Zemės ūkio statistikos ir prognozavimo darbas
5 (100%) 1 vote

Zemės ūkio statistikos ir prognozavimo darbas

11213141

UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ

VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ STATISTINĖ

ANALIZĖ IR PROGNOZAVIMAS

Žemės ūkio statistikos ir prognozavimo kursinis darbas

TURINYS

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE VAISIUS IR UOGAS ŠALTINIAI IR ANALIZĖS METODAI BEI BŪDAI.

1.1. Statistiniai duomenų apie vaisių ir uogų plotus, derlių ir derlingumą šaltiniai.

1.2. Vaisių ir uogų statistinės analizės metodai ir būdai.

2. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ.

2.1. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų plotų statistinė analizė.

2.2. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlingumo statistinė analizė.

2.3. Sodų ir uogynų derlingumą lemiantys veiksniai.

2.4. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derliaus statistinė analizė.

2.5. Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų derlių lemiantys veiksniai.

3. UTENOS APSKRITIES VISŲ ŪKIŲ VAISIŲ IR UOGŲ AUGINIMO REZULTATŲ PROGNOZAVIMAS.

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

PRIEDAI



ĮVADAS

Vaisių ir uogų auginimas yra pelningas žemės ūkio verslas. Šiuo metu Lietuvoje yra 42,5 tūkst. ha sodų ir uogynų.

Šalies versliniai sodai ir uogynai užima 8 994 ha. Į šį skaičių patenka sodai, ne mažesni kaip 1 ha; serbentynai–ne mažesni kaip 0,5 ha; braškynai bei avietynai–ne mažesni kaip 0,2 ha. Produktyvūs ir senesni versliniai sodai užima 3 396 ha. Juose daugiausia–per 90 proc.–auginamos obelys. Jaunų, iki 5 metų amžiaus sodų, įveistų ir prižiūrimų pagal naujausias verslinių sodų auginimo technologijas, šalyje yra 770 ha. Per pastaruosius penkerius metus 99 ūkio subjektai, kurie neužsiėmė sodininkyste, pradėjo šį verslą ir sodina naujus sodus.

Per pastaruosius 5–8 m. labai išsiplėtė versliniai serbentynai bei aronijų plotai. Didesnių negu 0,5 ha serbentynų ir aronijų plotai sudaro 3 858 ha. Versliniai braškynai ir avietynai įveisti 970 ha plote, iš jų didesnę dalį užima braškynai.

Nagrinėjant verslinių sodų ir uogynų plotus visos šalies teritorijoje, išryškėja labai netolygus jų pasiskirstymas. Tikėtina, kad netolygų pasiskirstymą nulėmė ne tik klimato sąlygos, bet ir tradicijos bei veiklių sodininkų pavyzdys. Didžiausi verslinių sodų plotai yra Kauno (794 ha) ir Panevėžio (643 ha) apskrityse. Iš kitų apskričių didžiausi sodų plotai yra Kretingos (233 ha) ir Vilkaviškio (225 ha) rajonuose. Tokią verslinių sodų koncentraciją atskiruose rajonuose nulėmė tai, kad šiuose rajonuose nuo seno buvo specializuoti sodininkystės ūkiai.

Ateityje sodininkystės verslo gyvybingumą Lietuvoje nulems naujų šiuolaikinių sodų sodinimas bei senųjų sodų rekonstrukcija. Veisiant naujus sodus, aiškus lyderis yra Panevėžio apskritis (278 ha). Antroje vietoje pagal jaunų sodų plotus yra Kauno apskritis (128 ha), kur daugiausia vaismedžių sodina Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Kitose apskrityse daugiausiai naujų sodų įveista Anykščių (68 ha) ir Vilkaviškio (47 ha) rajonuose.

Antroji pagal plotus sodo kultūra Lietuvoje yra serbentai. Didžiausia serbentynų koncentracija yra Panevėžio apskrityje (1 104 ha). Taip pat daug serbentų auginama Šiaulių (700 ha) ir Kauno (574 ha) apskrityse. Vertinant pagal rajonus, daugiausiai serbentų auginama Biržų (614 ha), Panevėžio (354 ha), Anykščių (293 ha) ir Šiaulių (230 ha) rajonuose.

Pagal verslinių braškynų ir avietynų plotus, kaip ir ankstesniais laikais, pirmauja Vilniaus apskritis (141 ha). Nuo Vilniaus apskrities mažai atsilieka Kauno (133 ha), Klaipėdos (128 ha) ir Tauragės (125 ha) apskritys. Analizuojant pagal rajonus, didžiausi verslinių braškynų ir avietynų plotai yra Skuodo (71 ha), Vilniaus (65 ha), Šilalės (62 ha), Kauno (56 ha) ir Biržų (49 ha) rajonuose.

Vaisių ir uogų augintojai, norėdami konkuruoti rinkoje, turi pateikti dideles produkcijos partijas. Kol augintojų kooperacija Lietuvoje dar neįsibėgėjusi, ūkių efektyvumą lemia jų dydis. Lietuvoje beveik pusę (49 proc.) šalies verslinių sodų ploto užima 14 stambių sodų, kurių plotas siekia nuo 68 iki 312 ha. Pagrindiniai obuolių tiekėjai Lietuvoje yra UAB „Daugšiagirių sodai“, ŽŪB „Žiežmarių sodai“, UAB „Luksnėnų sodai“, ŽŪK „Olrevita“.

Penktadalį verslinių sodų ploto užima pakankamai dideli europinio standarto 10–50 ha sodai. Tokio dydžio ūkių Lietuvoje yra 46. Taip pat beveik penktadalį verslinių sodų ploto užima smulkūs, 1–5 ha dydžio, sodai. Nors ši kategorija yra gausiausia, į kurią patenka dalis naujai besikuriančių sodininkų sodų, tačiau dažniausiai tai seni sodai, paveldėti iš buvusių sodininkystės bendrovių.

Šalyje beveik pusę verslinių serbentynų ploto (48 proc.) užima dideli (10–50 ha) serbentynai. Penktadalį šalies verslinių serbentynų ploto užima devyni stambūs (55–174 ha) serbentynai. Tačiau taip pat, kaip ir verslinių sodų, beveik penktadalį serbentynų ploto užima smulkūs, tik 1–5 ha serbentynai, kurių perspektyvos, jei nesusijungs, yra miglotos.

Verslinių braškynų ir avietynų plotų penktadalį (18 proc.) sudaro verslinių braškynų plotas, jų auginimu užsiima 20 ūkių: 6 ūkiai, turintys nuo 6 iki 19 ha, ir 14 ūkių – nuo 5 iki 10 ha plantacijas. Daugelyje tokių ūkių taikoma pažangi braškių auginimo technologija. Mažesni, bet
taip pat stambūs (2–5 ha) braškynai užima ketvirtadalį (24 proc.) šalies verslinių braškynų ploto. Tačiau didžiausius plotus (net iki 42 proc.) užima smulkūs, 0,5–2 ha dydžio, braškynai. Tokių braškynų ir avietynų yra apie 500, ir jie išsimėtę po visą šalį.

Lietuvoje 2 052 ūkiai užsiima versline sodininkyste ir uogininkyste, iš jų tik vaisių auginimu– 456, serbentų–475, braškių–822, įvairių uogų–208, vaisių ir uogų–91 ūkis. Tačiau nemaža dalis ūkių vaisių ir uogų auginimą derina su kitomis žemės ūkio šakomis. Nestabilios ekonomikos laikais daugiašakiai ūkiai dažnai lengviau išgyvena. Tačiau yra nustatyta, kad geriausius rezultatus galima pasiekti specializuotuose ūkiuose, kai ūkio savininkas, vadovas ar specialistai didesnį dėmesį, materialinę bazę ir lėšas skiria pagrindinei kultūrai.

Stambiausi versliniai sodai ir serbentynai, kuriuose sodų ar uogynų plotai didesni negu 50 ha, yra ir labiausiai specializuoti (atitinkamai 70 ir 59 proc.). Taip pat aukštas specializacijos lygis yra ir mažesnių, bet pakankamai stambių (10–50 ha) sodų ir uogynų (atitinkamai 52 ir 46 proc.). Mažiausiai specializuoti yra smulkūs, 1–5 ha sodai ir 0,5–5 ha serbentynai. Paprastai turint verslinį sodą ar uogyną mažai specializuotame ūkyje jie dažniausiai pamirštami, ne laiku atliekami priežiūros darbai ir gaunami prasti ūkiniai–ekonominiai rodikliai.

Visai kita padėtis su verslinių braškynų ir avietynų specializacija. Net ir stambių, per 5 ha dydžio, braškynų specializacijos lygis siekia tik 31 proc. Mažėjant braškynų plotams, ūkių specializacijos lygis krinta ir mažiausių braškynų specializacijos lygis tik 5,6 procento. Lietuvoje dažnai braškių ir aviečių auginimas yra kaip papildomas verslas prie kitų kultūrų auginimo.

Įvertinus verslinius sodus ir uogynus pagal specializacijos lygį paaiškėjo, kad maždaug ketvirtadalis šalies verslinių sodų ir uogynų plotų yra labai specializuotuose (daugiau kaip 80 proc.) ūkiuose, nors jie tesudaro tik 8 proc. nuo visų ūkių skaičiaus. 24 proc. sodų ir uogynų yra taip pat aukšto specializacijos lygio (50–80 proc.) ūkiuose, kurių Lietuvoje yra 209. Ūkių, kurių vaisių ir uogų auginimo specializacija siekia tik iki 20 proc., Lietuvoje yra daugiausia–1 296. Jie dažniausiai vaisius ir uogas augina neplaningai ir išbalansuoja rinką. Tiesa, mažai specializuotų ūkių plotai sudaro tik 23 proc. bendro sodų ir uogynų ploto šalyje.

2007 m. Lietuvos sertifikuotuose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose buvo užauginta 10,4 tūkst. t vaisių ir uogų (20 proc.). Sodai ir uogynai sertifikuotuose ūkiuose užėmė 5,6 tūkst. ha. Beveik pusę jų sudarė serbentai (2,7 tūkst. ha), 23 procentus (1,3 tūkst. ha)–šaltalankiai. Daugiau serbentų auginama Biržų r. savivaldybėje (624 ha), Marijampolės (274 ha), Anykščių r. (222 ha) savivaldybėse. Šaltalankiai auginami Akmenės (384 ha), Anykščių (157 ha), Panevėžio r. (112 ha) savivaldybėse.

Lietuvos sodininkai sugeba išauginti geros kokybės produkciją, tačiau jai sunku įsitvirtinti vidaus rinkoje dėl nepatrauklaus pateikimo, todėl daugiau dėmesio reikia skirti įpakavimui, reklamai ir kitiems rinkodaros dalykams.

Kursiniame darbe nagrinėjamas objektas–vaisiai ir uogos Utenos apskrityje.

Tyrimo tema–Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas 2008–2009 m.

Statistikos vienetas – vaisių ir uogų plotai, derlingumas, bendras derlius.

Tiriamasis laikotarpis 2002–2007 m.

Tikslas–analizuoti vaisių ir uogų ploto, derliaus ir derlingumo statistinius duomenis Utenos apskrityje visuose ūkiuose 2003–2007 m., prognozuoti šiuos rodiklius 2008–2009 m. Apibendrinti gautus rezultatus, patvirtintus atliktais skaičiavimais.

Metodai–analitinis, grafinis, loginis, statistinis.

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE VAISIUS IR UOGAS ŠALTINIAI IR ANALIZĖS METODAI BEI BŪDAI

1.1. Statistiniai duomenų apie vaisių ir uogų plotus, derlių ir derlingumą šaltiniai.

Apskaitant žemės ūkio kultūrų pasėlius, derlių ir derlingumą ūkininkai ir kiti gyventojai naudoja atitinkamas Statistikos departamento patvirtintas statistinių ataskaitų formas (1 priedas), kurias užpildę pateikia Statistikos departamento prie LRV teritorinei statistikos įstaigai– vyriausiems statistikams rajonų savavaldybėse arba apskrities statistikos poskyriuose, kurie yra pavaldūs teritorinėms statistikos valdyboms.

Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, turinčios pasėlių plotus, iki lapkričio 15 dienos pateikia Statistikos departamento prie LRV teritorinei statistikos įstaigai, metinę ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ DERLIAUS 200_ M. ATASKAITA ŽŪ-29. Šioje ataskaitoje apskaitomas bendras sodų ir uogynų plotas hektarais, iš jų derančių sodinių plotas hektarais ir gautas derlius tonomis iš derančiais sodiniais apsodinto ploto.

Ūkininkai ir šeimos ūkiai patekę į respondentinių ūkių atranką du kartus metuose pildo ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PLOTŲ IR DERLIAUS ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIUOSE 200_ M. ATASKAITA ŽŪŪ-01 METINĖ ir pateikia iki lapkričio 15 dienos. Duomenų apie žemės ūkio augalų derlingumą šiose ataskaitose nėra, bet šį rodiklį galima apskaičiuoti.

Didmeninės prekybos įmonės, daržovių, bulvių, vaisių ir uogų supirkimo ir perdirbimo
įmonės Statistikos departamento prie LRV Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriui iki vasario 17 d. pateikia DARŽOVIŲ, PIEVAGRYBIŲ, BULVIŲ, VAISIŲ IR UOGŲ SUPIRKIMO 200__ M. ATASKAITA ŽŪS-10 METINĖ. Ataskaitoje nurodoma vaisių ir uogų supirkimo kiekis, kg., išmokos (be PVM), Lt bei PVM, Lt.

DARŽOVIŲ, PIEVAGRYBIŲ, BULVIŲ, VAISIŲ IR UOGŲ SUPIRKIMO ATASKAITOJE ŽŪS-10 METINĖJE pateikiami statistiniai duomenys apie supirktas Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių užaugintas daržoves, vaisius. Importuoti augalai į šią ataskaitą neįtraukiami.

Išmokos–tai pinigų suma, išmokama augintojui už kvite nurodytą supirktų daržovių, bulvių, vaisių ir uogų kiekį. Pridėtinės vertės mokestis į išmokas neįskaičiuojamas, bet jo suma įrašoma lentelės trečioje skiltyje pagal produktų grupes.

Kontroliniam darbui–Utenos apskrities visų ūkių vaisių ir uogų auginimo rezultatų statistinei analizei ir prognozavimui, duomenis naudojau iš Lietuvos Statistikos departamento prie LR vyriausybės internetinio puslapio, adresu http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024

Informaciją pateikiu absoliutiniais dydžiais ir natūriniais matavimo vienetais.

1.2. Vaisių ir uogų statistinės analizės metodai ir būdai

Žemės ūkio augalų pasėlių plotai–tai ariamos žemės sklypai, apsodinti vienu ar keliais žemės ūkio augalais.

Žemės ūkio statistikai keliami svarbiausi uždaviniai:

 Stebėti sėjos eigą ir teikti duomenis valstybės valdymo institucijoms;

 Nustatyti pasėlių plotų dydį, struktūrą ir dinamiką savivaldybėse ir apskrityse;

 Nustatyti pasėlių plotų pasiskirstymą pagal ūkių kategorijas;

 Skelbti informaciją apie pasėlius.

Pagrindiniai augalininkystės rezultatiniai rodikliai–derlius ir derlingumas. Derliaus dydį lemia plotas ir derlingumas.

Derlingumas rodo žemės ūkio augalo ar vienarūšių augalų grupės produkcijos kiekį iš ploto vieneto.

Derlingumas–vidutinis dydis, gautas bendrąjį derlių padalijus iš pasėlių ploto.

Derlius parodo bendrą kokio nors augalo ar žemės ūkio naudmenų produkcijos kiekį, o derlingumas–produktyvumą konkrečiomis auginimo sąlygomis.

Derliaus ir derlingumo uždaviniai:

 Rinkti ir sisteminti išsamius ir tikslius duomenis apie žemės ūkio augalų, jų vienarūšių pogrupių, grupių ir kitų žemės ūkio naudmenų derlių ir derlingumą;

 Nagrinėti derliaus ir derlingumo dinamiką;

 Analizuoti veiksnius, lemiančius derliaus ir derlingumo kitimą.

Analizuojant sodų ir uogynų derlių ir derlingumą Utenos apskrityje 2003–2007 m. naudojau dinamikos eilučių metodą–absoliutinio pokyčio, kitimo tempo, pokyčio tempo, 1 proc. pokyčio tempo absoliutinės reikšmės formules, grafinį duomenų vaizdavimo metodą, koreliacijos, mažiausių kvadratų statistinius metodus taip pat indeksus, kaip ekonominį statistinį metodą.

Analizuojant derliaus ir derlingumo pokyčius naudojami šie rodikliai:

Absoliutinis pokytis–tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Teigiamas jo skirtumas rodo reiškinio padidėjimą, o neigiamas–sumažėjimą. Turint duomenis už daugiau laikotarpių gali būti skaičiuojami baziniai ir grandininiai absoliutiniai pokyčiai.

Bazinis: ∆y = yn – y1 [1]

Grandininis: ∆y = yn – yn-1 [2]

kur: ∆y–absoliutinis pokytis;

yn–vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

yn-1–ankstesnio, prieš tai buvusio laikotarpio lygis.

Absoliutinio pokyčio vidurkis:

; [3]

kur: –absoliutinio pokyčio vidurkis;

yn–galutinis dinamikos eilutės lygis;

y1–pirmutinis dinamikos eilutės lygis;

n–dinamikos eilutės lygių skaičius.

Kai turimi apskaičiuoti absoliutiniai pokyčiai, absoliutinio pokyčio vidurkis randamas pagal formulę:

[4]

kur: –absoliutinio pokyčio vidurkis;

∆y1, ∆y2–grandininiai absoliutiniai pokyčiai;

n–absoliutinių pokyčių skaičius.

Kitimo tempas–tai dviejų dinamikos eilučių lygių santykis. Jis išreiškiamas koeficientais arba procentais. Kitimo tempo procentas rodo, kiek vėlesnio laikotarpio lygis sudaro nuo ankstesnio laikotarpio lygio. Kitimo tempai skaičiuojami kaip baziniai ir grandininiai.

Bazinis: Kt = ; [5]

Grandininis: Kt = ; [6]

Kitimo tempo vidurkius:

; [7]

kur: –kitimo tempo vidurkis;

n–dinamikos eilutės lygių skaičius;

yn–galutinis dinamikos eilutės lygis;

y1–pradinis dinamikos eilutės lygis.

Grandininio kitimo tempo vidurkis:

; [8]

kur: –grandininis kitimo tempas;

n–kitimo tempų skaičius;

, –kitimo tempai.

Pokyčio tempas–tai absoliutinio pokyčio ir dinamikos eilutės lygio, priimto už bazę, santykis. Išreiškiamas procentais. Gali būti teigiamas, neigiamas ir lygus nuliui. Teigiamas pokyčio tempas rodo reiškinio padidėjimą, neigiamas–sumažėjimą, kai pokyčio tempas lygus nuliui, reiškinys per analizuojamą laikotarpį nekito.

Pt = Kt (%) – 100; [9]

kur: Kt (%) – kitimo tempas procentais.

Taip pat skaičiuojamas ir pokyčio tempo vidurkis:

; [10]

Pokyčio tempo 1% absoliutinė reikšmė parodo, kiek nagrinėjamo reiškinio, išreikšto absoliutiniais dydžiais, tenka vienam pakitimo tempo procentui.

1% Ptr. = ; [11]

Aritmetinis paprastasis vidurkis žymimas:

aritmetinis paprastas = [12]

n–variantų skaičius;

x1+ x2+ x3 +…….+
reikšmės arba variantai.

Vaisių ir uogų derliaus pokyčius rodo bendrojo derliaus indeksai.

Baziniai [13]

Grandininiai [14]

Vaisių ir uogų plotų ir jų derlingumo kitimo įtaką bendrąjam derliui rodo:

Baziniai [15]

Grandininiai [16]

Vaisių ir uogų pasėlių plotų ir jų struktūros kitimo įtaką bendrojo derliaus kitimui rodo pasėlių ploto fiksuotos sudėties indeksai:

Baziniai [17]

Grandininiai [18]

Dėl skirtingų vaisių ir uogų pasėlių plotų ir jų struktūros kitimo pakito bendrasis derlius:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2289 žodžiai iš 7605 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.