TURINYSTurinys 2
Įvadas 3
Investicijų formos 3
Valstybinės investicijos 4
Užsienio investicijos 5
Struktūriniai fondai 5
Europos Sąjungos struktūriniai fondai 6
Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros parama (SAPARD) 13
Priedas. Nacionalinių ir ES paramos programų administravimas 16
Literatūra 17ĮVADAS
Investicijos – tai įvairių rūšių turtinės ir intelektualinės vertybės,
įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasekoje sukuriamas
pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas. Tokiomis vertybėmis
gali būti: piniginės lėšos, tiksliniai bankiniai indėliai, pajai, akcijos
ir kiti vertybiniai popieriai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas,
turtinės teisės, išeinančios iš autorinių teisių, patirtis, techninių,
technologinių, komercinių bei kitų žinių atsipirkimas, apiformintas kaip
techninė dokumentacija, kuri yra reikalinga vienokio ar kitokio proceso
organizavimui, teisė naudotis žeme, vandenimis bei kitais resursais.Investicijų formos
Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis
formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas,
jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius.
Pagal investicijų objektus investijos būna:
➢ daiktinės investicijos – tai lėšų įdėjimas įrengimais,
prekių atsargomis bei žaliavomis.
➢ nematerialios investicijos dažnai literatūroje
charakterizuojamos kaip inovacinės investicijos. Į šias
investicijas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos,
žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos, netiesioginė
reklama.
➢ finansinės investicijos – tai investicijos į įvairius
finansinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro
investicijos į vertybinius popierius.Pagal investicinių lėšų priklausomybę investicijos būna:
➢ privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus
fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir
juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio
kapitalo.
➢ valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios
organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš
biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų. Tai ir
kitų valstybinių įmonių bei įstaigų investicijos savo ir
skolintomis lėšomis.
➢ užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų
valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų.
➢ bendros investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių
tos ar kitos šalies subjektų.
Ekonomikos mokslas ir verslo plėtros praktika įrodė, kad didžiausią
naudą duoda lėšos, investuotos į naujausias technologijas ir intelektualųjį
potencialą.
Investicijų į naują techniką ir technologijas rėmimas vykdomas per
tikslines ivesticijų programas. Jų tikslas – efektyvaus, konkurencingo ūkio
sukūrimas.
Investicija į žmogiškuosius išteklius – bene efektyviausia iš visų
investicijų. Lėšos skiriamos žemės ūkio mokslo tyrimo darbams,
konsultavimui ir mokymui, žemės ūkio informacinei sistemai kurti.VALSTYBINĖS INVESTICIJOS
Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę,
socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinė
ūkio šaka.
Dėl susiklosčiusių geopolitinių ir istorinių sąlygų Lietuvije iki šiol
išliko didesnė žemės ūkio sektoriaus ekonominė bei socialinė reikšmė negu
kaimyninėse šalyse ir ES valstybėse.
Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje bei daugelyje pasaulio šalių,
žemės ūkis yra valstybės remiama ūkio šaka. Tai lemia keletas priežasčių:
1. žemės ūkio produkcijos gamintojai parduoda perteklinėje ,
konkurencinėje rinkoje;
2. žemės ūkio produktų paklausa yra santykinai neelastinga;
3. žemdirbiams sunku reguliuoti gamybą dėl priklausomybės nuo
gamtos sąlygų ir ilgo gamybos ciklo;
4. didžiausia žemės ūkio gamybos kaštų dalis – pastovūs kaštai,
kurių negalima išvengti sumažėjus gamybai;
5. kapitalo apyvarta lėta, o investicijų poreikis didelis, todėl
ūkininkai ir žemės ūkio įmonės negali išsiversti be skolinto
kapitalo.Valstybė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams kurti
konkurencingus ūkius ir modernizuoti žemės ūkio įmones, dalį nacionalinio
biudžeto lėšų skitia žemės ūkiui remti. Tai tiesioginė parama žemės ūkiui.
Tačiau valstybė taiko ir netiesioginės paramos priemones – mokesčių
lengvatas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama 1997 – 2000 metų programą,
1997 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą sudaryti Kaimo
rėmimo fondą (KRF),
likviduojant Ūkininkų rėmimo fondą, Paramos žemės ūkiui fondą ir Lietuvos
Respublikos paramos žemės ūkiui fondą.
Buvo patvirtintos KRF lėšų naudojimo kryptys:
➢ Žemės ūkio rinkos ekonominio reguliavimo ir ūkininkų bei žemės
ūkio įmonių pajamų palaikymo priemonėms įgyvendinti;
➢ Tikslinėms investicijų programoms finansuoti;
➢ Žemės ūkio mokslui, konsultavimui ir mokymui, informacinei
sistemai;
➢ Žemės ūkio paskolų garantijų fondui.
Pagrindinis KRF finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto lėšos,
skirtos Nacionalinei žemės ūkio programai vykdyti.
Šiam tikslui kasmet buvo skiriama apie 6 proc. valstybės biudžeto
lėšų.|METAI |1997 |1998 |1999 |2000 |
|LĖŠOS (mln.|371,1 |372,5 |322,8 |407,2 |
|Lt) | | | | |
Kiekvienais metais LR žemės ūkio ministerija patvirtina einamųjų metų
Kaimo rėmimo programą (toliau – KRP). KRP – tai valstybės parama žemės
ūkiui ir kaimo plėtrai, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi valstybės biudžeto asignavimų
paskirstymu, tvirtina einamųjų metų KRP išlaidų sąmatą pagal priemones.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinama einamųjų metų
KRP išlaidų detalizuota sąmata pagal priemones.
Pagrindiniai KRP tikslai:
• Didinti ūkių, galinčių konkuruoti Lietuvos ir užsienio rinkose,
efektyvumą.
• Diegti perspektyvias gamybos technologijas.
• Gerinti žemdirbių darbo sąlygas.
Kaimo rėmimo programą sudaro:
• Tiesioginės išmokos.
• Investicinės programos.
UŽSIENIO INVESTICIJOS
Struktūriniai fondai
Be ekonominės ir socialinės, kaimas dar vykdo svarbias gamtosaugines,
rekreacines ir etnokultūrines funkcijas. Kaimas šiuo požiūriu vis daugiau
bus vertinamas Lietuvai integruojantis į ES, kur subalansuotai kaimo
plėtrai skiriamas ypatingas dėmesys ir didžioji struktūrinių paramos fondų
finansinių lėšų dalis.
Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekia padėti sunkumus
išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir
socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius
sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,
perspektyvesnės veiklos.
Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės
veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Pvz.,
bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių specialybių. Tačiau
Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės politikos priemonių
(nedarbo pašalpos ir pan.).
Europos Sąjungos struktūriniai fondai
Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę
paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.
Fondas numato:
➢ investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes
darbo vietas;
➢ investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos,
energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su
periferiniais;
➢ investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius
pramonės, žemės ūkio rajonus;
➢ darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui
(įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai);
➢ technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.
Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines
(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:
➢ švietimą ir profesinį mokymą;
➢ paramą įsidarbinant;
➢ mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas
mokslinio tyrimo įstaigose);
➢ socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų