Zemės ūkio poveikis aplinkai
3.5 (70%) 2 votes

Zemės ūkio poveikis aplinkai

Taršos rizika ūkių atliekomis

· vandens telkinių lokali tarša;

· patogenai;

· dirvožemio tarša;

· atmosferos tarša.

Vandens telkinių tarša

Intensyvi gyvulininkystė padidino vandens telkinių taršos fermų atliekomis riziką. Taršą dažniausiai sąlygoja:

· netinkamos mėšlo, srutų bei siloso nuotekų laikymo sąlygos, pvz., nuotekos iš gardų, prakiurusių srutų saugyklų;

· fermų atliekų (paprastai srutų) paviršinis nutekėjimas, jas išlaistant dirvoje. Tai dažniausiai atsitinka gausiai lyjant, kai dirva peršlapusi, ar esant įšalui taip pat šlaituose.

Amoniako toksinis poveikis

Srutose yra gana daug amoniako, kuris yra toksiškas, ypač lašišoms bei upėtakiams, todėl be sukeliamo deguonies trūkumo, gyvulininkystės atliekos dar veikia ir toksiškai.

Kvapas fermose

Žemės ūkis kartu yra atmosferos taršos šaltinis ir tuo pačiu metu kenčia nuo oro taršos. Oro tarša dėl žemės ūkio veiklos pasireiškia nuo vienkartinių blogą kvapą turinčių medžiagų iki medžiagų, sukeliančių globalinį atšilimą emisijomis.

Fermų kvapai ir amoniako emisijos iš esmės yra lokalinio pobūdžio. Paprastai tai nagrinėjama kartu, nes fermų atliekų kvapų kontrolė sumažina ir amoniako emisiją. Dėl gyvulininkystės veiklos į atmosferą išmetama ne tik amoniako, bet ir azoto oksidų bei metano dujų.

Kvapai yra labai kompleksinis pojūtis, priklausantis nuo daugelio veiksnių.Kai kurie kvapai gali atrodyti malonūs, tačiau jie gali būti žalingi sveikatai, todėl jų reikia vengti. Kvapų, kaip teršalų, poveikis pasireiškia žmonių gyvenimo gerovės pablogėjimu, sukelia nemalonius pojūčius: šleikštulį, vėmimą ar galvos skausmus.Kvapai atsiranda skylant gyvulių išmatoms bei šlapimui. Jie būna lokalinio pobūdžio (paprastai nesunku nustatyti jų kilmę) ir juos lemia daugelio cheminių junginių mišinys (pvz., kiaulių srutose randama daugiau kaip 77 medžiagų), iš kurių lakios riebiosios rūgštys, organinės rūgštys, fenoliai, aminai bei organiniai sulfidai. Patys nemaloniausi kvapai būna dėl sieros bei azoto junginių.

Dažniausi kvapo šaltiniai ūkiuose:

· fermų pastatai, kuriuose laikoma daug gyvulių;

· srutų bei mėšlo saugyklos;

· paskleistos srutos bei mėšlas;

· siloso duobės bei kitos gyvulių pašaro saugyklos.

Kvapai gyvulininkystės ūkiuose priklauso nuo daugelio veiksnių:

· atstumo iki artimiausios fermos bei reljefo pobūdžio;

· laikomų gyvulių rūšies bei skaičiaus;

· vyraujančių vėjų krypties;

· gyvulių laikymo tipo bei fermų sutvarkymo;

· srutų saugyklų dydžio bei tipo ir jų sutvarkymo;

· naudoto pašaro rūšies.

Viena iš pagrindinių stipraus kvapo priežasčių paskleidžiant srutas yra įprastų purkštuvų konstrukcija. Dėl šios konstrukcijos, priklausomai nuo srovės trajektorijos bei lašelių dydžio, į orą patenka daug lakių kvapių junginių (ypač jei purškiama aukšta trajektorija ir smulkiais lašeliais). Todėl ore purškimo metu lokaliai susidaro 15 kartų didesnė kvapių junginių koncentracija negu būna po to.

Kiti veiksniai, kurie turi įtakos kvapų intensyvumui, paskleidžiant gyvulių atliekas ar po jų paskleidimo, yra šie:

· paskleidžiamų atliekų kiekis;

· gyvulinių atliekų tipas;

· pieno bei siloso nuotekų kiekis atliekose, nes dėl jų pasklinda daugiau kvapių medžiagų;

· saugojimo metodas bei trukmė.

Kvapai labai priklauso ir nuo oro sąlygų. Netinkamos oro sąlygos purškimui yra aukštas drėgnumas ir ramus oras, nes tuo metu kvapai neišsisklaido. Žinoma, jei yra purškiama šalia pastatų pavėjui, kvapai sukels daugiau nemalonių pojūčių.

Amoniakas (NH3) yra pagrindinis atmosferos teršalas, bet jis atmosferoje dujinės formos išsilaiko labai trumpai. Amoniakas gali neutralizuoti kai kurias atmosferoje esančias rūgštis (H2SO4 bei HNO3), absorbuoti infraraudonuosius spindulius, tačiau jo įtaka globaliam Žemės atšilimui nėra didelė.

Apie 90% viso amoniako Europoje (apie 8-9 milijonus tonų per metus) patenka į atmosferą iš gyvulininkystės ūkių. Tai vyksta iš esmės dėl NH3 , susidariusio skylant gyvulių atliekoms, kuriose yra šlapalo (galvijai, avys, kiaulės) ar šlapimo rūgšties (paukščiai). Vykstant šlapimo bei šlapimo rūgšties hidrolizei, veikiant baltymui ureazei, susidaro NH3 ir CO2. Dėl to, kad NH3 yra šarminis lokaliai padidėja pH, tai nulemia natūralios pusiausvyros tarp NH3 ir NH4+ jonų skystyje poslinkį link NH3.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 693 žodžiai iš 2104 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.