Zemės ūkio infrastruktūra
5 (100%) 1 vote

Zemės ūkio infrastruktūra

1121

Žemės ūkio infrastruktūra

Esmė ir skirstymas

Infrastruktūra – ž.ū. infrastruktūra apima šakas, aptarnaujančias gamybos procesą. Tikslas – gauti kuo daugiau galutinės produkcijos.

Infrastruktūra: 1) gamybinė sudaro šakos, tiesiogiai aptarnaujančios gamybą (gamybinis transportas, elektros tiekimo linijos, agroservisas, remonto dirbtuvės, saugyklos)

2) socialinė – vet.tarnyba, melioracija.

Gamybinės infrastruktūros tikslas gauti kuo daugiau produkcijos.

Socialinę infrastruktūrą sudaro visos šakos, kurios užtikrina normalias darbines darbuotojų sąlygas. Šakos skirstomos į :

Komunalinis ūkis;

Maitinimo įstaigos;

Sveikatingumo zonos;

Visuomeninis transportas;

Mokyklinės įstaigos.

Tikslas – užtikrinti darbuotojams geras darbo sąlygas.

Ž.ū. materialinė – techninė bazė (MTB)

MTB sudaro gamybos priemonių, technologijų visuma. MTB sudaro šie elementai:

1. Žemė

2. Biologinės darbo priemonės (gyv. ir daugiamečiai sodiniai)

3. Mechaninės darbo priemonės (pastatai, įrengimai, technika)

4. Biologiniai darbo objektai (sėklos, pašarai, trąšos)

5. Mechaniniai darbo objektai.(degalai, remonto darbai, statybinės m-gos, tepalai).

Energetika ir transportas ž.ū.

Mašinų sistema – įvairiarūšių,viena kitą papildančių energetinių ir darbo mašinų sistema. Darbo mašinos be energertinių jokio darbo negali atlikti (priekaba, kultivatorius ir pan.).

Mašinų sistemos: 1) atskirų produktų gamybos ( tinka gyv.priežiūrai, javų auginimui).

2) atskirų darbo procesų ( tinka arimui).

Energetinį galingumą sudaro traktorių, kombainų, automobilų mechaninių variklių, elektros variklių galingumų visuma.

Ž.ū. chemizavimas

Tai chemijos priemonių pagamintų m-gų panaudojimas ž.ū. Tikslas – padidinti augalų derlingumą ir gyvulių produktyvumą. Yra kelio chemizavimo kryptys: dirvų tręšimas; chemijos priemonių taikymas prieš piktžoles, ligas, kenkėjus; mineralinių pašarų, sintetinių baltyminių priedų naudojimas gyvulininkystėje.

Analizuojant chemizavimą yra skaičiuojama eilė ekonominio efekto rodiklių:

1) augalų derlingumo padidėjimo

2) gyvulių produktyvumo padidėjimo

3) papildomos pajamos.

Taip pat skaičiuojama ekonominio efektyvumo rodikliai :

1) papildomų gamybos išlaidų našumas;

2) papildomas pelningumas

Mokslo ir technologijos pažanga

Tai visos materialinės techninės bazės kokybinis tobulėjimas.

Formos: 1) biologinė pažanga – tai yra naujų gyvulių, kultūrų veislių išvedimas, naujų chemikalų, naujų trąšų kūrimas, žmogaus poveikis gamtos apsaugai. 2) mechaninė pažanga – tai naujos technikos sukūrimas, diegimas, naujų technologijų sukūrimas, naujų pastatų statyba. 3) organizacinė pažanga – tai darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.Pažanga koncentruojama mokyklose, institutuose ir pan.

Pagrindiniai institutai užsiimantys mokslo ir technikos pažanga.

1. LT žemdirbystės inst. Dotnuva.Tai žemės dirbimo, augalų apsaugos, bitininkystės problemų tyrimai.

2. LT sodininkystės ir daržininkystės inst. Babtai. Naujų sodo ir daržo augalų išvedimas, auginimo ir derliaus nuėmimi technologijos.

3. LT ž.ū. mechanizacijos inst. Raudondvaris. Ž.ū. mašinų parko komplektavimas ie eksplotavimas. Ž.ū. produkcijos koncervavimo būdai, jų tyrimas.

4. LT melioracijos inst. Vilainiai, Kėdainių raj.. Ekologinė melioracija, melioracinių sistemų eksplotavimo tyrimų būdai.

5. LT veterinarijos inst. Kaišiadorys. Tai gyvulių ir paukščių ligų diagnastika, vet. Ir sanitarinių technologijų kūrimas ir taikymas.

6. LT gyvulininkystės inst. Baisiogala. Gyvulių kūrimas ir gyvulininkystės produktų kokybės gerinimas, gyvulių genetika, mityba, selekcija.

7. LT agrarinės ekonomikos inst. Vilniuje.Ekonominiai ir socialiniai tyrimai ž.ū. įmonėse ir organizacijos.

8. LT maisto inst. Kaunas. Tai pagrindinių maisto produktų perdirbimas ir naujų technologijų taikymas.

Ž.ū. gamybos išdėstymas, specializavimas, koncentravimas.

Gamybos esmė ir principai

Gamybos išdėstymas rodo produkcijos ir žaliavų gamybos pasiskirstymą teritorijoje. Jis priklauso nuo gamtinių sąlygų, ekonominių sąlygų, nuo dirvos tipo.

Principai: yra bendrieji ir specifiniai. Bendrieji – ž.ū. vertinimas prie žaliavų šaltinio; visų šalies regionų kompleksinė plėtra – diversifikacija; šalies regeionų tolygus ekonominis plėtojimas. Specifiniai: genetinių sąl. Max panaudojimas; proporcijų tarp ž.ū. šakų laikymasis; ž.ū. infrastruktūros plėtojimas

Ž.ū. zonos ir regionai. LT skirstoma į 3 zonas: vakarų, vidurio, rytų, kurios skiriamos pagal klimatą, dirvą ir reljefą.

Vakarų zona: 1. Pajūrio pazonis (Kalipėda, Kretinga, Šilutė)

2. Žemaitijos aukštumos pazonis ( Šilalė, Tauragė, Kelmė, Skuodas, Telšiai ir kt.)

Būdinga vėlesni pavasariai, dirva labiausiai tinka kultūrinėms pievoms ir ganykloms. Specializacija į gyvulininkystę.

Visurio zona: 17 rajonų: Kaunas, Mažeikiai, Prienai, Šakiai, Šiauliai ir kt. Vyrauja lygumos, derlingas dirvožemis, gaunami didžiausi derliai. Tinka dirva javų, linų, cukr.runkelių auginimui. Specializacija į augalininkystę, bet ir į gyvulininkystę.

Rytų zona:1) aukštumų pazonis: (Alytus, Molėtai), 2) pietryčių LT pazonis ( Ukmergė, Vilnius Varėna ir kt.) Sąlygos yra blogesnės, nes
yra didelis akmenuotumas, daug kalvų, sklypai mažesni.

Ž.ū. gamybos specializavimas.

Tai darbo pasidalijimas, kokių produktų daugiausia gaminama atskirame regione. Tiriant ūkį, specializaciją pasiekti sunku. Ji nustatoma pagal gamybos šaką. Šaka – tai ž.ū. sistamos dalis, turinti specifines gamybos priemones, technologiją ir gaminanti jai būdingą progukciją. Augalininkystėje naudojamos priemonės nenaudojamos gyvulininkystėje ir atvirkščiai, nes tai specifinės priemonės. Šakos skirstomos pagal produkto formą: prekinės, neprekinės, mišrios. Prekinė šaka – visi produktai parduodami. Neprekinė šaka – produktai paliekami ūkyje tolimesnei gamybai. Mišri šaka – dalis produkcijos parduodama, o kita laikoma vėlesniam panaudojimui.Pagal ūkinę reikšmę: pagrindinė šaka – produkcija sudaro didžiausią dalį prekinės produkcijos struktūroje. Papildoma šaka – sudaro mažą, bet reikšmingą dalį. Pagalbinė šaka – aptarnauja pagrindinę ir papildomą šakas.

Specializacijos priklauso nuo: geografinės vietos, ūkininko kvalifikacijos, rinkos kainų, valstybės vykdomos agrarinės politikos.

Specializacijos rodikliai: 1) pasėlių struktūra; 2) gyvulių bandos struktūra; 3) prekingumas.

Ž.ū. gamybos koncentravimas

Tai gamybos išteklių sutelkimas atskiruose objektuose. Koncentravimo būdai : centralizavimas – atskirų ūkių ar jų dalių jungimas į vieną; intensyvinimas – sutelkimas į vieną ūkį, stengiamasi kad tie ūkiai duotų kuo didesnę naudą; mechanizavimas – mašinų sutelkimas ir jų naudojimas gamyboj. Sutelkiama viename ūkyje, kooperavimas – apjungiami ištekliai į bendrą nuosavybę; integravimas – integraciją visų priemonių ir sutelkimas į gyv. auginimą, tai prekybos apjungimas ir pan.

Ž.ū. gamybos kooperavimas

Tai bendradarbiavimas. Pagrindinis koperavimo tikslas – efektyvesnis ūkininkavimas ir koperatyvo narių socialinių ir ek. Poreikių tenkinimas. Yra kelio koperavimo rūšys: 1) ž.ū. gamybos koperatyvai – ūkiai apsijungia į bendrą nuosavybę ir bendrai dirbama. 2) paslaugų ž.ū. koperatyvai – remonto, technikos, sandėliavimo, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo paslaugos. 3) produkcijos perdirbimo koperavimas – išauginta produkcija perdirbama.4) ž.ū. kredito koperatyvai – kredituoja verslą, skolina pinigus, ieško kreditorių ir pan.

Ž.Ū. intensyvinimas

Esmė ir veiksniai.

Intensyvinimas – procesas, kai panaudojant tuos pačius ek. Išteklius gaunami geresni ek. Rezultatai. Ekstensyvus būdas – primelžiama daugiau esant daugiau karvių, gaunami didesni rezultatai, didinant ek. išteklius.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 988 žodžiai iš 1975 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.