Zinduoliai itraukti i Lietuvos raudonaja knyga
5 (100%) 1 vote

Zinduoliai itraukti i Lietuvos raudonaja knyga

Turinys

I. Įvadas……………………………………………………………… 3

II. Žinduoliai…………………………………………………………. 3

III. Lietuvos raudonoji knyga…………………………………… 4

IV. Šikšnosparniai………………………………………………….. 5

1. Kūdrinis pelėausis ………………………………………. 5

2. Branto pelėausis …………………………………………. 6

3. Europinis plačiaausis ………………………………….. 6

4. Rudasis nakviša …………………………………………. 7

5. Mažasis nakviša………………………………………….. 8

6.Šiaurinis šikšnys …………………………………………. 9

V. Graužikai……………………………………………………….. 9

1.Ąžuolinė miegapelė ……………………………………. 9

2. Miškinė miegapelė …………………………………….. 10

3.Didžioji miegapelė ……………………………………… 10

4.Beržinė sicista ……………………………………………. 11

VI. Kiškiažvėriai……………………………………………….. 12

1. Baltasis kiškis …………………………………………… 12

VII. Porakanopiai………………………………………………… 12

1.Stumbras……………………………………………………. 12

VIII. Plėšrieji žinduoliai………………………………………. 13

1. Europinė audinė ……………………………………….. 13

2. Ūdra………………………………………………………… 14

IX. Ruoniai…………………………………………………….. 15

1.Ilgasnukis ruonis ………………………………………. 15

X. Išvados…………………………………………………….. 16

XI. Naudota literatūra………………………………………. 17

Įvadas

Pasirinkau referatą apie žinduolius įtrauktus į Lietuvos raudonąją knygą. Šią temą pasirinkau iškart, kai išgirdau pagrindinė temą. Juk aš taip myliu gyvūnus. O apie žinduolius rašau todėl, kad jie labiausiai panašūs į mus.

Rašydamas šį darbą įsigilinsiu į atskirus žinduolius (šikšnosparnius, graužikus, kiškiažvėrius, plėšriuosius gyvūnus, ruonius ir porakanopius). Pasistengsiu kuo daugiau sužinoti apie jų gyvenimo būdą, maitinimąsi, dauginimąsi, kodėl nyksta arba išnyko, kaip galima (jeigu dar galima) juos išsaugoti.

Rašydamas šį darbą norėčiau išmokti ieškoti naudingos ir tinkamos informacijos, iš turimų faktų ir žinių išskirti pačius svarbiausius ir reikalingiausius teiginius. Suformuoti rišlius sakinius, o iš jų suformuoti rišlų ir visiem suprantamą tekstą. Įrodyti ir argumentuoti faktus bei teiginius.

Šių tikslų sieksiu ieškodamas įvairiuose internetiniuose puslapiuose, knygose, enciklopedijose ir žinynuose.

Šį darbą stengsiuosi pateigti įdomiai, bei visiems suprantamai. Nepamiršiu pateigti papildomos informacijos bei nuotraukų.

Skaitytojas sužinos koki žinduoliai yra įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, kodėl jie nyksta arba yra išnykę. Galbūt privers susimastyti, jog galbūt ir jis yra kaltas dėl šių gyvūnų nykimo. O juk taip svarbu išsaugoti šias retas rūšis.

Žinduoliai

Žmonės tėra viena iš maždaug 4000 žinduolių rūšių. Įvairiausių dydžių ir pavidalų žinduoliai randami beveik visuose pasaulio kampeliuose, nuo ledinės Arkties iki karščiausių dykumų, tankiuose miškuose ir didžiuosiuose vandenynuose. Gyvuoja daug skirtingų žinduolių rūšių, kurių kiekviena gyvena savitą gyvenimą: tigrai medžioja grobį miško tankmėje, o delfinai plaukioja jūrose, kurmiai rausia tunelius po žeme,o arkliai ja šuoliuoja, šikšnosparniai skraido ore, o beždžionės šokinėja tarp medžių šakų.

Fosilijos rodo, kad pirmieji žinduoliai išsivystė ankščiau kaip prieš 200 milijonų metų iš į žinduolius panašių roplių grupės. Tada Žemėje tebegyveno dinozaurai. Pirmieji žinduoliai buvo maži, į kirstukus panašūs gyvūnai, kurie maitinosi vabzdžiais ir dinozaurų kiaušiniais. Kai maždaug prieš 65 milijonus metų dinozaurai pradėjo nykti, žinduoliai užėmė jų vietą ir tapo dominuojančiais gyvūnais. Sugebėjimas prisitaikyti prie labai skirtingų biotopų padėjo jiems paplisti visame Žemės rutulyje.

Nors žinduoliai yra labai įvairi gyvūnų grupė, tačiau visus juos sieja tam tikri požymiai. Visi jie yra šiltakraujai, kvėpuoja plaučiais, kaulų skeletas teikia jiems atramą ir apsaugo vidaus organus. Daugelis žinduolių taip pat turi gana dideles smegenis, jautrius jutimo organus, taip parplaukus arba kailį.

Dauguma žinduolių yra gyvagimdžiai. Dauguma jų vadinama placentiniais, gemalas auga motinos gimdoje. Maistu ir deguonimi jie aprūpinami per specialų organą, placentą, ir gimsta jau gerai išsivystę. Kitų žinduolių, vadinamų sterbliniais, naujagimiai būna dar neišsivystę ir šliaužia į specialią sterblę, kur saugiai auga ir stiprėja. Kloakiniai žinduoliai nepaprasti tuo, kad jie neveda jauniklių,o deda
kiaušinius.

Žinduoliai paprastai turi gerai išvystytą regėjimą, klausą, uoslę, skonį bei lytėjimą. Šios juslės jiems padeda pasirūpinti maistu, išvengti plėšrūnų, rasti porą ir dar daug ko. Jutimo organai dažniausiai yra galvoje, netoli smegenų.

Žinduolio patelei, skirtingai kaip kitiems gyvūnams, nereikia rinkti maisto savo vaikams, kadangi ji turi specialias pieno liaukas (kai kurių žinduolių jos vadinamos krūtimis arba tešmeniu), kuriose gaminasi pienas, jauniklių čiulpiamas pro spenelius. Tai vadinama žindymu. Piene yra cukraus, riebalų, baltymų ir vitaminų, kurių reikia mažyliams, kad užaugtų sveiki.

Žinduoliai yra stuburiniai, tai reiškia, kad jų skeletas turi stuburą, sudarytą iš atskirų kaulų, vadinamų slanksteliais. Širdį ir plaučius gaubia krūtinės ląsta, o kaukolė saugo smegenis. Kai kurių žinduolių skeleto dalys yra pritaikytos jų savitam gyvenimo būdui. Pavyzdžiui jūrų žinduoliai vietoj kojų turi plaukmenis.

Lietuvos raudonoji knyga

Lietuvos raudonoji knyga – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.

Kategorijos:

• 0(Ex) – Išnykusios ir tikėtinai išnykusios rūšys.

• 1(E) – Prie išnykimo ribos.

• 2(V) – Pažeidžiamos.

• 3(R) – Retos rūšys.

• 4(I) – Nenustatyta.

• 5(Rs) – Atkurta.

Kūdrinis pelėausis

Statusas. Kūdrinis pelėausis priklauso 4 kategorijai. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado sr. raudonąsias knygas.

Paplitimas. Vidutinių platumų klimato juosta Europoje ir Vakarų Sibire iki Jenisejaus.

„Lietuvoje ši rūšis aptikta 1928 ir 1932 m. Švenčionių raj., Kaltanėnuose, 1953 m. Rokiškio raj., Obelių km., 1953 m. Molėtų raj., Alantoje, 1984 ir 1985 m. Varėnos raj., Marcinkonių apyl. Prie Jogailos kalno, 1978 – 1991 m. žiemą Kauno tvirtovės požeminiuose statiniuose, 1990 m. Lazdijų raj., Veisiejų apyl., prie Ančios ež., 1990 m. Vilniuje, Velkiuose.“¹

Biotopas². Miškai, parkai ar gyvenvietės netoli vandens telkinių. Žiemoja erdviuose požemiuose.

Biologija. Veisimosi laikotarpiu patelės dažniausiai aptinkamos palėpinguose pastatuose metaliniais stogais. Jos sudaro kolonijas (iki 200), dažnai mišrias si šikšniukais. Patinai tuo metu gyvena atskirai nedidelėmis grupelėmis. Dauguma patelių birželio viduryje atveda 1, labai retai 2 jauniklius. Sėslūs. Rudenį ir pavasarį klajodami slepiasi medžių drevėse, inkiluose, medinių pastatų plyšiuose bei tuštumose. Žiemoti pradeda lapkričio pabaigoje, o gegužės pradžioje aptinkami vasaros slėptuvėse. Maistas – smulkūs ir minkšti vabzdžiai, kuriuos gaudo virš vandens paviršiaus.

Gausumas. Lietuvoje težinoma 1 slaptavietė Čepkelių rezervate, kur vasarą dienoja nedidelės 5 – 10 patinų grupės. Kauno tvirtovės požemiuose, tinkamuose pelėausiams žiemoti, ši rūšis reta. 1987 – 1985 m. ten žiemojo tik 34 žvėreliai, daugiausia patinai. Spėjamos mažo gausumo priežastys – tinkamų slėptuvių veistis ir žiemoti stoka, maisto trūkumas, žvėrelių naikinimas.

Apsauga. Saugomi Čepkelių rezervate, Julijanavos teriologiniame draustinyje, Žagariškių, Naujosios Fredos, Rokų šikšnosparnių žiemovietėse. Išsaugoti esamas ir potencialias veisimosi bei

„Lietuvoje ši rūšis aptikta…“¹ – Lietuvos raudonoji knyga; Kūdrinis pelėausis; 17 psl.

Biotopas² – vietovė, kurioje yra palankiausios sąlygos gyventi.

žiemojimo slėptuves, steigti ten draustinius. Gausinti slėptuves: į palėpes ir kitas pastatų tuštumas padaryti landų šikšnosparniams įskristi, ant namų pietinių sienų pritaisyti pašiūrių šikšnosparniams dienoti, iškelti specialių inkilų, žiemovietėse įrengti dirbtinių žiemojimo vietų.

Branto pelėausis

Statusas. Branto pelėausis priklauso 4 kategorijai. Yra reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Latvijos, Lenkijos, Rusijos Kaliningrado sr. raudonąsias knygas.

Paplitimas. Spygliuočių ir plačialapių miškų juostos Europoje ir Azijoje, Kaukazas.

„Lietuvoje ši rūšis rasta 1978 – 1991 m. Kauno tvirtovės fortuose, 1985 m. Jurbarko raj., Vytėnuose, 1985 m. Telšių raj. , Varnėnuose, 1985 m. Šilutės raj., Ventės rage, 1991 m. Kauno raj., Kuro km. Spėjama, kad 1993 m. buvo pastebėta Kauno raj., Kamšos miške.“¹

Biotopas. Atrodo, linkę gyventi retuose pušynuose netoli vandens. Žiemoja požemiuose.

Biologija. Dienoja inkiluose, drevėse, palangių ir medinių sienų plyšiuose. Veisimosi kolonijos įsikuria sienų tuštumose, didesnėse senų medžių drevėse. Vaikingos patelės sudaro pusšimtines kolonijas, kurios pakrinka jau rugpjūčio pradžioje. Sėslūs.
Žiemovietėse pasirodo rugsėjo pradžioje pradžioje ir išbūna jose ilgiau nei kiti šikšnosparniai – iki gegužės vidurio. Maitinasi minkštais vabzdžiais.

Gausumas. Beveik netirtas. Žinomose Lietuvos žiemovietėse si rūšis negausi. Kiek daugiau jų žiemoja Kauno tvirtovės požeminiuose statiniuose. Mažą gausumą lemia tinkamų žiemoti ir dienoti slėptuvių nykimas, ramybės trikdymas, žvėrelių naikinimas.

Apsauga. Saugomas Julijanavos teriologiniame draustinyje, Žagariškių, Naujosios Fredos ir Rokų šikšnosparnių žiemovietėse. Miškuose, parkuose, alėjose, soduose ir kapinėse išsaugoti senų drevėtų medžių. Padaryti landų į frontoninių sienų tuštumas ir namų palėpes. Iškelti šikšnosparnių inkilų. Žiemovietėse įsteigti draustinių. Draustinių statusą suteikti ir veisimosi kolonijų slėptuvėms.

Europinis plačiaausis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1448 žodžiai iš 4821 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.