės radiacijos padidinti negalime, nebent šiltnamiuose įrengiant dirbtinius šviesos šaltinius. Laukuose saulės radiacijos išnaudojimas priklauso nuo lapų paviršiaus ploto ir augalo augimo trukmės.

Pietiniai šlaitai su 10% nuolydžiu gauna ketvirtadaliu daugiau saulės energijos (SE) negu lygus paviršius. Augalų eilutės, kurios eina šiaurės pietų kryptimi per dieną būna apšviestos ilgiausiai. Auginant reikiamu tankumu, galima reguliuoti augalų lapų paviršių. Taip pat reikia sekti ir reguliuoti faktorius, kurie naikina lapiją (t.y. ligos, kenkėjai). Svarbu, kad nebūtų piktžolių, nes jos taip pat užstoja šviesą. Tam, kad augalas gautų daugiau SE ir tuo pačiu užaugintų didesnį derlių, galima parinkti didesnio vegetacijos periodo augalų veisles.

6.Šiluma – svarbi augalų augimo sąlyga

Šiluma reikalinga augalų sėkloms dygti ir augalams augti bei vystytis. Taip pat reikalinga dirvos mikroorganizmams. Augalui augti reikia apie +50C, bet šilumos poreikis priklauso nuo augalo vystymosi tarpsnio.. Metų laikotarpis kada augalas gali augti trunka 185-200 dienų. Intensyvus augalų augimas prasideda, kai yra +100C. Tai aktyvios vegetacijos laikotarpis, kuris trunka 130-150 dienų. Laikotarpis be šalnų trunka 125-135 dienas. Jeigu 80 % šilumamėgio augalo vegetacijosperiodo netelpa į laikotarpį be šalnų, auginti tokį augalą nerekomenduojama

Šilumos sąlygų reguliavimas:

 lepiems šilumai augalams išnaudoti pietinius šlaitus

 šilumamėgiams augalams reikia parinkti sėjos laiką, kuris „prašoktų“ šalnų periodą.

 Derlingesnės, tamsesnės dirvos labiau įšyla

 Radikalios priemonės: laužų deginimas, lietinimas

7.Vandens reikšmė augalo gyvenime

Jame ištirpsta augalams reikalingos medžiagos. Jis padeda išbrinkti augalų sėkloms, apsaugo augalą nuo perkaitimo, dalyvauja fotosintezėje. Augale yra 75-90%, tačiau tik 0.3% augalas sunaudoja, o kitą išgarina. Vandenį augalai gauna iš atmosferos kritulių, vandens, sniego pavidalu. Pagr. Dirvos atsargos Lietuvoje susidaro iš rudens iš kritulių. Daugiausia kritulių iškrenta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje kritulių iškrenta pakankamai, tačiau jų pasiskirstymas metuose nėra optimalus. Dauguma augalų gali augti esant kritulių kiekiui apie 400 ml. Kai drėgmė 250 ml, reikia naudoti specialias priemones drėgmei kaupti (kaupti sniego atsargas, vengti žemės vartymo). Kai kritulių iškrenta daugiau nei 250 ml per metus, be laistymo augalų augimas neįmanomas. Krituliai turi įtakos ir derliaus kokybei (grūdų baltymingumui). Reikia tvarkyti drėgmės perteklių ir trūkumą. Perteklių galima mažinti formuojant nuotakų dirvos paviršių, vagojant, melioracijos priemonėmis, agrotechninėmis priemonėmis (palakant purų dirvos paviršių). Trūkumas reguliuojamas laistant, savalaikiu žemės dirbimu, ankstyva sėja. 8.Dirvožemio vandens formos

1) chemiškai sujungtas vanduo – jis yra cheminiuose junginiuose ir augalai jo panaudoti negali.

2) garų vanduo – jo augalai taip pat nepanaudoja.

3) hidroskopinis vanduo – šį vandenį absorbavusi kiekviena mažiausia dirvožemio dalelė. Augalų šaknys jo neįsisavina, šiek tiek panaudoja tik organizmai.

4 leivelinis vanduo – dėl traukos jėgų jis plona plėvele gaubia dirvožemio mechanines daleles. Jį augalai panaudoja sunkiai.

5) kapiliarinis vanduo – jis laikosi kapiliaruose, susiformavusiuose iš dirvožemio dalelių ir migruoja susisiekiančių infų principu. Jo neveikia traukos jėgos, todel jis juda ta linkme, kur drėgmės labiausiai trūksta. Šį vandenį augalai pagrinde ir naudoja.

6) gravitacinis vanduo – augalų panaudojamas tik tol, kol nuteka į gilesnius sluoksnius (po lietaus).

7) gruntinis vanduo – jis susitelkia ant nelaidžių dirvodarinių uolienų.Augalai jį panaudoja jei jis nėra per giliai.Visumoje nėra reikšmingas, o susitelkęs arti dirvos paviršiaus gali net kenkti augalams. Aug. geriausia kai gruntinis vanduo yra giliau kaip 1.5 metro.

9.Oro reikšmė augalams. Oro sąlygų reguliavimas.

Deguonis
reikalingas augalų kvėpavimui, o CO2 reikalingas tik tas kiekis kuris išgaruoja iš dirvos ir sunaudojamas augalo fotosintezei. Augalų šaknys gali pakęsti iki 1% CO2 koncentracijos. 5% deguonies jau patenkintų augalų poreikius, tačiau deguonies dar reikia dirvos mikroorganizmų veiklai.(O2 naudoja bakterijos). Derlingame dirvožemyje dirvožemio oras mažais skiriasi nuo atmosferos oro, tarp jų nuolat vyksta apykaitos procesai. Oro išteklių tvarkymas. Oro ištekliai dirvoje tvarkomi reguliuojant vandens režimą. Kadangi oro trūkumas pasireiškia ten kur yra vandens perteklius. Aktyvių porų skaičių didiname žemės dirbimu, purenimu.

10.Maisto medžiagų reikšmė augalams.

Be O2, C ir H, visas kitas maisto medž.augalas gauna iš dirvos. Visos jos augalams vienodai reikalingos. Tik vienų jie sunaudoja daugiau (N, K, P), kitų mažesnius kiekius (Boras, Zn, Mg ir kt). Augalų mityba priklauso ne tik nuo dirvos turtingumo maisto medžiagomis, bet ir nuo dirvos savybių, gebėjimo sulaikyti tas medžiagas nuo išsiplovimo, kad jos būtų prieinamos augalams. Maisto medžiagas augalai išneša iš dirvos su derliumi, jas naudoja piktžolės, mikroorganizmai. Reikalingas maisto medžiagas augalas gauna iš iš mineralinių trašų, bei irstančios organinės medžiagos.

M.m.sąlygų tvarkymas. Reikia tinkamai dirbti žemę, gerinti dirvos savybes, reguliuoti vandens režimą, subalansuotai tręšti mineralinėmis ir organinėmis trašomis.

11.Pagrindiniai žemdirbystės dėsniai.

1)Derlius priklauso nuo to vegetacijos faktoriaus, kuris yra mažiausiame kiekyje (minimumo dėsnis).

2)Triumeno dėsnis. Didinant lygiais kiekiais augalams teigiamą vegetacijos faktorių, kiekvienas tolesnis kiekis vis mažiau didina derlių negu prieš tai duotasis.

3) Mičerliko arba optimumo dėsnis. Derlius priklauso nuo visų vegetacijos faktorių, kurie nėra optimume, ir didėja artėjant jiems prie optimumo. Lg(A-y)=lgA – CX. A-max derlius prie optimalaus vegetacijos faktoriaus kiekio; y-derlius, kurį mes gauname nedidinant iki optimumo vegetacijos faktoriaus; C- koef.kiekvienam veget.faktoriui; X- vegetacijos faktoriaus kiekis, kurį mes papildomai duodame. Šis dėsnis įgalina pradėti naudoti matematinius metodus programuojant (prognuozuojant) derlių. Daugiausia ytakos derliaus prognozavimui turi meteorologinės sąlygos. Tikslesnis derliaus prognozavimas tapo įmanomas tik tuomet, kai buvo galima numatyti meteorologines sąlygas.

4) Sangrąžos dėsnis. Visi augalams biogeniškai svarbūs elementai turi būti gražinami dirvai.

12.Dirvožemio derlingumo sąvoka.

Dirvožemio derlingumas susideda iš: 1)Derlingumo elementų- tai augalams būtinos maisto medžiagos, kurias jie ima iš dirvos. 2)Derlingumo sąlygų- tai tokia dirvos būklė, kuri užtikrina augalams geriausią apsirūpinimą derlingumo elementais (švari nuo piktžolių, gerų fizinių savybių.)

13. Dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos reikšmė dirvožemio susidarymui.

Dirvožemio dirvodarinė uoliena. Ledynai ir jų tirpsmo vanduo suformavo įvairų reljefą ir sudarė skirtingas dirvodarines uolienas, iš kurių susiformavo įvairių tipų dirvožemiai. Klimatas- tai temperatūra, krituliai, vėjas, saulės radiacija, kurie ardė kietąsias uolienas ir sudarė sąlygas mikrobiologiniams procesams, kurie vyksta iki šiol. Dėl to kiekvienoje gamtinėje zonoje susiformavo skirtingi dirvožemiai. Augalija ir gyvunija. Dirvožemio susidarymo biologiniame procese dalyvauja bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai. Iš visų mikroorganizmų ardančių augalinės ir gyvulinės kilmės liekanas, svarbiausi yra bakterijos. Jos yra anaerobinės aerobinės. Iš dirvožemio mikrofloros ypač svarbūs dumbliai, jie ardo net silikatus. Gyvūnai (sliekai, kurmiai, vabalai), rausdami purena ir maišo žemę. Priklausomai nuo augalijos ir gyvunijos įvairiose gamtinėse zonose susiformavo įvairūs dirvožemiai. `

14. Perspektyvinės pasėlių struktūros apskaičiavimas.

Pagal augalų grupavimo tvarką, išrenkami visi pasėliai, o jų plotai surašomi į lentelę. Čia apskaičiuojamas skirtingas sėjomainines grupes sudarančių augalų bendras plotas ariamosios žemės procentais. Tačiau tuo šiuo atveju ariamąja žeme laikomas tas plotas, kuris lieka atmetus kultūrines ganyklas, suprojektuotas įrangti ariamoje žemėje.P=R/D, P-perspektyv. pasėlio plotas ha, R- reikalingas produkto kiekis pašariniais vienetais, D- derlingumas šimtais pašarinių vnt.

15. Dirvožemio profilis ir jo horizontų žymėjimas.

Dirvožemio profilis tai jo vertikalaus pjūvio vaizdas. Iškasus duobę iki 1-1.5m gylio, iki dirvodarinės uolienos, t.y. atidengus dirvosžemio profilį, galime nustatyti dirvožemio storį ir jo horizontus. Horizontais vadiname divož.sluoksnius, susidariusius vykstant dirvodaros procesams. Horizontuose nevienodai susitelkusios puvenos, pasiskirsčiusios įvairios maisto medžiagos, todėl skiriasi jų spalva ir kiti morfologiniai požymiai. Horizontai žymimi didžiosiomis raidėmis ir indeksais, pvz. A0- miško paklotė, A1- puvenigasis, A2- išplautasis, B-įplautasis, C- dirvodarinė uoliena. Ariamojoje dirvoje A0 ir A1 sudaro vieną horizontą ir vadinamas Ar – ariamuoju sluoksniu (horiz.) Dažnai tarp horizontų nėra griežtos ribos.

16. Organinė dirvožemio dalis. Humuso savybės.

ODD. Ją sudaro pūvančios augalų liekanos, gyvi ir negyvi mikroorganizmai ir
humusas.

Humuso savybės. `Humusu vadinamas sudėtingas organinių junginių kompleksas, kuris susidaro irstant organinėms liekanoms. Humuse yra dviejų grupių junginių: 1)nesuirusios organinės medžiagos (baltymai;angliavandeniai; organinės rūgštys).2) Specifinės humusinės medžiagos, kurias sudaro 85-90% humuso. Iš jų svarbiausios humino ir fulvo rūgštys. Humino rūgštys tamsios spalvos, fulvo geltonos. Kadangi derlingame dirvož vyrauja humino rūgštys, todėl toks dirvož tamsios spalvos. Nederlinguose dirvož, kuriuse mažai humuso, vyrauja fulvo rūgštys, toks dirvož yra šviesios spalvos. Humino rūgštys su vienvalenčiais katijonais sudaro tirpstančias druskas, o su dvivalenčiais netirpstančias(Ca, Mg). Dvivalenčiai katijonai saugo juos nuo išsiplovimo. Fulvo rūgštys su svarbiausiais augalų mitybai elementais, sudaro tirpias druskas, dėl ko šios medžiagos išsiplauna į gilesnius sluoksnius, didėja dirvož rūgštingumas. Dirvož humuso kokybę, derlingumą nusako humino ir fulvo rūgščių santykis. Dirva derlingesnė kuo labiau šis santykis artėja prie vieneto (0.8-0.9). Lietuvos dirvož yra 2-4% humuso. Humusas potencialus maisto medžiagų šaltinis augalų mitybai. Jis mažina sunkių dirvų rišlumą, o lengvų didina. Gerina dirvož šilumines savybes, nes tamsi spalva absorbuoja šiluminę saulės energiją.

17. Herbicidų klasifikacija.

1)Pagal cheminę sudėtį (1.Neorganiai;2.Organiai)

2)Pagal veikimo selektyvumą (poveikio apimtį): 2.1 Visuotinio (ištisinio) poveikio –naikina visą augaliją, todėl naudojami ten, kur nera žemės ūkio augalų, pūdymuose, laukuose po derliaus nuėmimo. 2.2Atrankinio (pasirinktinio) poveikio –naikina tik tam tikras augalų grupes.T.p. šie herb. pasirinktinai veikia tik tam tikro išsivystymo tarpsnio augalus, žinoma, išpurškus nustatytą preparato kiekį. Pagal poveikio spektrą jie yra dviejopi :plataus spektro (naikina įvairias piktžolių rūšis), siauro spektro – skirti vienai iš piktžolių naikinti.

3)Pagal veikimo (pažeidimo) būdą. Kontaktiniai – kenkia tik toms augalo dalims ant kurių patenka tiesiogiai, bazagranas, betanalas AM, Progres AM. Sisteminiai- patekę ant lapų, stiebų ar šaknų prasiskverbia į augalo audinius ir kartu su mežiagų apykaitos produktais pasiskirsto po visą augalą ir kenkia augalų fiziologiniams procesams. Pagal patekimą į augalą sisteminiai h skirstomi taip: antžeminiai (į augalo vidų patenka per lapus ir stiebus), dirviniai (į augalą patenka per dygstančių piktžolių šaknis), mišrūs (patenka į augalą per antžeminias dalis ir šaknis).

4)Pagal veikimo trukmę: trumpai veikiantys (suyra per 2-3 mėn ir greičiau, raundapas), vidutinės trukmės (dirvoje gali išsilaikyti iki puses metų ir ilgiau, 2M-4Ch , betanalas), ilgo poveikio (gali išsilaikyti ilgiau nei metus, simazinas).

5)Pagal toksiškumo laipsnį: labai nuodingi (LD50 iki 50mg/kg), nuodingi (LD50 50-200mg/kg), vidutiniškai nuodingi (LD50 200-1000mg/kg), mažai nuodingi (LD50 daugiau kip 1000mg/kg).

18. Dirvožemio reakcija.

Dirvož. reakcija priklauso nuo vandenilio jonų ir hidroksino anijonų dirvožemio tirpale. Kad būtų paprasčiau dirvož. reakcija žymima PH.

19. Dirvožemio struktūra.

D.struktūra tai įvairaus dydžio ir formos patvarūs trupinėliai, susidarę iš atskirų mechaninių dalelių ir ne taip greit suyrantys vandenyje. Agronominiu požiūriu struktūra skirstoma į mikro ir makro struktūrą. Agregatai, kurių skersmuo nuo 0.25 iki 10mm sudaro makro struktūrą, o <0.25mm-mikro strktūrą. Geriausia ūkiniu požiūriu yra trupininė ir grūdiška struktūra, kurių agregatų dydis nuo 0.5 iki 0.7mm. tokios struktūros dirvoje būna geras vandens ir oro režimas. Neblogai, kaip dirvoje būna ir šiek tiek mažesnio skersmens agregato. Nors jie didina tankumą, tačiau padada sulaikyti drėgmę ir maisto medžiagas. Labai svarbu yra dirvos struktūros patvarumas. Ji patvari tokiame dirvož, kuriame gausu humuso. Be humuso struktūrai susidaryti yra svarbios augalų šaknys, gyvūnai, mikroorganizmai. Ypač gerai dirvos struktūrą atstato auginami daugiamečių ankštinių ir varpinių žolių mišiniai. Struktūra ardoma įdirbant per drėgną arba per sausą dirvą, važinėjant po ją.

20. Dirvožemio tankumas ir poringumas.

Tankumas- tai absoliučiai sauso dirvožemio masės ir tūrio santykis išreiškiamas g/cm3 . Pvz. Priemolio tankumas <1g/cm3 rodo, kad kad dirva pakankamai puri arba joje daug humuso. Kai tankuma syra nuo 1.1 iki 1.2g/cm3- dirva laikoma normaliai susigulėjusia. Kai tankumas 1.3-1.4g/cm3 dirva labai susigulėjusi arba suvažinėta. Priesmėlio ir smėlio dirvos tankumas nuo purenimo arba suvažinėjimo mažai kinta. Dauguma augalų prisitaikę augti kai dirvos tankumas yra nuo 0.9-1.3 g/cm3. Pvz. Jis turi būti 1.1g/cm3, javams – 1.3g/cm3. Yra skiriamas pusiausvyros tankumas- kai suslėgta dieva savaime grįžta į prieš tai buvusią būklę ir išlaiko pastovų tankumą. Derlingose dirvose pusiausvyros tankumas yra 1.3-1.4g/cm3.

Poringumas- tai tarpelių arba porų tūris išreikštas procentais nuo bendro dirvožemio tūrio. Tinkamas dirvož. poringumas pasiekiamas gerinant struktūrą, vandens bei oro režimą.

25. Piktžolių žala ir nauda.

Žala: 1)Stelbia kultūrinius augalus. Vyksta konkurencija tarp piktž. ir kultūrinių augalų dėl vegetacijos faktorių. 2)Platina kultūrinių augalų
kenkėjus. Daugelis ligų ir kenkėjų pirmiausia veisiasi ant piktž, o po to pereina ir ant kultūrinių augalų. 3)Blogina augalinius produktus, kuriais naudojasi žmogus (kai kurių piktž. sėklos yra nuodingos, o jų gali pakliūti į maistinius grūdus kaip priemaišos). 4)Apsunkina žemės dirbimo ir kitus agrotechnikos darbus. Kemšasi plūgai, užteršia kombainus. Nauda: 1)Piktž. yra bičių gamykla pirmoje augalų vegetacijos pusėje. 2)Tarp piktž. yra daug vaistinių augalų. 3)Piktž. – natūrali medžiaga humuso atsargoms palaikyti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2457 žodžiai iš 4843 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.