Zemdirbystė1
5 (100%) 1 vote

Zemdirbystė1

112131

DIRVOŽEMIO FIZIKINĖS – MECHANINĖS SAVYBĖS

Pagrindinės dirvožemio fizikinės – mechaninės savybės yra’ lipnumas7,

kietumas, plastiškumas, brinkimas; rišlumas. Nuo šių savybių priklauso

žemės dirbimo laikas ir kokybė. Dėl to jos kartais vadinamos dirvos

technologinėmis savybėmis.

3.1. Dirvožemio lipnumo nustatymas.

Drėgno dirvožemio dalelių savybė lipti tarpusavyje arba prie įvairią

daiktų yra vadinama dirvožemio lipnumu. Jis išreiškiamas jėga, kuri

reikalinga atplėšti prie dirvožemio prilipusią metaline plokštelę. Lipnumas

matuojamas G/ cm2.

Lipnumas priklauso nuo dirvožemio -mineralinės, granuliometrinės

sudėties, drėgnumo, humuso kiekio ir kitų savybių. Kuo dirvožemio dalelės

smulkesnes, tuo didesnis jų paviršius, sorbcinė energija, rišlumas ir

lipnumas. Dėl to sunkių dirvožemių lipnumas yra didesnis negu lengvų. Labai

rišlių dirvožemių lipnumas siekia 80 G/ cm2 , rišlių – daugiau kaip 15 G/

cm2 ir menko rišlumo-mažiau negu 0,5 G/ cm2. Vidutinio sunkumo priemoliu

lipnumas priklausomai nuo drėgmės kiekio, gali būti nuo 0 iki 15 G/ cm2.

Humusas molio dirvožemiu lipnumą mažina, o smėlių – didina.

Dirvožemio lipnumui didele reikšmę turi drėgnumas. Didėjant drėgnumui

lipnumas“didėja iki tam tikros ribos, o vėliau pradeda mažėti. Dirvožemis

labiausiai limpa, kai jo drėgnumas pasiekia žemiausią tekėjimo ribą, t.y.

kai inde j dvi dalis perskirtas dirvožemis vėl susijungia tik kelis kartus

lengvai stuktelėjus į indą. Dar labiau didinant dirvožemio drėgmę, lipnumas

pradeda mažėti. Esant aukščiausiai tekėjimo ribai, ( kai dirvožemis teka

kaip klampus skystis), dirvožemis visai nebelimpa.

Praktinė šio laboratorinio darbo prasmė – padėti studentams suvokti,

kaip svarbu parinkti tinkamą žemės dirbimo laiką pavasarį. Tam reikia

atidžiai stebėti dirvų džiūvimą ir nuo jo priklausantį lipnumą. Žemę reikia

pradėti dirbti tada, kai ji nelimpa prie padargų ir gražiai trupa, t.y. kai

pasiekia fizinę brandą. Perdžiūvusi dirva nelimpa, bet sukietėja ir

padidėja pasipriešinimas padargams. Dirbant perdžiūvusią dirvą ardoma jos

struktūra, susidaro dideli grumstai.

3.2.Dirvos kietumo nustatymas

Dirvos savybe priešintis ją veikiančiam kietam kūnui yra vadinama dirvos

kietumu. Kietumas parodo-dirvožemio dalelių sąryšį ir tų dalelių trinties

jėgą su kietu kūnu. Ši dirvos savybė yra svarbi konstruojant žemės

ūkio padargus ir mašinas, nustatant dirvos pasipriešinimą žemės

dirbimo padargams ir skaičiuojant traukos jėgą.

Dirvos kietumas augalams taip pat turi didelę reikšmę. Jau dygdamas

daigas turi įveikti dirvožemio dalelių pasipriešinimą. Jeigu tuo metu dirva

yra kieta, lįsdama į jos paviršių augalų daigai eikvoja daug energijos. Dėl

to dalis jų žūsta, o sudygę esti silpni. Tokie daigai, jeigu dirvos

kietumas nesumažinamas, ir toliau negali normaliai augti: menkai išsivysto

jų šaknys, jos yra deformuotos, augalas blogiau aprūpinamas maisto

medžiagomis.

Norint sudaryti normalias sąlygas augalams augti, dirvos kietumą reikia

reguliuoti. Jis greičiausiai pakeičiamas (sumažinamas) dirbant žemę. Todėl

intensyviau dirbamų dirvų kietumas visuomet yra mažesnis. Pvz., vienodos

granuliometrinės sudėties ir vienodo drėgnumo dirvos po varpinių javų esti

kietesnės negu po kaupiamųjų, nes prižiūrint kaupiamuosius purenami

tarpueiliai. Rudenį bulvienoje dirvos kietumas esti tik 7-10 kg/cm2, o

miežienoje ar rugienoje – 12-15 kg/cm2. Kiečiausios yra velėninės dirvos

(dobilienos, dirvonai). Tokių dirvų kietumas gali siekti 20-25 kg/cm2.

Mažiausias dirvos kietumas yra įdirbus žemę. Vėliau, augalų vegetacijos

laikotarpiu, jis vėl padidėja, nes dirva suslūgsta, sutankėja.

Dirvos kietumas priklauso nuo jos mineralinės, granuliometrinės

sudėties, struktūringurno, tankumo; drėgnumo, lipnumo, rišlumo ir kitų

savybių. Šios fizikinės -mechaninės dirvos savybės tarpusavyje yra

glaudžiai susijusios. Keičiantis vienai iš šių savybių, keičiasi ir kitos.

Bet kurios iš jų pasikeitimas daro tiesioginę arba netiesioginę įtaką

dirvos kietumui.

Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai (moliai, priemoliai) yra

žymiai rišlesni negu lengvi (smėliai, priesmėliai). Kuo didesnis dirvožemio

rišlumas, tuo didesnis ir jo kietumas. Tačiau ir tos pačios

granuliometrinės sudėties dirvų kietumas mažėja, didėjant jų drėgnumui,

gerėjant struktūrai, gausėjant organinių medžiagų. Taigi, norint per visą

vegetaciją palaikyti purią, nesukietėjusią dirvą, reikia gausinti jojeorganinių medžiagų kiekį, gerinti struktūringumą.

Dirvos kietumas, nustatomas kietmačiais ir išreiškiamas pasipriešinimo

jėga kg/cm2 Kietmačių konstrukcija gali būti įvairi. Lietuvoje daugelį

metų naudojamas mechaninis Reviakino kietmatis . Šiuo kietmačiu dirvos

pasipriešinimas fiksuojamas nubrėžiant

*- – ■|1M-

atitinkamą kreivę milimetrinio popieriaus juostelėje.

Dirvos kietumas kg/cm2 apskaičiuojamas laboratorijoje pagal kreivės

aukštį, taikant žemiau pateiktą
metodiką.

Šiuo metu gaminami kietmačiai, kurie jau matavimo metu lauke parodo

dirvos pasipriešinimą kg/cm2.

DIRVOŽEMIO TANKIS

‘ Dirvožemio tankia vadinama sauso nesuardyto dirvožemio 1 cm: mase

gramais. Žemę dirbant – ariant, kultivuojant, akėjant – ji supurenama.

Purioje dirvoje gausu tuštumų, todėl jos tankis tesiekia 0,95 – 1,1 g/cm3.

Tačiau puri dirva lieka neilgai. Dirvožemis suslūgsta, su tankėja veikiamas

savo svorio jėgos, atmosferos kritulių, augančių augalų, sunkių mašinų.

Visų čia paminėtų veiksnių veikiama prieš sėją supurenta dirva vegetacijos

pabaigoje su tankėja iki 1,4 -1,45 g/cm3. Traktoriaus vėžėje dirvožemio

tankis gali siekti 1,6 g/cm3.Suslūgusiose dirvose sumažėja porų apimtis, pablogėja vandens ir oro

santykis. Tokiose dirvose greičiau susidaro pluta, sulėtėja oro apykaita,

menkiau vystosi augalų šaknys. Tačiau augalams netinka ir labai purios

dirvos, nes jos greičiau išdžiūsta. J purią dirvą įterptos sėklos turi

blogesnį sąlytį su dirvožemiu. Dėl to augalai dygsta ilgiau ir nevienodai.

Geriausiai sėklos dygsta, kai jos patenka ant suspaustos dirvos ir

užberiamos puraus dirvožemio sluoksniu. Kai sėklos patenka į kietą guolį ir

užklojamos puriu patalu, iš apačios jas drėkina drėgnas dirvožemis, dėl to

jos greičiau išbrinksta ir sudygsta. Jauni, gležni daigeliai per purų

sluoksnį greičiau pasiekia dirvos paviršių.

Vegetacijos metu augalams palankesnės sąlygos optimaliai suslūgusioje

-tankesnėje dirvoje. Nustatyta, kad bulvės ir pupos gerai auga, kai

priemolio dirvožemio tankus yra 1,0 – 1,2 g/cm3} miežiai ir kukurūzai – kai

1,2 – 1,4 g/cm3, o žieminiai – kai 1,3 – 1,4 glcm.3.

Optimalus dirvožemio tankis priklauso nuo jo drėgmės. Drėgnos dirvos

turi būti puresnės, sausos – tankesnės. Optimalaus tankio dirvose lengviau

augalų pasisavinamas fosforas ir kalis, geriau adsorbuojasi ir mažiau

išpjaunama nitratų.

Dirva savaime sutankėja tik iki tam tikro laipsnio. Vėliau jos tankis,

veikiamas drėgmės, šalčio ir augalų šaknų, keičiasi labai nežymiai. Tokias

dirvas sutankinus mechaniškai, jos paprastai pasiekia pirmykštę būklę. Toks

dirvos tankumas, iki kurio sutankėjusi ji toliau savaime nebeslūgsta, o

dirbtinai suspausta grįžta į pirmykštę būklę, vadinamas pusiausvyros

tankumu. Lengvo priemolio pusiausvyros tankumas yra l,4 g/cm3,

sunkaus priemolio – 1,45 g/cm3.

Dirvožemio mėginiai tankiui nustatyti turi būti nesuardyti ir žinomo

tūrio. Dėl to jie imami specialiais grąžtais.

DIRVOŽEMIO DRĖGNUMO NUSTATYMAS

Dirvožemio drėgme vadinamai jame esantis vanduo su ištirpusiais

mineraliniais

junginiais. Tai vienas pagrindinių augalų vegetacijos faktorių. Vandens

yra augalų ląstelėse, jis dalyvauja fotosintezėje, yra būtinas maisto

medžiagoms ištirpti, sėkloms išbrink.i, sudygti ir kitiems augalo

biologiniams procesams vykti. Nuo vandens kiekio priklauso dirvožemio

fizikinės savybės; kietumas, lipnumas, plastiškumas, oro ir šilumos

laidumas.

Dirvožemio vanduo-gali būti įvairių formų: chemiškai sujungtus, garą

pavidalo. sorbuotas (higroskopine ir plėveline drėgme),laisvasis

(kapiliarinis ir gravitacinis) bei ledo būkles.

Chemiškai sujungto vandens molekulės dalys arba sveikos molekulės įeina

j medžiagų sudėti.

Garų pavidalo vanduo susidaro dirvožemio porose garuojat laisvai ir

plėvelinei drėgmei. Šio vandens augalai nepasisavina.

Higroskopine drėgmė. Tai oro garų vanduo, adsorbuotas dirvožemio

dalelių paviršiuje. Šis vanduo stipriai laikomas dirvožemio dalelių, todėl

augalai jo taip pat nepasisavina. Higroskopinė drėgmė esti orasausiame

dirvožemyje.

Plėveline drėgmė yra dirvožemio dalelių paviršinių jėgų pritraukta iš

skysto vandens. Ši drėgmė yra higroskopinio vandens molekulių paviršiuje ir

apie dirvožemio daleles sudaro ploną plėvele. Išoriniai šio vandens

sluoksniai gali judėti nuo daleles prie daleles. Plėvelinis vanduo šiek

tiek, tankesnis už laisvąjį vandenį, augalų sunkiai pasisavinamas.

Kapiliarine drėgmė laikosi dirvožemio tarpeliuose (kapiliaruose)

veikiama meniskinių jėgų. Ši drėgmė yra judriausia. Ji juda iš platesnių

kapiliarų i siauresnius, lai pagrindinis augalų lengvai pasisavinamo

vandens šaltinis.

Prasisunkiančioji drėgme, arba gravitacinis vanduo. Veikiamas

gravitaciniu jėgų

, dirvožemio poromis juda žemyn. Šis vanduo dirvoje atsiranda po lietaus,

dirvą palaisčius

arba tirpstant sniegui. Besisunkdamas gilyn vanduo užpildo

nekapiliarinius tarpus. Jį

augalai pasisavina, tačiau jis greitai juda, ir tai trunka neilgai.

Ilgesnis prasisunkiančio

vandens buvimas dirvoje yra žalingas augalams, nes jiems trūksta oro.

Dirvožemio drėgnumo laipsnį išreiškia šios konstantos:

■ dirvožemio
maksimalus vandens kiekis, kurį dirvožemis

gali išlaikyti kapiliariniuose ir nekapiliariniuose tarpeliuose;* lauko drėgme. Tai dirvožemio drėgmė jos nustatymo metu. Ji nuolat

keičiasi. Ši drėgmėdažnai nustatoma lauko bandymuose, nes parodo tiriamų priemonių įtaką

dirvožemiodrėgnumui;

* kapiliarinis dirvožemio drėgnumas. Tai didžiausias drėgmės kiekis, kuris

gali laikytisdirvožemio kapiliaruose, prasisunkus gilyn vandeniui po lietaus arba

palaisčius dirvą;

* augalų vytimo dirvožemio drėgnumas. Tai toks vandens kiekis dirvožemyje,

kai augalaipradeda vysti;

* higroskopinis, arba orasausių dirvožemio, drėgnumas yra mažiausias

drėgmės kiekis dirvožemyje. Higroskopinė drėgmė lieka dirvožemyje, kai

jis laikomas sausoje patalpoje 3-7 dienas ir aplinkos temperatūra siekia

+30±5°C;

■ absoliučiai sausas dirvožemis būna tada, kai jis džiovinamas + 105±5°C

temperatūroje, kol tampa pastovaus svorio.

Laboratorinį darbą „Dirvožemio drėgnumas“ sudaro trys dalys, kadangi

skirtingai

nustatoma lauko ir higroskopinė drėgmė, didžiausias dirvožemio

higroskopiškumas ir

augalų vytimo dirvožemio drėgnumas bei kapiliarinis dirvožemio drėgnumas.5.2. Didžiausio dirvožemio higroskopiškumo ir augalų vytimo drėgnumo

nustatymasDidžiausias drėgmės kiekis, kurį dirvožemio dalelės adsorbuoja iš

oro, prisotinto

vandens garų, vadinamas didžiausiu dirvožemio higroskopiškumu. Dirvožemio

savybė sorbuoti drėgmę priklauso nuo granuliometrinės sudėties bei

organinių medžiagų kiekio. Kuo dirvožemio dalelės smulkesnės, tuo didesnis

jų bendras paviršius, didesnė ir sorbcinė galia. Dirvožemyje vyraujant

stambioms smėlio dalelėms, stipriai sujungto vandens yra mažiau.

Didžiausias dirvožemio higroskopiškumas yra molio ir durpių. Tai matyti

4 lentelėje.

4 lentelė. Įvairių dirvožemių didžiausias higroskopiškumas %|Dirvožemio |Didžiausia dirvožemio |

|granuliometrinė sudėtis |higroskopinė drėgmė |

| |absoliučiai sausos |

| |dirvožemio masės % |

|Smėlis |0,5- 1,0 |

|Priesmėlis |1,0-3,0 |

|Priemolis lengvas |3,0 – 5,0 5,0 – 7,0 |

|vidutinis sunkus |7,0 – 9,0 |

|Molis |9,0 – 15,0 |

|Durpės |30,0 – 40,0 |

Nuo didžiausio dirvožemio higroskopiškumo priklauso ir vytimo drėgmė.

Ji apima visas augalams neprieinamo vandens formas. Vytimo drėgmė dirvos

drėgme dalina į dvi dalis. Mažesnė negu augalų vytimo drėgmė vadinama

augalų nepasisavinama drėgme. Didesnė už vytimo drėgme yra augalų

pasisavinama, arba produktyvi drėgmė. Vytimo drėgmė nustatoma dviem būdais:

* tiesiogiai, t.y. kai augalai auginami vegetaciniame inde nedrėkinant

dirvožemiokol jie pradeda vysti. Tada imamas dirvožemio mėginys ir džiovinant

nustatomasjo drėgnumas;

* netiesiogiai, t.y. panaudojant koeficientus. Nustatyta, kad vytimo

drėgmė yra 1,34karto didesnė už didžiausią dirvožemio higroskopiškumą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1957 žodžiai iš 3908 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.