Žiniasklaida
Visuomenės istorija rodo, kad
paprastai išradimai padaromi ir pritaikomi tada, kai pribręsta tam tikros
socialinės, ekonominės ir techninės sąlygos, kai jie tampa būtina visuomenės
tolesnės pažangos reikšme.
XXI amžius žmogaus gyvenimą paįvairina
palengvina ne tik informacinės technologinės priemonės, bet ir žiniasklaida. Ji
žmogaus gyvenimą padaro įdomesnį bei skaidresnį, padeda atitrūkti nuo
kasdienybės ir žinoma praplečia žmogaus akiratį.
Šiandien žiniasklaida
— gerai visiems žinomas žodis. Jį nuolat girdime per radiją, televiziją,
įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų kalbose ir taip pat skaitydami
laikraščius. Žiniasklaida operatyviai. perduoda informaciją, reikalingą
visuomenės, valstybės valdymui, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas tam valdymui
tobulinti.
Dalyvaudama valstybės valdyme, žiniasklaida daro tiesioginį
poveikį visuomenei, padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti
gamybinius ir visuomeninius santykius. Žiniasklaida taip pat formuoja viešąją
nuomonę, (atskleidžia įvairių institucijų tarpusavio santykius) yra nuolatinė
tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių — įstatymų
leidžiamosios (parlamento), vykdomosios ir valstybinės priežiūros (prokuratūros,
teismų). Todėl žiniasklaida dar laikoma „ketvirtąja valdžia“. Ji visuomenę
supažindina su kiekvienos rinktosios valdžios atstovų veikimo būdais bei
metodais, nuolat skelbia informaciją apie jų kasdieninę veiklą. Žiniasklaidos
priemonės praktiškai tampa vieša visuomeninės kontrolės valdžia.
/> Šiandien daugelio pasaulio šalių žiniasklaidos sistemose dar vyrauja
tradicinės visuomenės informavimo priemonės — knyga, laikraštis, radijas,
televizija ir sparčiausiai plintanti informavimo priemonė — internetas.
/> Radijas, kaip žiniasklaidos priemonė, ypatingas tuo, kad jis skirtas
plačiai žmonių auditorijai, vienu metu klausytis ir suvokti perduodamą
informaciją. Radijo „kalba“ yra ypatinga: ji turi klausytojui pateikti pačią
aktualiausią informaciją, jį sudominti, sukelti emocijas.
Informacijos
pateikimo operatyvumu nuo radijo beveik neatsilieka šiuo metu populiariausia
žiniasklaidos priemonė televizija — tai ne tik priemonė suteikianti
visuomeninio, politinio, kultūrinio gyvenimo naujienas, bet ir meninė priemonė,
rodanti žiūrovų laisvalaikiui bei poilsiui skirtas pramogines, kultūrinęs
laidas.
Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje labai paplito
naujausia žiniasklaidos priemonė — internetas. Ji informacijos vartotojui teikia
ne tik tekstus, bet ir vaizdinę informaciją. Kai kyrie informacijos vartotojai
ėmė net nuogąstauti, kad internetas greitai išstums iš žiniasklaidos spaudą,
radiją, knygas bei televiziją. Tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius
daugelis jau spėjo įsitikinti, jog internetas visai nesiruošia pakeisti
tradicinių žiniasklaidos priemonių, priešingai — padeda išplėsti skaitytojų,
klausytojų bei žiūrovų auditoriją vienoje erdvėje.
Taigi kiekviena
žiniasklaidos visuomenės informavimo priemonė, spręsdama konkrečius socialinius
ir kitokius uždavinius, gali efektyviai veikti auditoriją, poveikis jai yra
didesnis tuo, kuo teisingiau ji atspindi tikrovę, objektyviau ir aktualiau
pateikia informaciją, bei geriau tenkina žmonių poreikius ir interesus.
/> Tačiau žiniasklaida turi ir neigiamą savybę. Norėčiau pasakyti, jog ne
visuomet ja reiktų pasitikėti: yra tokių atvejų kai ji pateikia nepatvirtintus
faktus. Todėl dažnai ji vadinama „purviasklaida“. Tokiu atveju, kai žiniasklaida