Ziniasklaida
5 (100%) 1 vote

Ziniasklaida

11213141516171

VILNIAUS KONSERVATORIJA

KULTŪROS FAKULTETAS

VADYBOS SKYRIUS

ANDRIUS CHRANOVSKIS

Vadybininkų spec. III k. studentas

ŽINIASKLAIDOS VAIDMUO MUZIKOS VADYBOJE

DARBO VADOVAS:

Dėst. Edmundas Žalpys

VILNIUS, 1999

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………… 3

1. Muzikos verslo rinkodara ……………………….………………..…………..…… 4

1.1. Muzikos verslo rinkodaros esmė……………………………………………. 4

1.2. Informacijos reikšmė muzikos vadyboje…………………………………. 6

1.3. Darbo su žiniasklaida strateginis planavimas……………..….….…. 8

1.4. Reklaminio teksto projektas……………………………….…..……. 9

2. Muzika žiniaskaidoje……………….………………………………………..…. 10

2.1. Muzika televizijoje……………..……………………………………….. 10

2.2. Muzika radijo stotyse..………………………………………………… 14

2.3. Muzika periodikoje……………………………………………….…… 17

2.4. Muzika Internete…..…………………………………………………… 21

Išvados ……..…………………………………………………………………..… 23

Priedas nr. 1 Legali internetinė muzikos svetainė www.mp3.com…………….. 25

Priedas nr. 2 Oficiali Andriaus Mamontovo interneto svetainė

http://andrius.m.tdd.lt/ ………………………………………………………… 26

Naudotos literatūros sąrašas……………………..…………..………………… 27

ĮVADAS

Popmuzika1. Pamąstykime, kiek kartų per dieną mes išgirstame popmuziką… Ko gero, daugelis pagalvojęs tiesiog atsakytų: “Daug”. Ji skamba visur: ryte virtuvėje, viešajame transporte, Jūsų automobilyje, kartais ir darbe, kavinėje, gatvėje… Jos yra tiek daug, kad mes dažniausiai jos net nebegirdime. Ji tiesiog tapo dienos įvykių fonu. Šį reiškinį, be abejo, stipriausiai įtakoja tai, kad didžioji dauguma šios produkcijos mus pasiekia per žiniasklaidą.

Pasak D.Bliufšteino, popmuzika gimė XIX a. antrojoje pusėje sukūrus technines galimybes muziką įrašyti, dauginti bei platinti ir, žinoma, transliuoti. Pirmiausia – radijo eteryje. Kartu su šia technika atsirado ir galimybė masiškai gaminti pigius muzikos instrumentus. Muzika tapo prieinama visiems. Taip prasidėjo popmuzikos ir popmuzikos verslo aukso amžius, kuris vystėsi apie 100 metų ir peraugo į tai, kad be popmuzikos mes sunkiai įsivaizduojame savo realią kasdienybę. Kai kurie žmonės yra linkę manyti, kad ši situacija yra negatyvi. Pasak jų, muzika prarado savo meninę vertę. Be abejo, tam tikra prasme jie yra teisūs. Tačiau dėl to mes negalime teigti, kad visa popmuzika yra bloga. Juk iš tikrųjų ji yra labai įvairi. Kiekvienas gali rinktis savo mėgstamą stilių, atlikėjus ir pan.

Muzikos vadyboje, be abejo, kuo muzikos yra daugiau, tuo geriau. Tada muzikantai ir visi aplink juos dirbantys žmonės gali ne tik sėkmingai kurti, jausdami, kad jų veikla yra kažkam reikalinga, bet ir iš jos (muzikos) pragyventi, o kai kas sugeba ir praturtėti. Tačiau tai nėra taip paprasta. Muzikos industrijai didėjant ir sudėtingėjant, reikalingos vis didesnės pastangos, profesionalumas ir veiklos mastai. Ir ypač svarbu įvertinti žiniasklaidos reikšmę, suvokti, kaip žiniasklaida dirba, kokie čia galioja dėsniai. Kaip teisingai pasinaudoti žiniasklaida ir pasiekti, kad Tavo muzikos produktas pasiektų jos vartotojus, atnešdamas Tau atlygį už padarytą darbą. Apie tai ir bus kalbama šiame darbe.

1. Popmuzika – (angl. Pop(ular) music), populiari šiuolaikinė pramoginė įv. stilių muzika, paplitusi XX a. (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius 1985)

1. MUZIKOS VERSLO RINKODARA

1.1. Muzikos verslo rinkodaros esmė

Muzikos verslo vadybininko darbas – paversti muzikos objektą (kūrinį, koncertą ar pan.) naudingu ir reikalingu produktu, už kurį visuomenė būtų pasiruošusi vienaip ar kitaip sumokėti. Be abejo, muzikos verslas, kaip ir visi kiti su menu susiję verslai, turi savo specifiką. Verslo sėkmė priklauso nuo mados, visuomenės požiūrio, etnokultūrinių veiksnių, mentaliteto, išsilavinimo, net politinės šalies situacijos ir begalės kitų, dažnai neprognozuojamų ir nevaldomų veiksnių. Tačiau norint sėkmingai dirbti, reikia suvokti ir praktiškąją muzikos verslo pusę. Šiuo atžvilgiu galima teigti, kad muzikos produktas – tokia pat prekė kaip ir dantų pasta, televizorius, bandelė ar šampūnas. Čia galioja tie patys rinkos dėsniai. Todėl muzikos versle labai svarbu profesionaliai vykdyti ekonominius, teisinius, vadybos ir marketingo – rinkodaros veiksmus. Meno kūrinys pats savaime dar nėra prekė. Su šiuo kūriniu dar reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Marketinge prekė  produktas + palaikymas + rėmimas.

Muzikos versle palaikymas reikštų tai, kad kūriniui suteikiamos visos techninės savybės, kurių reikia tam, kad jomis vartotojas (klausytojas) galėtų lengvai naudotis. Kitaip sakant, kūrinys įrašomas į tam tikrą fiziškai apčiuopiamą formą: CD1, MC2, LP3, DVD4, MD5, MP36. Tada jis tiražuojamas, ir taip pasiekiama, kad jį
būtų galima gauti muzikos prekių parduotuvėse. Tačiau atlikus visus šiuos veiksmus, kūrinys, be abejo, dar nebus perkamas, nes paprasčiausiai apie jį niekas nežinos. Tada reikalingas kitas instrumentas – rėmimas.

Šiuo atveju rėmimas – tai tam tikrų resursų investavimas į produktą. Produkto “rėmėjas” – vadybininkas, paties produkto autorius, atlikėjas ar kitas kūrinio sėkme suinteresuotas asmuo. Rėmimas – įvairiais būdais paskelbiama informacija, kuria užmezgamas ryšys su vartotojais. Svarbiausias tikslas –

Tarptautiniai trumpinimai:

1. CD – (angl. Compact disc (digital audio)) kompaktinis diskas. Įrašas būdas – skaitmeninis.

2. MC – (angl. Magnetic Casete) magnetinė garso kasetė. Įrašo būdas – magnetinis.

3. LP – (angl. Long Play) ilgai grojantis muzikinis diskas – garso plokštelė. Įrašo būdas – mechaninis.

4. DVD – (angl. Digital Video Disc) skaitmeninis vaizdo diskas. Įrašo būdas – skaitmeninis. Naujos kartos technologija

5. MD – (angl. Mini Disc) Mini diskas. Įrašo būdas – skaitmeninis. Naujos kartos technologija

6. MP3 – (angl. Music Play 3 (free)) Populiarus kompiuterinis muzikos įrašo formatas. Naujos kartos technologija.pasiekti, kad vartotojas reaguotų į informaciją. Mus dominanti reakcija – pirkimas (muzikos įrašų, koncertų bilietų ir t.t.). Čia didelę reikšmę turi ne tik turinys, bet ir informacijos formos, pobūdis ir laikas.

Egzistuoja 2 pagrindiniai ir 2 šalutiniai rėmimo būdai.

Pagrindiniai:

1. Reklama;

2. Tiesioginis kontaktas (t.y. koncertai, pristatymai, dalyvavimas visuomeniniuose įvykiuose ir pan.).

Papildomi:

1. Populiarinimas.

2. Pardavimų rėmimas.

Praktika rodo, kad didžiausias efektas pasiekiamas taikant visus keturis rėmimo būdus – “programą maximum”. Tačiau tai yra didelė ir brangiai kainuojanti kampanija. Asmuo, finansuojantis rėmimą, vadinamas sponsoriumi.

Taigi be rėmimo mūsų produktas netaps preke. Kadangi rėmimo būdu mes užmezgame ryšį su vartotojais – mūsų siūlomos muzikos klausytojais – čia didelį vaidmenį atlieka ir žiniasklaida. Anot Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmų reklamos skyriaus vadovės, žiniasklaida yra didžiausias ir svarbiausias muzikinio produkto reklamos būdas. Todėl jam turime skirti didžiausią dėmesį.

Žiniasklaida, dar vadinama masinėmis informacijos priemonėmis, – tai įstaigos, kurios užsiima “visuomenės informavimu — veikla, kuria visų žiniai siekiama pateikti bet kurio visuomenės nario turimą informaciją apie jį patį, jo aplinką ir gyvenimą, tautos ir pasaulio žinias apie praeitį, dabartį ir ateitį” (5. P. 1).

“Žiniasklaidos priemonės – knyga, laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, televizijos, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijos produkcija, informacijos agentūros pranešimas, elektroninėmis priemonėmis platinamas pranešimas. Visuomenės informavimo priemonėms netaikomi reikalavimai, kurie keliami valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams, kurių tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, techniniams ir tarnybiniams dokumentams, vertybiniams popieriams, pusės spaudos lanko neviršijantiems neperiodiniams reklamos leidiniams” (6. P. 1).

Muzikos produkto populiarinimui aktualiausios žiniasklaidos priemonės: žurnalai, laikraščiai, televizijos, radijo stotys, Internetas.

1.2. Informacijos reikšmė muzikos vadyboje

Siekdami išpopuliarinti, išreklamuoti muzikinį produktą, pirmiausia mes turime gerai suvokti, ką populiariname. Kas tai per produktas – kūrinys, koncertas? Kokiam vartotojui jis yra skirtas? Koks įvaizdis jam tinka (galbūt jis jau egzistuoja)? Kokie yra atlikėjai? Toliau nagrinėdami žiniasklaidą muzikos vadyboje, turime atsižvelgti į paties muzikos vadybos objekto specifiką.

Organizuojant popmuzikos koncertą, visų pirmiausia vadybininkas turi surinkti pakankamai daug informacijos apie atlikėjus. Ji jam yra reikalinga tam, kad vadybininkas susiorientuotų, kokią reklamos kampaniją jam reikės organizuoti. Naudodamasis šia informacija, jis taip pat galės paruošti ir žiniasklaidai pateikti išsamią medžiagą. Tada galima tikėtis, kad žiniasklaida paskelbs įdomią ir jam naudingą informaciją. Visuomenę dominanti informacija būna labai įvairi:

• Biografija, įvykiai: atlikėjų biografijos, skandalai, pasiekimai, įvairiausi apdovanojimai ir pan.

• Audiovizualinė informacija: išleisti įrašai (albumai, singlai), koncertiniai įrašai, filmai apie grupę, vaizdo klipai, repeticijų vaizdo įrašai, skandalingi interviu ir t.t

• Vizualinė informacija: plakatai, nuotraukos, skaidrės, albumų viršeliai, įvairiausi spaudiniai – žurnalai, laikraščiai, bukletai, katalogai. Viskas, kur yra pavaizduota atlikėjų atributika, logotipai, nuotraukos ir pan.

• Reklaminė atributika: marškinėliai, kepuraitės ir t.t.

Visa ši informacija padės suvokti ir pateikti visuomenei teisingą grupės stilių. Be to, ši informacija turi būti aukštos kokybės, nes vaizdo įrašai bus naudojami televizijos laidoms, TV reklaminiams klipams. Skaidrės, nuotraukos, logotipai – spaudos darbams, kartais ir televizijai. Tačiau kur visa tai gauti? Ypač jeigu rengiamės organizuoti užsienio popmuzikos atlikėjų koncertą.

Renkant informaciją, galima naudotis šiais šaltiniais:

• Koncertuojančių atlikėjų
vadybininkai: jie paprastai turi sukaupę daugiausiai medžiagos apie jų atstovaujamus atlikėjus.

• Internetas: čia apstu įvairiausios informacijos apie muziką: nuotraukų, logotipų, įvairių žinučių, biografijų, dainų atkarpų arba visų dainų (mp3 formate), vaizdo klipų ir t.t.

• Knygos: informacijos apie grupę (ypač jei grupė susikūrė seniai) galima rasti įvairioje muzikinėje literatūroje, žinynuose ir pan. Čia būna ir nuotraukų, bet jos dėl mažos rezoliucijos1 spaudai netinka.

• Muzikos leidybinės firmos: apie muzikos atlikėjus informacijos, įvairių plakatų bei įrašų turi leidybinės firmos.

• Periodinių leidinių archyvai: įvairių laikraščių, žurnalų redakcijos, televizijos, radijo stotys savo archyvuose paprastai turi nuotraukų, straipsnių ir pan.

• Kiti šaltiniai: rinkdami medžiagą, naudojamės ir visais kitais įmanomais būdais. Kartais tokios informacijos turi asmenys, kaupiantys įvairias kolekcijas: įrašus, nuotraukas, muzikinius žurnalus. Tai gali būti įvairūs muzikantai, fanai, kolekcionieriai, kritikai, žurnalistai ir kiti pramogų pasaulio atstovai. Dirbant tokį darbą, visada pravartu žinoti keletą tokių asmenų.

Užsiimant veikla, labiau susijusia su paties muzikos atlikėjo (grupės) vadyba, taip pat reikia žinoti, kad anksčiau minėtos informacijos kažkam būtinai prireiks. Todėl nuo pat grupės susikūrimo reikia kaupti visas nuotraukas, mažiausias žinutes spaudoje, stengtis įrašinėti pasirodymus per televiziją, darbui naudojant ne originalus, bet jų kopijas.

1. Rezoliucija – terminas naudojamas kalbant apie grafikos kokybę: skiriamoji geba išreikšta taškų kiekyje viename colyje. Kokybiškai spaudai reikalinga ne mažesnė kaip 300 pci rezoliucija.

1.3. Darbo su žiniasklaida strateginis planavimas

Norint parduoti muzikinį produktą – naują albumą, bilietus į koncertą, be abejonės, jį reikia gerai išreklamuoti. O norint suorganizuoti gerą ir kaip galima mažiau kainuojančią reklaminę kampaniją, būtina gerai ją suplanuoti. Kaip tai daroma? Pirmiausia išanalizuojama visa apie produktą surinkta informacinė medžiaga: peržiūrimi vaizdo įrašai, klausoma muzika, peržvelgiamos atlikėjų biografijos, grupės istorija (gal yra įvykę kokių įdomių, skandalingų įvykių, kuriuos būtų galima išpūsti žiniasklaidoje), peržiūrima visa vizualinė ir kita informacija. Taip išanalizavus medžiagą, jau galima spręsti, į kokį rinkos segmentą orientuoti šį produktą. Ir kai jau aiškiai suvokiame “ką?” ir “kam?” reklamuojame, galima ieškoti būdų “kaip?” efektyviausiai tai padaryti, t.y. spręsti, kokie reklamos būdai ir kanalai greičiausiai ir stipriausiai paveiks tuos “vartotojus”, kurie mus domina. Tačiau prieš tai dar reikia įvertinti savo finansines galimybes. Padaryti galima labai daug, tačiau beveik visada veiksmus riboja reklaminės kampanijos biudžetas – reklamai skirti pinigai. O jų turi pakakti, nes tarp reklamos masto ir muzikinio produkto populiarumo yra aiškus ryšys. Todėl yra labai svarbu įvardinti, ką reikia padaryti ir ką įmanoma padaryti. Planuojant reklamos biudžetą, reikia atsižvelgti :

• “Kokie yra įvairių alternatyvų kaštai;

• Kiek kartų reikės kartoti reklamą, kad ji būtų efektyvi;

• Kiek išaugo informacijos priemonių kaštai pastaruoju metu;

• Kokiems realizacijos kanalų dalyviams galima patikėti savo uždavinius;

• Kokio užmokesčio jie reikalauja už reklaminę veiklą.” (11. P. 64)

Išanalizavus situaciją šiais aspektais, reikia rasti prieinamus efektyviausius reklamos būdus. Įvertinus finansinę situaciją, jau galima praktiškai spręsti, kokia televizija turėtų reklamuoti mūsų produktą. Kokios yra laidos, kuriose būtų prasminga rodyti informaciją apie šį produktą? Kokios radijo stoties formatas atitinka mūsų produkto muzikinį stilių? Kokie laikraščiai turėtų spausdinti reklaminius skelbimus, rašyti straipsnius? Kokius muzikinius (ir ne tik muzikinius) žurnalus skaito mus dominantis segmentas? Kaip turėtų atrodyti reklaminio teksto projektas? Kokie yra įmanomi kiti reklamavimo būdai: plakatai, transparantai, reklaminiai lapeliai (“skrajutės”) ir t.t.?

Taip suplanavus visas struktūrines dalis, gaunamas reklaminės kampanijos projektas, kurį dar reikia įgyvendinti praktiškai.

1.4. Reklaminio teksto projektas

Reklaminio teksto projektas – visų naudojamų reklamos būdų tekstinių išraiškų pagrindas. Juo remiantis yra kuriami reklaminiai skelbimai spaudoje, reklaminiai klipai radijuje ir televizijoje, plakatai, transparantai ir t.t. Šis tekstas (dažniausiai be jokių korekcijų) yra naudojamas reklaminio skelbimo spaudoje maketavimui. Todėl reklaminio teksto projektą galima apibūdinti taip: “Pagal klasikinį variantą reklaminis skelbimas yra pradedamas dideliu šūkiu (sloganu), kuris trumpai atspindi komercinio siūlymo turinį ir privalumus. Pagrindinė reklaminio skelbimo dalis – tekstas, išspausdintas mažesniu šriftu, išdėsto reklaminio skelbimo esmę, pabrėžia vartotojui naudingas produkto savybes ir privalumus. Skelbimo pabaigoje pateikiamas adresas (jei reikia – telefonas, faksas), kuriuo vartotojas turi kreiptis.” (10.P.16). Taip pat reklaminio teksto projekte turi būti išvardinti produkto rėmėjai (pagal
Taip pat labai svarbu teisingai parinkti reklaminio teksto stilių. Jis vėliau turės būti išlaikytas visose naudojamose reklamos formose. Teksto stilius turi atspindėti paties renginio dvasią ir nuotaiką. Jau sukūrus reklaminio teksto projektą, galima pradėti užsakinėti reklamą. Čia prasideda darbas su televizija, radiju, spauda ir kitomis reklamines paslaugas teikiančiomis firmomis.

2. MUZIKA ŽINIASKLAIDOJE

2.1. Muzika televizijoje

Televizijos kanaluose, kaip ir radijo stotyse, muzikos yra labai daug. Ji naudojama visur – fonuose, vinjetėse, įvairiuose reklaminiuose klipuose. Televizijose rodomi ir popmuzikos vaizdo klipai, koncertai. Kaip matome muzika televizijoje užima labai svarbią vietą. Net komercinėse televizijose paprastai rodoma viena ar keletas muzikinių laidų: “Tangomanija”, “Muzikinis viešbutis”, “Viskas” ir t.t. Išsivysčiusiose šalyse egzistuoja net atskiri muzikiniai televizijos kanalai: “MTV”, “VIVA”, “VIVA 2”, “MCM” ir daug kitų. Muzika labai didelę dalį užima ir prestižiniame madų televizijos kanale “Fashion TV”. Lietuvoje taip pat buvo bandymų įkurti savotišką muzikinį kanalą. “Baltijos televizijoje” (BTV) programoje buvo pradėta transliuoti laida “Baltijos Bombos televizija” (BBTV). Laidos iniciatoriai – Lietuvos leidybinė firma “Bomba records”. Laida vykdavo nuo penktadienio iki sekmadienio ir užimdavo didžiają dalį dieninio eterio. Taip buvo bandoma masiškai populiarinti “Bomba records” leidžiamą muzikinę produkciją. Tačiau bandymas nepavyko. Po pusės metų transliacijų laidos reitingai,kurie iš pat pradžių nebuvo labai aukšti, smuko dar labiau. Todėl “Baltijos TV” nusprendė šios laidos atsisakyti. Taigi muzikos populiarinimui televizijoje lieka pramoginės, muzikinės laidos ir komerciniai reklaminiai klipai.

Vaizdo klipas. Tam, kad galėtume populiarinti muzikinį kūrinį per televiziją, mes privalome turėti jo vaizdo įrašą. Įrašai būna dviejų rūšių: koncertiniai įrašai ir vaizdo klipai. Koncertinis vaizdo įrašas – tai nufilmuotas koncerto metu atliekamas kūrinys. Prie koncertinių vaizdo įrašų galima priskirti ir taip vadinamus “tikro garso koncertus”. Pirmieji šiuos koncertus pradėjo filmuoti ir rodyti MTV. Šį koncertavimo būdą jie pavadino “Unplugged” (angl. “ištrauktas kištukas, išjungtas”). Pirminė idėja buvo ta, kad muzikantai savo kūrinius atlieka nenaudodami muzikinių instrumentų. Koncertai vyksta kamerinėje aplinkoje – mažoje studijoje, kurioje be atlikėjų dar yra keliasdešimt atlikėjų fanų,kurie karštai palaiko savo numylėtus muzikantus. Taip sukuriama specifinė koncertinė atmosfera. “Tikro garso koncertai” – tai įdomi alternatyva įprastiems daugiatūkstantiniams popmuzikos žvaigždžių koncertams.

Taip pat egzistuoja ir pseudo koncertiniai vaizdo klipai. Šios priemonės griebiamasi, kai vaizdo klipas žūtbūt reikalingas, bet nėra galimybės filmuoti koncerto arba jo gamybai tiesiog nėra pinigų. Tokiu atveju studijoje sukuriama butaforinė scena su koncertiniu apšvietimu, dūmų efektais. Muzikantai atlieka kūrinį arba (o taip būna dažniausiai) tiesiog vaizduoja, kad jį atlieka, o tuo metu groja to kūrinio įrašas (fonograminis variantas). Taip nufilmuojamas pseudo koncertinis vaizdo klipas. Kartais net primontuojami žiūrovai iš anksčiau nufilmuotų kitų atlikėjų koncertų. Šiuo metu tokį vaizdo kūrimo būdą dažnai naudoja nacionalinė televizija “LRT”, norėdama parodyti iki šiol mažai žinomus ir neprofesionaliai dirbančius atlikėjus. Taip pat šis būdas būdavo nuolat naudojamas komercinėje provincijos žiūrovams skirtoje lietuviškos muzikos TV laidoje “Geriausios Pūko dainos”. Kartais taip koncertiniai įrašai kuriami net ir užsienio televizijose (pvz., vokiečių komercinis kanalas “RTL”). Tačiau aukšto lygio atlikėjai šiuo būdu niekada nesinaudoja, nes šiek tiek išprusęs ir kokybę vertinantis muzikos mėgėjas iškart suvoks jam siūlomą fikciją.

Be abejo, pats geriausias kūrinio pateikimo būdas per televiziją yra vaizdo klipas. Tai meniškai sukurta dainos video versija. Vaizdo klipuose geriausiai atskleidžiamas atlikėjų įvaizdis bei kūrinio idėja. Tipiški vaizdo klipų scenarijai: sukurta (arba tikrai įvykusi) emocionali istorija, kuri, parinkus išraiškingiausias priemones, parodoma penkių minučių bėgyje grojant tam kūriniui. Klipuose beveik visada yra rodomi patys kūrinio atlikėjai. Taip pat klipai būna ir apie pačių atlikėjų gyvenimą. Tokiuose klipuose paprastai būna daug įvairių koncertinių įrašų, įrašų iš repeticijų, apdovanojimų, įvairių švenčių ir kitokių gyvenimo įvykių. Kartais klipai būna sumontuojami iš filmo, kuriame ši daina yra panaudota, kadrų, dažniausiai įmontuojant pačius atlikėjus. Nors pačiame filme tų atlikėjų nėra. Šių klipų tikslas yra reklamuoti patį kino filmą. Taip pat egzistuoja ir klipai, pastatyti politinėmis, socialinėmis ir kitomis, su muzika mažai tesusijusiomis temomis. Kartais vaizdo klipai būna apie kokį nors didžiulį atlikėjų koncertą. Tokiuose klipuose rodomi vaizdai iš koncerto bei jo užkulisiai.

Gerus vaizdo klipus mielai rodo įvairiausios pramoginės laidos ir muzikinės laidos, ypač kai Lietuvoje vaizdo klipų sukuriama tikrai labai mažai. Taip yra dėl to, kad pastatyti
gerą klipą yra gana brangu. Tai yra tas pats, kaip sukurti neilgą, bet profesionalų kino filmą, o tai kol kas sau leisti gali tikrai nedaug atlikėjų.

Komercinė muzikinių produktų reklama televizijoje. Ji naudojama siekiant išpopuliarinti naują muzikinį produktą: naują muzikos albumą, įvyksiantį koncertą ir pan. Tam naudojami komerciniai apmokami televizijos reklamos būdai: reklaminiai klipai, skelbimai, “bėgančios eilutės”, apmokama informacija žinių laidose (interviu, reportažai, pranešimai pateikiant informaciją kaip naujieną ir pan). Ir nors komercinė reklama televizijoje yra pati brangiausia, tačiau organizuoti ją labai apsimoka, nes tokia reklama – pati efektyviausia. Reklamos televizijoje negalima nei “prasukti” (kaip vaizdo magnetofone), nei “praversti” (kaip laikraštyje). Galima nebent įjungti kitą kanalą. Remiantis 1996 metais dienraščio “Lietuvos aidas” (3. P. 8) surengtos apklausos rezultatais, galima teigti, kad daugiausia informacijos apie prekes ir paslaugas žmonės gauna būtent iš televizijos. Didžioji apklaustųjų dalis vidutiniškai televizorių žiūri nuo 1 iki 3 valandų per dieną. Ir tik 2 žmonių teigė, kad televizoriaus visiškai nežiūri. Todėl muzikos vadybininkui yra ypač svarbu bendradarbiauti su visomis (ypač su didžiausiomis) Lietuvos televizijomis: LNK, TV3, LRT, BTV, o taip pat ir su regijoninėmis televizijomis: C gates, 11 KANALAS ir kt.

Organizuojant muzikinio produkto reklaminę kampaniją, televizija pasirenkama atsižvelgiant į kultūros rinkoje susidariusią situaciją. Stengiamasi, kad ji turėtų kuo didžiausią reitingą mus dominančiame segmente. Tada jai yra pasiūloma sutartis. Pagal ją televizija suteiktų reklamos iniciatoriams reklaminio laiko už tam tikrą sumą ir taptų šio produkto rėmėja. Tada atlikėjai įsipareigoja reklamuoti šią televiziją kaip rėmėją (ypač jeigu kalba eina apie popmuzikos koncertą) visais kitais naudojamais reklamos būdais bei suteikti išskirtines teises filmuoti renginį ir imti iš atlikėjų eksliuzyvinį (išskirtinį) intervių. Dirbti pagal tokią sutartį televizijoms apsimoka, nes populiarūs koncertai dažniausiai susilaukia plataus visuomenės susidomėjimo. Be to, televizijos vardas bei logotipas “nemokamai” yra reklamuojamas daugybe kitų reklamos būdų, naudojamų muzikinio produkto reklamai. Todėl dažniausiai tokios sutartys su norima televizija pasirašomos. Tada belieka nuspręsti, kokiu laiku reklama bus rodoma. Reklamos įkainiai skirtingu paros laiku yra labai skirtingi. Geriausias laikas reklamai yra 19 – 22 val. Tačiau šis laikas yra ir pats brangiausias. Todėl reikia apsispręsti ar didesnis efektas bus pasiekiamas dažniau kartojant reklamą blogesniu laiku, ar mažiau – geresniu laiku. Jeigu sutarties su televizija pasirašyti nepavyko, ją galima pasiūlyti kitai televizijai.

Atlikus šiuos teisinius formalumus, televizijai yra pateikiama reklaminio vaizdo klipo gamybai reikalinga medžiaga:

• Reklaminio teksto projektas. Jis šiek tiek pakoreguojamas – paliekami svarbiausi šūkiai, informacija.

• Turimi produkto ar su juo susiję vaizdo įrašai. Čia reikia atkreipti dėmesį , kad televizijai video įrašus reikia pateikti BETACAM tipo juostoje. Buitinėje VHS tipo juostoje esantys vaizdo įrašai neatitinka televizijos kokybės reikalavimų. Televizijai pateikiami įrašai turi būti profesionalūs.

• Kokybiški muzikos garso įrašai, CD (kompaktiniai diskai). Kuriant reklaminį vaizdo klipą, jo garsas visada montuojamas atskirai. Garsas turi būti naudojamas ne kaip fonas skaitomam tekstui, bet tam, kad sustiprintų jo daromą įspūdį.

Medžiagą televizijai reikia pateikti kaip galima ankščiau, nes reklaminio vaizdo klipo gamyba gali užtrukti 2 – 5 dienas. Reklamuoti koncertą ar naują albumą per televiziją geriausia pradėti likus 10 dienų iki paties koncerto ar albumo pasirodymo parduotuvėse.

Net paskutinę dieną prieš produkto pasirodymą (ir tą pačią dieną), kai jau atrodo, kad visa įmanoma reklama padaryta, yra dar viena stipri reklaminė galimybė – televizijos žinių reportažai apie tai, kaip vyksta veiksmas. Jei tai koncertas – kaip atlikėjai jam ruopšiasi, kaip lipa iš lėktuvo, apie tai, kad TAI įvyks ŠIANDIEN. Pasitelkus šį reklaminį būdą, muzikis produktas žiniasklaidoje yra nušviečiamas kaip svarbus įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau žurnalistai, aktyviai sekantys gyvenimo pulsą, dažniausiai turi ir kitų darbų. Todėl juos reikia kažkaip paveikti, paskatinti nepamiršti. Jūs galite asmeniškai informuoti žurnalistus, koordinuoti jų veiklą. Siekiant išvengti nemalonių situacijų bei nesusipratimų, prieš susitinkant žurnalistams su atlikėjais (ypač atvykusiusiais iš užsienio), reikia iš anksto aptarti pokalbių temas, pageidautinus ir vengtinus klausimus.

Be reklaminio vaizdo klipo, muzikinio produkto reklamai dar galima naudoti taip vadinamą “bėgančią eilutę”. Už vaizdo klipą ji pranašesnė tuo, kad ją rodant nėra nutraukiamas filmas arba laida. Tai reiškia, kad žiūrovas nesuerzinamas. “Bėgančią eilutę” filmo metu dauguma žiūrovų perskaito, o tai ir yra svarbiausia. “Bėganti eilutė” gali sustiprinti reklaminio vaizdo klipo daromą poveikį, bet negali jo pakeisti.

2.2 Muzika radijo stotyse

Radijas, kaip ir televizija, turi
didžiulį poveikį visuomenei, o radijo stotyse muzika yra dar svarbesnis elementas negu televizijoje. Galima teigti, kad muzika, kuri skamba komercinių radijo stočių eteryje ir yra ta vadinamoji popmuzika. Kūrinys populiariu tampa daugiausia radijo pagalba. Tai įvyksta dviem būdais: pirmu atveju – pats kūrinys yra taip sukurtas, kad jis iškart masiškai atkreipia klausytojų dėmesį. Tokiu būdu jis iškart papuola į radijo stotyse renkamus “topus” (geriausių dainų sąrašus). Tokius kūrinius radijo stočių darbuotojai vadina “topiniais”. Paprastai jie turi tam tikrą naują malonų melodijos motyvą, naują muzikinį efektą ar kitą sprendimą. Jie yra nesudėtingų melodijų. Kartais – itin emocionalūs arba tiesiog smagūs. Tai paprasti, plačiajai visuomenei priimtini kūriniai. Neretai kūrinio populiarumą įtakoja profesionaliai sukurtas ir pakankamai dažnai rodomas kūrinio vaizdo klipas. Kartais įvyksta taip, kad netikėtai, be jokių pastangų išpopuliarėja niekuo neypatingas kūrinys. Tada neįmanoma atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko. Tiesiog plačiajai visuomenei jis patinka, ir tiek.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3819 žodžiai iš 7605 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.