Žiniasklaidos išlaisvinimas
Šiandien Lietuvos socialinė komunikacija (spauda, radijas, televizija,
internetas) yra įtraukusi palyginti nedaug žmonių, bet jų pakanka, kad
niekintų asmenis, demoralizuotų tautą, kiršintų valstybę, griautų Bažnyčią.
Sunku didžiojoje spaudoje dirbti žmogui, turinčiam tikėjimą ir principus.
Žurnalistas yra paverčiamas ne kūrybingu tiesos ieškotoju, o duoneliautoju,
vykdančiu duondavių norą, nors jo širdis ir sąžinė tam nepritaria. Didžiąją
Lietuvos spaudą dažo nusikaltimų, šiurpių žudynių aprašymai, įvairi
prostitucijos ir degeneravusių seksualinių iškrypimų demonstracija. Šėtonas
ir Mamona tvarko mūsų gyvenimą. Kartais tu jų neatpažinsi, jie gali
apsimesti komunistais ir liberalais, konservatoriais, krikščionimis
demokratais… Šėtonas siunta ir siaučia mūsų eros pabaigoje, naikindamas
visa, kas yra kilnu, švaru ir dora.
Niekas neneigia socialinės komunikacijos svarbos. Ir valstybė, ir Bažnyčia
socialinės komunikacijos priemones – spaudą, radiją, televiziją ir
internetą – vertina kaip pozityvią ir skatinančią jėgą. Tai ne tik žmogaus
išradingumo rezultatas, bet ir Dievo duotos dovanos žmogui apraiška, gana
efektyvus, o dažnai ir tikrasis mūsų gyvenamojo meto atšvaitas. Socialinė
komunikacija palaiko verslą ir prekybą, stimuliuoja ekonominę pažangą,
skatina atsakingą konkurenciją, veikia rinkos produktų kokybę, padeda
pirkėjui sužinoti produktų vertę. Šiandien ekonominės sistemos negali
funkcionuoti be komunikacijos įtakos.
Politinėje srityje socialinė komunikacija padeda piliečiui geriau suvokti
politinius procesus ir apie juos informuoti, geriau pažinti ir kritiškiau
vertinti politinius lyderius. Padeda visuomenės vadams akis į akį kalbėtis
ir aiškintis aktualius viešojo gyvenimo klausimus. Komunikacijos dėka
skaitytojai ir žiūrovai suvokia pareigūnų kvalifikaciją, kompetencijos
stoką, sužino apie politinės moralės pažeidimus. Išryškinamas viešasis
interesas, reikalas sąžiningai atlikti patikėtas pilietines pareigas,
kurias uždeda pati visuomenė.
Kultūros srityje socialinės komunikacijos priemonės padeda žmonėms prieiti
prie literatūros, muzikos, teatro; kitu būdu daugeliui tai būtų sunkiai
pasiekiama. Taigi komunikacija padeda formuoti žmogų, skatina gerbti
mokslą, išmintį ir grožį. Čia kalbama ne vien apie klasikines vertybes, bet
ir apie populiarų liaudies meną, kuris kilnina žmogų, jungia šeimas,
motyvuoja visuomenę, ne vienam šalina gyvenimo nuobodulį.
Švietimo srityje socialinė komunikacija padeda žmogui šviestis ir auklėti
save įvairioje aplinkoje, skirtingais amžiaus tarpsniais. Vaikai per ją
mokosi ir aritmetikos, jaunuoliams ji padeda atrasti pašaukimą, siekti
mokslinio laipsnio, seniems – išgirsti gyvenime dar negirdėtų dalykų,
internetas padeda įveikti didelius atstumus. Švietimas žmones pasiekia
šeimose, vienuolynuose ir net kalėjimuose.
Galiausiai religijos srityje spauda ir visa socialinė komunikacija
praturtina žiniomis ir idėjomis, tauriais asmenybių pavyzdžiais, iškelia
tikrąsias vertybes, skatinančias žmogų siekti šventumo. Komunikacija
talkina evangelizacijai ir katechezei. Ji tampa žmogui padrąsinimo, vilties
meilės šaltiniu. Žmonės, dėl negalios ar kitų priežasčių priversti
pasilikti namuose, gali per radiją ir TV dalyvauti šventų Mišių
liturgijoje, dvasinis gyvenimas pilnėja dalyvaujant įvykiuose, kad ir per
televiziją.
Net ligonis ir kalinys per televiziją tampa popiežiaus apaštališkųjų
kelionių dalyviu tarp milijoninių masių.
Deja, šiandien iš žmogaus dvasios gelmių išsiveržia reikalavimas: laisvinti
žiniasklaidą iš tarnavimo netiesai. Apie tai svariai atsiliepia ir
Pontifikalinė socialinės komunikacijos taryba, kalbėdama apie komu¬nikaciją
bei jos pažeidimus, kartais labai šiurkščius.
Mes gerai žinome, kad socialinės komunikacijos priemonės gali būti
naudojamos kenkti individui, blokuoti pozityvų visuomenės nusiteikimą,
griauti žmonių gėrį, stumiant juos į negatyvias grupuotes, sukeliant
priešiškumą ir konfliktus, be saiko kritikuojant ir šmeižiant, kuriant
mentalitetą – čia „mes“, ten „jie“, maišant vulgarumą ir žmogų žeminančius
dalykus su teigiamais aspektais ir pateikiant visa tai kaip kokią
atrakciją, ignoruojant ar tyčiojantis iš visko, kas žmogų iškelia ar