Zemės ūkio technologijų pagrindų darbas
5 (100%) 1 vote

Zemės ūkio technologijų pagrindų darbas

112131

Cukrinių runkelių auginimo technologija be retinimo

Cukriniai runkeliai dažniausiai yra auginami pagal nusistovėjusią technologija. Cukriniai runkeliai auginami dirvožemyje su vidutiniu fosforo, kalio ir humuso kiekiu, dviem tręšimo NPK lygiais: granuliuotas kompleksines trąšas Derlius super NPK 12-11-22 + Na+B išberiant prieš sėją pakrikai arba sėjos metu įterpiant lokaliai. Dviejų variantų laukeliuose 6-8 lapelių tarpsnį pasiekę cukriniai runkeliai buvo tręšiami papildomai amonio salietra (N50). Lauktas standartinis derlius – apie 40-50 t/ha šakniavaisių. Cukriniai runkeliai sėjami kuo anksčiau, pradžiūvus dirvai – balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Sėjama 128-190 tūkst.ha sėklų, priklausomai nuo sėjamosios konstrukcijos. Tarpueilių plotas – 45 ar 50cm. Priešsėliai atitiko rekomenduojamus, ir dažniausiai cukriniai runkeliai buvo sėjami po žieminiu kviečių ar kvietrugių, tačiau nevengta juos atsėliuoti arba auginti po kiek prastesnio priešsėlio – vasarinių miežių. Pasėlių trešimas nebuvo gausus. 1995-1999m. Bandymuose fosforo ir kalio trąšos buvo išberiamos iš rudens, prieš pagrindinį žemės dirbimą. Pavasarį pasėliai trešiami azotinėmis trąšomis per du kartus. Vėliau pasėliams tręšti buvo pasirinktos kompleksinės trąšos NPK 111730(500kg ha) o prieš cukrinių runkelių lapams susiliečiant tarpueiliuose papildomai tręšiama azotinėmis trąšomis. Cukrinių runkelių auginimui žemė ruošiama įvairiais būdais. Norint gauti daugiau pajamų iš cukrinių runkelių auginimo, svarbiausia yra pasiekti kuo didesnį kokybiškų, aukšto cukringumo runkelių derlių kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis. Pradedant nuo sėjos visi auginimo veiksniai yra labai svarbus cukrinių runkelių auginime. Pirmiausia labai svarbu suformuoti optimalų tankumą ir tolygų pasėlį. Tai lemia sėjos ir sėklų kokybė. UAB „Kemira GrowHow“, stengdamasi padėti žemdirbiams užauginti norimos kokybės derlių, siūlo įsigyti cukrinių runkelių sėklas. Hilleshog cukrinių runkelių veislės – Anna, Latine ir Monza. Kad cukriniai runkeliai normaliai augtų, jiems būtini makroelementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, bei mikroelementai boras, natris ir manganas. Cukriniai runkeliai, būdami vieni derlingiausių augalų, reikalauja daug maistinių medžiagų. 1 tona šakniavaisių ir atitinkamas lapų derlius iš dirvožemio paima apie: 3,3 kg N; 1,45 kg P;5,8 kg K; 1,8 kg Na; 0,96 kg Mg; 0,04 kg B; Dalį maistinių medžiagų cukriniai runkeliai randa dirvožemyje, tačiau pagrindinis mitybos šaltinis yra mineralinės trąšos. Danisco Sugar, Kemira GrowHow ir LŽI Agrocheminių tyrimų centro specialistai augintojams rekomenduoja išsitirti laukus, kuriuose auginsite cukrinius runkelius ir naudoti subalansuotą tręšimą. Visi augintojai turi galimybę, visuose cukraus fabrikuose, palankiomis sąlygomis užsisakyti savo laukų dirvos analizę. Rekomenduojame nustatyti pagrindinių maisto medžiagų kiekį, pagal gautus duomenis bus paruošta tręšimo rekomendacija

. Trąšų privalumai

Trąšos NPK % 8-13-23 18-5-6

Azotas bendras 8 18

Nitratinis NO3- N 1 8,4

Amoniakinis NH4 – N 7 9,6

Fosforas P2O5 13 5

Vandenyje tirpus P2O5 11 2,7

Kalis K2O 23 6

Kalcis Ca 0,7

Magnis Mg 0,6

Siera S 4 5

Boras B 0,05 0,08

Manganas Mn 1,2

Natris NaO 8 8

Cukrinių runkelių pasėliuose taikomos cheminės piktžolių kontrolės priemonės (herbicidai). Ražienos purškiamos visuotinio veikimo herbicidu raundapu. Prieš sėja taikomi dirviniai herbicidai fenazonas ir piraminas turbo.

2003 m. buvo įrengti 4 papildomi variantai, kuriuose cukriniai runkeliai 6-8 lapelių tarpsniu (BBCH 16-18) bei tarpueilių dengimo lapais tarpsnio pabaigoje (BBCH 39) buvo 1 arba 2 kartus purkšti skystomis kompleksinėmis trąšomis (SKT) Atgaiva-2 70 l/ha norma. Cukriniai runkeliai papildomai per lapus gavo 2,1 kg N, 6,3 kg K, 0,28 kg B ir 1,4 kg S. Tyrimų metais cukriniams runkeliams dygti sąlygos buvo palankios, dirvos produktyviosios drėgmės atsargos pirmuosius du dešimtadienius po sėjos 20 cm dirvos sluoksnyje buvo pakankamos – iki 35 mm. Susiformavo tolygus normalaus tankumo pasėlis: 2002 m. – 112,4±1,56, 2003 m. – 107,1±1,29 tūkst./ha augalų (pasėlio tankumas laikomas optimaliu, kai 1 hektare yra 80-100 tūkst. augalų). Augalų skaičiaus ploto vienete variacija buvo nedidelė – V=3,2-3,6 proc. Nuo lokaliai įterptų gana nemažo kiekio granuliuotų kompleksinių trąšų cukrinių runkelių sėklų daigumas nesumažėjo, priešingai – turėjo tendenciją didėti. Lokaliai įterpus mažesniąją trąšų normą, pasėlis buvo 2,1-5,5 proc., o didesniąją –3,8-4,3 proc. tankesnis, negu trąšas beriant pakrikai.

Žieminių rugių biologinės savybės, veislės

ir vieta sėjomainoje

Biologinės savybės:

Žieminiai rugiai yra varpiniai augalai. Jų yra 13 rūšių. Šiuo metu laukuose auginami vienos rūšies sėjamieji augalai (Secale cereale).

Rugių šaknys kuokštinės. Šaknų sistema stiri, gerai išsivysčiusi. Pavienės šaknys gali įsiterpti giliai į dirvą, tačiau daugiausia jos susitelkusios dirvos paviršiuje. Žieminiai rugiai iš dirvos sugeba pasisavinti maisto medžiagas geriau nei žieminiai kviečiai, todėl jie geriau už kviečius auga ir dera lengvose, nederlingose dirvose.

Žieminių rugių stiebas tuščiaviduris, sudarytas iš 5-6 tarpubamblių,
status. Išauga iki 2m. aukščio. Rugių lapai platūs, linijiški, plokšti, žali arba žalsvai pilki. Jie yra kiek platesni už žieminių kviečių. Žiedynas – pailga elipsiška arba verpstiška varpa. Varpelės dvižiedės, dažnai turinčios trečio žiedo pradmenis.

Vaisius – pailgos ar ovalios formos grūdas, su giliu grioveliu. Grūdo spalva geltona, pilka žalsva ar kitokia. 1000 grūdų dažniausiai sveria 10-20g

Žieminiai rugiai yra kryžmažiedžiai augalai. Tai svarbu sėklininkystei.

Kadangi žieminiai rugiai uždera ir lengvose, mažiau derlingose dirvose, pakankamai gerai žiemoja, tai jie yra vieni vertingiausių varpinių augalų. Be to jie yra geras priešsėlis kitiems augalams.

Nustatyta, kad žieminių rugių grudų sausosiose medžiagose yra 9-19% baltimų, 49,5-65,7% krakmolo, 1,6-1,9 riebalų, 2,0-2,5% ląstelienos, 5,0-5,5% sacharozės, 1,61-2,42% pelenų.

Žieminių rugių baltymuose yra 15-29% globulino, 25% prolamino, 17% gliutelino, 25% albiminų. Be to čia gausu įvairių mikroelementų ir vitaminų.

Veislės:

Lietuvoje yra registruotos 5 žieminių rugių veislės:

DUONIAI. Veislė diploidinė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Tai trumpašiaudžių žieminių rugių veislė išauga apie 127cm aukščio. Varpos ilgis apie 11cm. Veislė atspari išgulimui 1000 grudų masė – 33-41g. Grūduose randama apie 10% baltymų. Žiemoja gerai. Atspari rudosioms rudims. Šios veislės rugiai gerai krūmija pavasarį. Vegetacijos periodas apie 300 dienų. Veislė derlinga Šilutės ir Kauno augalų veislių tyrimo stotyse. 1995m šios veislės grudų derlius buvo 5,15 ir 5,28 t/ha

Veislė Lietuvo registruota 1994m

RŪKAI. Tai tepraloidinė vidutinio vėlyvumo žieminių rugių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje. Užauga vidutiniškai 106-125cm aukščio. Rugiai atsparūs išgulimui. Varpa stambi, ilga (9,5cm). Grūdai stambumu pralenkia kitas veisles. 1000 grudų masė – 48-50 g. Baltymų grųduose – 9,9% krakmolo – 58,9%. Šios veislės rugiai gerai krūmijasi ne tik rudenį, bet ir pavasarį. Rūkai atsparūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Vegetacijos periodas apie 280 dienų.

Tai derlinga veislė Šilutės ir Plungės augalų veislių tyrimo stotyse. 1994m. šios veislės žieminių rugių derlius buvo 6,23 ir 6,38t/ha.

Veislė Lietuvo registruota 1994m

MOTTO. Veislė sukurta Lenkijoje, Danko firmoje. Rugiai išauga iki 136cm aukščio, mažai išgula. Grūdai vidutinio stambumo. 1000 grūdų masė – 33-39g. Grūduose randama iki 9,2% baltymų. Žiemoja gerai. Rudosioms rudims šie rugiai nėra atsparūs. Vegetacijos periodas trunka 296-316 dienų.

Šilutės augalų veislių tyrimo stotyse 1995m šios veislės grūdų derlius buvo 5,93t/ha. Veislė Lietuvoje įrašyta į tinkamiausių auginti veislių sąrašą nuo 1996m.

HACADA. Ši veislė sukurta Vokietijoje, F.L.Petkus firmoje. Augalai užauga iki 133cm aukščio, gana atsparūs išgulimams. Grūdai vidutinio stambumo. 1000 grūdų masė – 32-38 gramai. Juose yra apie 9,8℅ baltymų. Šie rugiai gerai žiemoja, tačiau nepakankamai atsparūs rudosioms rudims. Vegetacijos periodas 297-316 dienų.

Šilutės augalų veislių tyrimo stotyse 1995m šios veislės grūdų derlius buvo 5,77t/ha. Veislė Lietuvoje įrašyta į tinkamiausių auginti veislių sąrašą nuo 1997m.

MARDER. Hibridinė veislė sukurta Vokietijoje, F.L.Petkus firmoje. Tai aukštos žemdirbystės kulturos reikalaujantis hibridas, kurio sėklas kiekvienai sėjai būtina pirkti iš sėklininkystės firmos. Grūdai vidutinio stambumo. 1000 grūdų masė 56,5-36,9g. Juose yra 7,4-10,2% baltymų. Augalai išauga iki 134cm aukščio. Vegetacijos periodas 292-328 dienos. Hibridas jautrus ligoms, ypač pavasariniam pelėsiui ir stiebinėms rudims.

Šilutės ir Kauno augalų veislių tyrimo stotyse 1995m šios veislės grudų derlius buvo 6,6 ir 6,9t/ha.

Veislė Lietuvoje įrašyta į tinkamiausių auginti veislių sąrašą nuo 1997m.

Vieta sėjomainoje:

Nors žieminiai rugiai priešsėliui mažiau reiklūs kaip kiti augalai, tačiau po gerų priešsėlių derlius visuomet būna geresnis. Tinkami priešsėliai turi daug įtakos ir kitų agrotechnikos priemonių efektyvumui.

Pūdiminių augalų įtaka žieminių rugių ir po jų auginamų avižų derliui

Elmininkai, 1953-1956m vidutiniai duomenys

Pūdime auginti augalai Vidutinis derlius t/ha Bendras 3 metų derlius pašariniais vienetais

Pūdimą užimančių augalų žalioji masė Žieminiai rugiai Avižos

Grūdai Šiaudai Grūdai Šiaudai Iš viso Santykiniais skaičiais

Juodasis pūdimas 3,14 7,17 1,25 2,72 7285 100

Avižų ir vikių mišinys žaliajam pašarui 17,8 2,69 6,9 1,25 2,9 9620 132

Pašariniai lubinai žaliajam pašarui 33,8 2,93 6,9 1,28 2,88 10644 146

Avižų ir saradėlių mišinys žaliajam pašarui 16,6 2,88 6,82 1,34 2,88 9831 135

Avižų, vikių ir saulėgrąžų mišinys žaliajam pašarui 17,9 2,81 6,83 1,19 2,99 9725 133

Elmininkų bandymų stotyse priesmėlio dirvoje atliktų bandymų duomenys parodė, kad pašariniais augalais užimtame pūdime žieminiai rugiai derėjo kiek blogiau nei pasėti po juodojo pūdimo. Vis dėlto gauti tyrimo duomenys leido padaryti išvadą, kad ir šioje dirvoje naudingiausia pūdimuose sėti pašarinius lubinus, nes atskirais metais po jų pasėti žieminiai rugiai derėjo geriau kaip po juodojo pūdimo.

Siekiant nustatyti
geriausią priešsėlį žieminiams rugiams, 1951-1954m Dotnuvoje drenuotame velėniniame glėjiškame ir velėniniame arbonatiniame priemolio dirvožemyje atlikti gana išsamūs tyrimai. Kartu buvo nustatytas ir užimto pūdimo efektyvumas. Gauti duomenys parodė, kad dobilai, ankštinių mišiniai ir bulvės yra geri žieminių rugių priešsėliai. Apskaičiavus priešsejinių ir pagrindinių augalų derlių pašariniais vienetais, matyti, kad ir užimtas pūdimas yra tinkamas priešsėlis žieminiams rugiams.

Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus ir ekonominę naudą, galima padaryti išvadą, kad pūdimus galima užimti pašariniais augalais ir po jų sėti žieminius rugius. Šiam tikslui geriausiai tinka lubinai bei ankštinių ir varpinių mišiniai žaliajam pašarui. Juodasis pūdimas reikalingas tuomet, kai piktžolėtos dirvos, išplitę varpučiai ir laukus reikia nuo jų išvalyti. Žemės dirbimui nuo ankstyvo pavasario iki žieminių rugių sėjos piktžolės yra sunaikinamos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1730 žodžiai iš 3434 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.