Zemės menas klaipėdos miestas
5 (100%) 1 vote

Zemės menas klaipėdos miestas

TURINYS

ĮŽANGA……………………………………………………………………………………………………………………3

I. GEOGRAFINĖ PADĖTIS……………………………………………………………..4

II. KLAIPĖDA – UOSTAS……………………………………………………………………………………4

III. KLAIPĖDOS GYVENTOJAI……………………………………………………………………………6

IV. KLAIPĖDOS ISTORIJA………………………………………………………….…..6

V. KLAIPĖDOS EKONOMIKA………………………………………………………………………….10

VI. KLAIPĖDOS MUZIEJAI…………………………………….……………………….11

1. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUS…………………………………………………………………………………………11

1. 1. Istorija…………………………………………………………………………..11

1. 2. Edukacinė veikla………………………………………………………………..11

2. LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS…………………………………………………………………………….13

2. 1. Muziejaus geografinis išsidėstymas ir siūlomos ekspozicijos………………………..13

2. 2. Edukacinė veikla……………………………………………………………………………………..13

3. LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS ………………………………………………………………15 3. 1. Muziejaus įsteigimo istorija………………………………………………………………………15

3. 2. Muziejaus kultūrinė – edukacinė programa „Saulės takas ratu“…………………17

4. PAVEIKSLŲ GALERIJA IR PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA……………………..17

VII. PAJŪRIO REGIONINIS PARKAS…………………………………………………..17

1. Geografinis išsidėstymas………………………………………………………………………………………17

2. Parko augalija……………………………………………………………………………………………………..18

3. Parko gyvūnija…………………………………………………………………………………………………….19

4. Kultūrinis paveldas………………………………………………………………………………………………21

5. Ekskursijos po parką………………………………………………………………………………………………23

APIBENDRINIMAS…………………………………………………………………………………………………25

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………26

ĮŽANGA

PROBLEMA : šiame naujame technikos amžiuje yra užgožiamas natūralus vaiko domėjimasis jį supančia aplinka. Kompiuteris keičia knygas, nebeorganizuojamos tokios vaikų laisvalaikio praleidimo formos, kurių metu šie galėtų stebėti, pažinti juos supančią gyvąją ir negyvąją gamtą. Taip palaipsniui yra „išbraukiamas“ natūralių objektų stebėjimas, kurio metu vaiko sąmonėje susiformuoja tikslūs vaizdiniai. Vaikai visą informaciją gauna kompiuterio (interneto ) pagalba. Tačiau visa tai dar būtų galima keisti. Tuo, visų pirma, turėtų pasirūpinti tėvai ir mokytojai. Taip turėtų būti racionaliai išnaudotas vaikų laisvalaikis. Tik šitaip organizuojant laisvą laiką, asmenybė nepasiduoda įvairioms asocialioms tendencijoms, nenukrypsta nuo visuomenei priimtinų normų, nepasiduoda į gerą nevedančioms pagundoms.

Todėl šio projekto pagrindinis tikslas būtų : su pradinukų pagalba surinkti ir pateikti informaciją apie Klaipėdos miestą, o taip pat įvykdyti keletą edukacinių programų.

Norint įgyvendinti šį tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai :

1. Surinkti informaciją apie :

• Klaipėdos geografinę padėtį;

• Ekonomiką;

• Istoriją;

• Gyventojų skaičių bei įvairovę.

2. Įvykdyti edukacines programas, aplankant kai kuriuos Klaipėdos muziejus. Tuo būdu vaikai susipažins su :

• Klaipėdos krašto kultūra;

• Papročiais.

3. Suorganizuoti ekskursiją į regioninį pajūrio parką, kurios metu bus puoselėjama meilė :

• Gamtai;

• Gyvūnijai;

• Augalijai;

• Gimtajam kraštui.

Taigi pradėkime kelionę po nuostabų Klaipėdos miestą.

Klaipėdos herbas

I. GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęs Vakarinėje Lietuvos dalyje. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos, 21o07 rytų ilgumos. Miesto plotas yra 98,35 km2. Tai trečias miestas pagal gyventojų skaičių ir jame gyvena 203.269 žmonės. Miestas įsikūręs prie Danės upės, Kuršių marių ir prie Baltijos jūros.

Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Klaipėda – tai neužšąlantis uostas prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, ir esantis visai netoli kitų Baltijos jūros uostų – Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje).

II. KLAIPĖDA – UOSTAS

Klaipėdos uostas – svarbiausia miesto dalis. Čia tarsi didžiulėje
magistralėje susitinka atplaukiantys ir išplaukiantys laivai. Jo svarbą gali pajusti iš reide stovinčių laivų. Klaipėdos uostas – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Čia laivyba vyksta esant net -250C temperatūros. Būdamas pagrindinė transporto jungtis tarp Rytų ir Vakarų, Klaipėdos uostas kasmet vidutiniškai priima apie 7 tūkst. laivų iš 45 pasaulio šalių.

Uosto plotas yra 1038 ha, gylis buvo 12 metrų, po 2000 metų rekonstrukcijos – 14 metrų.

Iki nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdoje veikė du atskiri uostai – prekybos ir žvejybos. Lietuvai atgavus valstybingumą, 1991 metais įkurtas Klaipėdos uostas, kuriam po metų suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. 1996 metais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, kuriuo nustatyta, kad uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir kiti infrastruktūros objektai priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami. Visus šiuos objektus valdo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pastaroji nuomoja uosto žemę naudotojams, kurių šiandien priskaičiuojama per 60, dauguma jų yra privačios. Tarp jų net 6 laivų remonto įmonės ir vienintelė Baltijos šalyse „Baltijos“ laivų statykla. Iš viso Klaipėdoje veikia 240 bendrovių ir įmonių, kurių veikla vienu ar kitu būdu yra susijusi su jūra ir uostu.

Klaipėdos uostas pirmiausia išsiskiria universalumu, gebėjimu prisitaikyti greitai ir kokybiškai krauti naujus krovinius. Šiandien Klaipėdos uostas pajėgus krauti daugiau kaip 30 mln. tonų krovinių per metus. Tai skysti, birūs, fasuoti, palaidi, sukrauti į treilerius ar konteinerius, kroviniai. Faktiškai Klaipėdos uoste įmanoma krauti bet kurios rūšies krovinius, išskyrus anglis.

Didžiąją dalį Klaipėdos uosto krovinių sudaro naftos produktai, trąšos, ro-ro kroviniai, konteineriai, mediena. 2003 metais labiausiai didėjo grūdų, konteinerių, medienos, trąšų, durpių, cukraus, skystų maisto produktų krova.

Vienas iš Klaipėdos uosto pranašumų yra tas, kad jis vis dar turi palyginti daug rezervinių teritorijų, todėl jau vien dėl šios priežasties gali tikėtis sulaukti didelio investuotojų dėmesio. Su tolesniu uosto modernizavimu ir plėtra siejamas ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies ekonomikos augimas.

Laivybos požiūriu Klaipėdos uosto kokybę iš esmės pakeitė įplaukos kanalo rekonstrukcija. Jos metu pietinis molas buvo pailgintas 278, šiaurinis – 205 metrais. Pats įplaukos kanalas paplatintas nuo 110 iki 150 ir pagilintas iki 14 metrų. Šiandien Klaipėdos uostas jau gali saugiai priimti „Panamax“ tipo laivus.

Svarbūs darbai vyksta ir kitose uosto vietose. 2003 metais baigta statyti 851 metro ilgio kruizinių ir karo laivų krantinė, 671 metrų ilgio mažųjų žvejybos laivų prieplauka, rekonstruotos arba rekonstruojamos ir kitos krantinės. Ateityje numatoma įrengti giliavandenę – 17 metrų gylio – uosto dalį. Visa tai leis priimti didesnius laivus, padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą.

Vadovaujantis Europos Sąjungos vykdoma transporto politika, Klaipėdos uostui keliamas uždavinys ateityje tapti Baltijos jūros greitkelių uostu, dinamišku logistikos procesų dalyviu, įsilieti į vieningą Europos Sąjungos transporto sistemą.

III. KLAIPĖDOS GYVENTOJAI

2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst. gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumo sumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.

Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 1990-2003 m.



Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.

1995 1996 2000 2001 2002 2003Gimstamumas (1000 gyventojų) 9,6 9,0 8,1 8,6 8,1 3,1

Natūralus gyventojų prieaugis

(gimstamumas/mirtingumas) 0,1 0,2 -0,12 -0,9 -0,86 -0,65

Migracija (atvykimas/išvykimas tūkst.) -6,29 -9,07 -0,63 -0,56 -0,77 -0,65

Gyventojų tautinė sudėtis

1. Lietuviai 71 %

2. Rusai 21,3 %

3. Ukrainiečiai 2,4 %

4. Baltarusiai 1,8 %

5. Lenkai 0,39 %

6. Žydai 0,17 %

7. Kitos tautybės 2,94 %

IV. KLAIPĖDOS ISTORIJA

Klaipėda buvo įkurta 1252 m. Livonijos ordino vice-magistras Eberhardtas von Seinas pastatė medinę pilį ant kalno prie Danės upės. Klaipėda turėjo seną vardą “Memelis”. Lietuviškas vardas “Klaipėda” pirmąkart paminėtas 1420 metais. Laužai sudegino dideles dalis Memelio 1540 metais ir1840 metais. 1709-1710 metais nuo maro mirė 3000 Memelio gyventojų. Per visą laiką Klaipėda priklausė Rusijai, Prūsijai, Prancūzijai, Švedijai, Lietuvai. Vardas “Klaipėda” yra kilęs iš dviejų žodžių “klaips” ir “ėda”.

Svarbesnės istorinės datos :

1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.

1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į Pilteną.

1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.

1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.

1525 m. Vykstant Reformacijai
Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.

1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.

1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.

1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.

1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.

XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu – tvirtove.

1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.

1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.

1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine, Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje, Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.

1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.

1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.

1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.

1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu.

1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.

1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.

1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.

1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.

1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.

1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas, Valstybės teatras.

1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.

1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje Klaipėdoje.

8-as dešimtmetis. “Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.

1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.

1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.

1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.

1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1580 žodžiai iš 5234 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.